Pasaulyje

2021.08.20 05:30

Kas laukia Afganistano valdant Talibanui? Griežta tvarka, pamintos moterų teisės ir žiaurios bausmės

Julius Palaima, LRT.lt2021.08.20 05:30

Pastarąjįkart, kai 1996 metais įsiveržė į Kabulą, Talibano kovotojai nieko nelaukę įsitvirtino kaip griežto ir itin brutalaus valdymo šalininkai. Valdžią jėga Afganistane paėmę talibai dabar bando Vakarams parodyti, kad „ruošiasi keistis ir siūlys kitokį gyvenimą nei prieš du dešimtmečius“. Kokių principų anksčiau laikėsi Talibanas ir kokių pokyčių laukti Afganistane artimiausiu metu?

Talibano susikūrimo istorija

Talibano judėjimas, kuris iš puštūnų kalbos reiškia „studentus“, susikūrė apie 1994 metus netoli šalies pietuose esančio Kandaharo miesto.

„Judėjimo vardas pasirinktas neatsitiktinai, kadangi jo šaknys slypi radikalias idėjas skleidusiose Paštunistano medresėse (tiek Afganistano, tiek Pakistano pusėje). Tiek 20 amžiaus pabaigoje, tiek ir po JAV invazijos į Afganistaną Talibano judėjimas pritraukdavo daugybę šiose medresėse (musulmonų vidurinė ar aukštoji mokykla, veikusi prie mečečių) studijuojančių jaunuolių, ypač Pakistane“, – aiškino Vilniaus universiteto (VU) mokslo asistentas, klasikinės arabų filosofijos daktaras Ernestas Jančenkas.

Organizacija tuomet veikė kaip viena iš karinio judėjimo dalių pilietinio karo metu, siekianti užvaldyti šalį po Sovietų Sąjungos kariuomenės pasitraukimo ir Vyriausybės griūties.

Pirmieji Talibano nariai buvo vadinamieji modžahedų kovotojai, kurie padedami JAV iš šalies išstūmė Sovietų Sąjungos pajėgas 20 amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.

Režimo vadovas Mullahas Mohamedas Omaras buvo nusivylęs, kad šalyje po sovietų išvarymo nebuvo priimta islamiškoji šariato sistema, tad jis subūrė 50 studentų, siekdamas iš Afganistano išvyti nusikaltėlius, karo vadus ir „užtikrinti taiką, tvarką ir saugumą“ karo purtomoje šalyje, rašo „Deutsche Welle“.

Grupuotė augo nepaprastai greitai, o tai padėjo padaryti ir kaimyninio Pakistano parama.

„Talibano judėjimo ideologinės ištakos siekia sovietų okupacijos laikus, nepaisant to, kad pats judėjimas dabartiniu pavadinimu kilo jau po okupacijos pilietinio karo metu. Labai reikšmingą vaidmenį šiuo atžvilgiu suvaidino Pakistanas ir Saudo Arabija. Saudų režimas pasinaudojo proga sustiprinti savo kaip islamiško režimo kredencialus, finansiškai paremdamas džihadą prieš sovietus, ir norėjo atsikratyti savo radikalių jaunuolių (kaip kad Osamos bin Ladeno), išsiųsdamas juos į Afganistaną“, – LRT.lt kalbėjo E. Jančenkas.

„Tuo pat metu Pakistano režimas, kuris patyrė vis didesnę islamizaciją, pasinaudojo proga įsitraukti į džihadą ir apsaugoti savo geopolitinius interesus“, – sakė E. Jančenkas.

Pasak VU eksperto, „pasipriešinimas okupantams yra esminė Afganistano kultūros ir identiteto dalis nuo Iraną valdžiusių Safavidų iki JAV“.

„Tie afganai, kurie priešinosi okupantams, tapo istoriniais herojais, o jiems padedantieji tapo tautos išdavikais“, – aiškino VU mokslininkas E. Jančenkas.

Judėjimas buvo populiarus, nes gana efektyviai kovojo su korupcija, o jų valdymas suteikė galimybę vėl laisvai veikti ir dirbti vietos verslams.

Vos per dvejus metus nuo 1994-ųjų talibai užėmė šalį ir paskelbė ją Islamiškuoju Afganistano Emyratu, kuris veikė pagal griežtą islamiškąjį šariatą (įstatymą).

1998 metais Talibanas Afganistane kontroliavo 90 procentų šalies teritorijos.

Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro akto Niujorke, įvykdyto teroristinio judėjimo „Al-Qaeda“, JAV pajėgos lapkričio mėnesį įsiveržė į Afganistano sostinę Kabulą ir perėmė jo kontrolę.

Talibanas išsisklaidė į atokias vietoves ir jose 20 metų rezgė planus, kaip perimti valdžią iš Vakarų palaikomos Afganistano Vyriausybės.

Griežtos islamistinės vertybės

Savo valdymo laikotarpiu 1996–2001 metais Talibanas įvedė islamo šariatą visose gyvenimo srityse.

Islamistinės grupuotės ideologija yra paremta salafizmu – radikalia islamo forma.

„Salafizmas yra radikali sunitiškojo islamo atšaka, kuri pabrėžia islamo pranašo Mahometo ir jo bendražygių laikų islamą kaip pavyzdį, kurio griežtai reikėtų laikytis. Dėl šios priežasties bemaž visos kultūrinės praktikos, kurių negalima aptikti Korane ir sunoje (hadysuose ir syroje), yra atmestinos ir draustinos, pavyzdžiui, muzika“, – LRT.lt pasakojo E. Jančenkas.

Tik paėmę valdžią talibai visiškai apribojo žmogaus teises, o ypač skaudžiai nuo to nukentėjo moterys ir mergaitės.

Mergaitės nuo 10 metų nebegalėjo eiti į mokyklą, o moterys privalėjo dėvėti burkas, kurios jas dengė nuo galvos iki kojų pirštų.

Joms taip pat buvo uždrausta vairuoti automobilius, o padarius šį nusižengimą grėsdavo mirties bausmė.

Moterys taip pat be vyro ar brolio palydos Afganistane negalėjo išeiti į viešumą, joms buvo apribotos sveikatos priežiūros paslaugos.

„Dėl šios priežasties vagims būdavo nukertamos rankos, svetimautojai būdavo užmėtomi akmenimis, o moterų vaidmuo (išskyrus kai kurias išimtis, pavyzdžiui, darbą ligoninėje) apsiribojo namų ūkio tvarkymu. Į viešumą jos galėdavo išeiti tik vilkėdamos burką ir lydimos vyrų“, – kalbėjo VU ekspertas E. Jančenkas.

Talibanui perėmus valdžią pasikeitė ir šalies kultūrinis gyvenimas: televizija, muzika ir kino teatrai buvo uždrausti visiems šalies gyventojams, naikinami kultūriniai, archeologiniai artefaktai, kurie, pasak Talibano, „prieštaravo šariatui“.

„Afganistanas yra, ko gero, pati konservatyviausia islamiška šalis, todėl tokie ribojimai buvo tik šiek tiek radikalesnė islamo versija nei ta, prie kurios afganai, ypač gyvenantys kaime, buvo pripratę. Kažkiek liberalesnė aplinka visuomet egzistavo Kabule, todėl būtent ten tie suvaržymai buvo juntami labiausiai“, – tikino E. Jančenkas.

„Pavyzdžiui, 2009 metais prezidentas Hamidas Karzajus pasirašė įstatymą, draudžiantį smurtauti prieš moteris. Kadangi Korane yra ajatų, leidžiančių mušti moteris, šis įstatymas sukėlė didžiulę kontroversiją. Nors įstatymas įsigaliojo, net ir Kabule daugelis teisėsaugos pareigūnų ir institucijų labai nenoriai užtikrino (arba nedarė to visiškai), kad šio įstatymo būtų laikomasi“, – kalbėjo E. Jančenkas.

Režimas dar šių metų pradžioje teigė, kad „nori įvesti tradicinę islamo vertybėmis grįstą sistemą, kurioje bus peržiūrėtos moterų ir mažumų teisės, kad jos atitiktų kultūrines tradicijas ir normas“, rašė „Reuters“.

Vis dėlto neatmetama, kad grupuotė gali pasiūlyti „kiek švelnesnį įstatymo variantą“, kuris „suteiktų nuolaidų moterims ir leistų dirbti tam tikrose srityse“.

Moterys bijo

Valdžią po dviejų dešimtmečių susigrąžinus talibams, vietos moterys kalba apie nežinią dėl karjeros ar socialinio statuso.

Dar praėjusį mėnesį skelbta, kad viename iš Kandaharo bankų pasirodę talibai uždraudė 9 moterims čia dirbti.

Ginkluoti Talibano kovotojai moteris tuomet palydėjo iki namų ir liepė darbe niekada nebesirodyti.

„Tikrai keista, kai nebegali dirbti, bet yra, kaip yra“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Noor Khatera, kuri dirbo banko „Azizi“ Sąskaitų departamente.

„Išmokau anglų kalbos ir dirbti kompiuteriu, bet dabar tiesiog reikės ieškoti vietos, kur galėčiau dirbti su kitomis moterimis“, – teigė 43 metų afganė.

Panašus incidentas vėliau kilo ir kitame šalies banke, o žurnalistų apie tai paklaustas Talibano atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas įvykių nekomentavo, bet pridūrė, kad „sprendimas dėl moterų darbo bankuose dar nėra priimtas“.

Žmogaus teisių padėties pagerėjimas Afganistane buvo vertinamas kaip vienas didžiausių JAV ir Vakarų sąjungininkų pasiekimų per du dešimtmečius trukusią misiją.

„Griūvant kiekvienam miestui, griūva žmonių kūnai, žlunga svajonės, žlunga istorija ir ateitis, žlunga menas ir kultūra, žlunga gyvenimas ir grožis, žlunga mūsų pasaulis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė fotografė Rada Akbar.

„Prašau, kas nors tai sustabdykite“, – pridūrė ji.

Sunku kalbėti apie pokyčius

Tik keturios pasaulio valstybės pripažino Talibano Vyriausybę, kai ji 1996–2001 metais valdė Afganistaną.

Kaimyninis Pakistanas, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Turkmėnija praeityje palaikė šį režimą viešai.

Jungtinės Tautos (JT) ir kitos valstybės atsisakė tai padaryti, o JAV ir JT praeityje buvo paskelbusios sankcijas talibų judėjimui.

Atrodo, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau turėtų laikytis savo pozicijos.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas anksčiau šį mėnesį teigė, kad Afganistanas valdant talibams gali tapti „parijų valstybe, kuri yra izoliuota tarptautinės bendruomenės“.

Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija, svarsto pripažinti Talibano režimą kaip „legitimią valdžią“ Afganistane.

VU ekspertas E. Jančenkas tikino, kad dar ganėtinai sunku kalbėti apie galimus Talibano pokyčius.

„Viena vertus, kai kurie analitikai ir veikėjai pastebi, kad šis Talibanas yra ne toks radikalus kaip ankstesnis. Talibanas tikina, kad Afganistanas bus islamiška valstybė ir kad bus sudaryta koalicinė Vyriausybė, moterys vis dar galės mokytis ir dirbti „šarijos nustatytose teisinėse ribose“. Kita vertus, Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas spaudos konferencijoje detaliai nepaaiškino, kaip tai atrodys realybėje, ir sakė, kad tokius dalykus jau nustatys naujoji koalicinė valdžia“, – pridūrė E. Jančenkas.

Pasak eksperto, galima tikėtis, kad nauja Talibano tvarka gali labiau priminti dabartinę Saudo Arabiją, o ne Afganistaną 20 amžiaus pabaigoje.

„Vis dėlto kol kas atrodo, kad Talibanas nesiėmė didelių pokyčių socialinėje srityje moterų švietimo ir darbo klausimais, išskyrus kai kuriuos pavienius atvejus provincijose. Šiuo metu dar per anksti kalbėti apie tai, ar dabartinis režimas bus labai panašus į tą, kurį matėme 20 amžiaus pabaigoje“, – LRT.lt procesus Afganistane aiškino E. Jančenkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt