Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) atliktas tyrimas rodo, kad dalis Lietuvos gyventojų jaučia nostalgiją sovietmečiui, mokslininkai konstatuoja – šis žmonių skaičius nei didėja, nei mažėja ir sutampa su ekonominiais sunkmečiais.
Tačiau portalas „Sputnik“, finansuojamas Rusijos Vyriausybės ir publikuojantis tekstus apie įvykius Lietuvoje, tyrimą interpretavo kitaip – esą vis daugiau lietuvių ilgisi Sovietų Sąjungos, taip pat neva vis daugiau lietuvių palaiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir vis labiau nepasitiki Europos Sąjunga. Tokias publikacijas vėliau panaudojo ir ne vienas antisisteminiu save vadinantis lietuviškas portalas.
Sovietmečio ilgisi maždaug trečdalis
Nė vieno šio teiginio paskelbtame tyrime nebuvo, nes jis ištyrė gyventojų nuostatas tik vieną kartą, pernai metų pabaigoje. Nepaisant to, Rusijos Vyriausybės palaikoma jo interpretacija pasklido internete – ja pasinaudojo ir antisisteminiais save vadinantys lietuviški portalai.
35 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad sovietinis laikotarpis Lietuvai davė daugiau naudos nei žalos, rodo VPAI tyrimas, jo autoriai įspėja, kad tokia nostalgija gali pasinaudoti ir Rusija, kurios užsienio politikos kryptis – kelti nusivylimą valstybe ir politine sistema buvusiose sovietinėse respublikose, tarp jų ir Lietuvoje.
„Tikrai [palaikymas Rusijai] nedidėja, nes tokio klausimo tyrime net nebuvo – nei apie palaikymą, tai yra interpretacijos, nei sakyti, kaip kitame propagandiniame tekste mačiau, kad Lietuvoje mažėja pasitikėjimas Europos Sąjunga“, – LRT.lt sakė vienas tyrimo autorių, VPAI tyrimų vadovas dr. Gintaras Šumskas.
Jis sako, kad priklausomai nuo metodologijos, Lietuvoje besiilginčiais sovietmečio gali būti vadinami nuo ketvirtadalio iki 30 proc. gyventojų.
„Jei užduosime klausimą, ar norėtumėte grįžti atgal, nemanau, kad būtų toks atsakymo pasiskirstymas, bet jei klausimas – ar sutinkate, kad žmonės jautėsi finansiškai saugesni, tikėtina, kad vyresnės kartos, sunkiau prisitaikę prie liberalios rinkos ekonomikos, didesnės konkurencijos, jaunystę prisimindami žmonės turi natūralią, ne politinę nostalgiją – tiesiog yra toks efektas, kad ir žiemos buvo su sniegu, ir žolė žalesnė <...> Jei užduotume klausimą apie sovietines politines represijas, tikėtina, kad kitą atsakymą gausime“, – apie sovietmečio nostalgjos fenomeną pasakojo mokslininkas.
Putinas ir Lukašenka – lietuvių nemėgstamiausi politikai
Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko LRT.lt sakė, kad Lietuva yra viena nepalankiausiai Rusiją vertinančių valstybių regione ir Europoje.
„Jei pasižiūrėtume į statistiką, Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka yra bene labiausiai neigiamai vertinami lyderiai užsienyje. Jei vertintume skalę nuo -100 iki +100, abu šie lyderiai surenka maždaug -30 taškų. Tai yra bene žemiausi rezultatai tarp visų pasaulio lyderių <...>, o jeigu vertintume Rusiją kaip šalį, ji vertinama kaip didžiausia grėsmė. Daugiau kaip 60 proc. gyventojų vis dar teigia, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai“, – teigia ekspertas.
Jis priduria, kad Lietuva išsiskiria net iš kitų Baltijos valstybių, greičiausiai todėl, kad čia mažesnė rusakalbė tautinė mažuma.
Sociologai mano, kad sovietmečio ilgesys yra ir viena pagrindinių skirčių visuomenėje, pagal kurią lietuviai balsuoja rinkimuose ir apibūdina savo politines pažiūras: vieni mano, kad anksčiau gyventi buvo geriau, kiti – kad gyventi geriau šiandien, nepriklausomoje Lietuvoje.
Nostalgija Sovietų Sąjungai sustiprėja per ekonomikos krizes
A. Prochorenko atkreipia dėmesį, kad neva geresnių laikų Sovietų Sąjungoje ilgisi daugiau vyresnio amžiaus žmonės, taip pat gaunantys mažesnes pajamas. Jiems ši santvarka reiškia ir laiką, kai visuomenėje jie užėmė geresnę padėtį. Tačiau yra ir į nostalgiją linkstančių jaunų žmonių, net nepatyrusių sovietinės kasdienybės, tvirtina analitikas, nors jie ne Sovietų Sąjungos ilgisi, o tiesiog nebėra taip kategoriškai nusistatę prieš šį istorijos laikotarpį.
„Jei pažiūrėtume sovietmečio vertinimą ilgalaikėje perspektyvoje, galėtume pamatyti, kad finansinės krizės laikotarpiu, 2008 metais, sovietmečio vertinimas buvo pakilęs gana nemažai, iki 40 proc.“, – aiškina jis ir priduria, kad šis rodiklis maždaug pastovus, RESC skaičiavimu, apie 20 proc., taigi, nei didėja, nei mažėja.
Lietuviai – didžiausi ES entuziastai
LRT.lt pašnekovai sako, kad nėra tiesa ir tai, kad Lietuvoje menksta palaikymas Europos Sąjungai ir NATO. G. Šumskas atkreipia dėmesį, kad lietuviai iš principo palaiko ES, tačiau neigiamai atsiliepai apie atskirus europinės politikos elementus: migraciją, bendrą valiutą.
„Galimai į ES žiūrima kaip į kažkokią mažai pažįstamą, bet geresnę nei nacionalinė valdžia alternatyvą“, – sako politikos mokslininkas.
Jis sako, kad lietuviai dažniausiai atsiduria didžiausių euroentuziastų penketuke arba net trejetuke, ES palaiko apie 60 proc. gyventojų.
„Vienas dalykas yra išreikšti bendrąjį pasitikėjimą, bet tai nereiškia, kad kai kurių dalykų negalime kritikuoti <...> Galbūt žemdirbys bus nepatenkintas per griežta išmokų tvarka, galbūt konservatyvesnis žmogus matys grėsmes tradicinei šeimai, aišku, čia irgi yra propagandiniai dalykai, bet tai yra natūralu.
Matyčiau visumos ir detalių prieštaravimą, propagandinė spauda labai tą dalyką pasigauna ir apibendrina, iš detalių padaro bendrą paveikslą“, – apie tai, kaip ES panaudojama politinėje propagandoje, sako mokslininkas.
Jam pritaria ir A. Prochorenko.
„Paramos ES rodiklis yra vienas stabiliausių ir vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Remiantis naujausiu RESC atliktu tyrimu galima pamatyti, kad vos 9 proc. respondentų pritaria narystės nutraukimui ES ir NATO. Jei palygintume su artimiausiais kaimynais, pavyzdžiui, Estijoje palaikymas ES siekia apie 60 proc., Lenkijoje 54–51, o bendras vidurkis yra 44–45 proc. Taigi, galime matyti, kad tiek ES, tiek NATO, tiek kitoms euroatlantinėms struktūroms palaikymas yra vienas didžiausių. Ir jis ganėtinai stabilus“, – sako pašnekovas.
Jis priduria, kad galima pastebėti tokių tendencijų kaip augantis pritarimas teiginiui, neva narystė ES kenkia „tradicinėms vertybėms“, tačiau net ir toks neigiamas nusistatymas nereiškia, kad žmogus manys, jog Lietuva turi pasitraukti iš ES.
Kaip atkreipia dėmesį informacijos operacijų tyrėjai, naratyvas, jog Lietuva nėra stabili valstybė, abejonės dėl ateities yra motyvai, kuriuos išnaudoja Rusijos propaganda. Tačiau, A. Procharenko nuomone, nors tokios žinutės pasiekia Lietuvos auditoriją, pagrindinis jų adresatas yra Rusijos gyventojai.
„Labai dažnai norima pateikti situaciją taip, kad Vakarų kelią pasirinkusios Baltijos šalys pasirinko klaidingai, šiuo metu jų ekonominė, politinė, vertybinė situacija yra daug prastesnė, palyginti su šalimis, kurios renkasi vadinamąją Rusijos posovietinę alternatyvą. Tai iš esmės medžiaga vietos gyventojams, norint parodyti, kad Baltijos šalys pasirinko netinkamą kelią“, – sako A. Prochorenko.
Kaip laisvose visuomenėse gimę žmonės ima žavėtis diktatoriais?
VPAI tyrimas atskleidė ir kitą tendenciją – Rusijos žiniasklaidą vartojantys žmonės yra labiau linkę tikėti, kad Vakarų valstybėse kyla tariama grėsmė šeimai, „tradicinėms vertybėms“.
„Stebint propagandinę spausdą, Putino ir Lukašenkos pasisakymus, jie niekinamai žiūri į Europą, kaip [esą] supuvusį politinį darinį, kuris yra nekonkurencingas, nusileidinėja, jų žodžiais, liberalizmo srovėms, kurios griauna tradicijas <...>
Propagandos surasti jautrūs taškai: kad labiau tradicinių pažiūrų žmonės yra linkę labiau ginti tarsi kokią didelę tvirtovę, net nesigilindami į turinį, tą pačią Stambulo konvenciją <...> Labai dažnai einama su kliše ir vėliava, kad štai kažkas kažkur kažką atims ir sugriaus: šeimas, tradicijas ir išmuš kažkokį tradicinį identitetą, šis naratyvas pakankamai nuspėjamas“, – sako G. Šumskas.
Tačiau visame pasaulyje kylančiose susižavėjimo tvirtos rankos politika, demokratijos alternatyvomis nuotaikose jį neramina viena tendencija.
„Įdomiausia dalis, kad tam labiausiai pritaria jaunimas iki 35 metų. Tai buvo tikrai neraminantis dalykas – ta karta, kuri nesusidūrė, neaugo sovietmečiu, bet tik iš vadovėlių tai žino. Kokios to priežastys, ar žinių trūkumas, ar istorijos nežinojimas, ar nusivylimu nepavadinčiau, toks demokratijos nuobodulys – ir tai ne tik rytų visuomenių [problema]“, – sako pašnekovas.
Nors žiniasklaidoje rusų kalba pasirodė teiginys, esą Lietuvoje vis labiau auga palaikymas Rusijai ir nostalgija Sovietų Sąjungai, tyrimai rodo, kad tokios tendencijos, nors ir pastebimos Lietuvoje, yra stabilios.
