Antradienį Baltarusija paskelbė, kad jai „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovaus grupė „Galasy ZMesta“ su daina „Ja naučiu tebia“ („Aš tave išmokysiu“). Toks pasirinkimas sukėlė nemenką pasipiktinimą – vieni pyko dėl prastos muzikos kokybės, kiti – dėl viešos pašaipos, skirtos baltarusių opozicijai, ir palaikymo Minskui. Kaip mažai kam girdėta grupė iš Baranovičių laimėjo Baltarusijos nacionalinę atranką?
Ketvirtadienį Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad grupės „Galasy ZMesta“ daina kelia grėsmę nepolitiniam „Eurovizijos“ tikslui, todėl buvo pareikalauta, kad Baltarusijos valstybinis transliuotojas (BTRC) keistų dainą, o jei tai nebus padaryta, Baltarusija bus pašalinta iš konkurso. Kol kas Baltarusija nepateikė oficialaus savo pareiškimo, tačiau grupės lyderis Dmitrijus Butakovas trumpame komentare agentūrai „RIA novosti“ sakė, kad dėl šių reikalavimų ir pats gali atsisakyti dalyvauti konkurse.
Tuo metu šeštadienį neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis gali pakeisti savo dainą „Eurovizijos“ konkursui.
„Mus jau pradeda iš visų pusių spausti. Žiūriu, net „Eurovizijoje“. Ką ten tie vaikinai? Na, tik autoriteto jiems pridėjo. Kaip sakoma, geras „piaras“. Na, jeigu ką, tai dainą padarysim kitą. Ne problema“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Taigi kas ši grupė, užsitraukusi EBU rūstybę, ir kaip ji atsidūrė dėmesio centre?
Rinkimai be rinkimų
Baltarusijoje nacionalinė „Eurovizijos“ atranka anksčiau vyko panašiai kaip Lietuvoje – žiūrovai turėjo balsavimo teisę ir galėjo rinkti patikusį atlikėją. 2020 metais neįvykus „Eurovizijai“, dalis šalių leido tiems patiems atlikėjams dalyvauti konkurse, tik su naujomis dainomis. Situacija Baltarusijoje – kiek kitokia.
Rugpjūčio mėnesį, šalį pradėjus drebinti demokratiniams protestams, kultūros atstovai, sportininkai, muzikantai taip pat išėjo į gatves, reikalaudami pokyčių. Tarp jų buvo ir „Eurovizijoje“ 2017 metais Baltarusijai atstovavę „NaviBand“, kurie taip pat išleido dainų, palaikančių demokratinius judėjimus. Grupė sako, kad po šio akibrokšto buvo uždrausta jos dainas naudoti BTRC laidose.
Grupė „VAL“, kuri 2020 metais turėjo atstovauti Baltarusijai „Eurovizijoje“, rudenį duotame interviu atskleidė, jog jai valstybinis transliuotojas draudžia bendrauti su nesankcionuota žiniasklaida ir spaudžia koncertuoti režimą palaikančiuose renginiuose. Po šio pareiškimo BTRC paskelbė, kad grupė netinkama dalyvauti „Eurovizijoje“ Roterdame, nes pažeidė susitarimus. Dalis atlikėjų viešai pareiškė, kad nepritardami režimo politikai nedalyvaus atrankoje.
Grupės „VAL“ daina, kuri turėjo dalyvauti „Eurovizijoje“ 2020 metais:
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Nerijaus Maliukevičiaus, dėl įtampos šalyje dainininkai nusprendė atsiriboti nuo bet kokios valdžios sankcionuojamos veiklos.
„Prisideda, manau, kultūros ir meno, estrados žmonių, kurie turi potencialą, nenoras dalyvauti A. Lukašenkos organizuojamame cirke. Čia, manau, nereikia griežtos cenzūros ar atlikėjų atmetimo. Aš manau, kad paprasčiausiai pasirenka atlikėjai tokį atsiribojimo būdą, nes tą Baltarusijoje galime matyti ir sporto plotmėje. Atitinkamai ir muzikos industrijoje, estradoje nėra tokios stiprios A. Lukašenkos pozicijos, tai atitinkamai nėra ir pasiūlos“, – aiškina politologas.
Paskelbęs nacionalinę atranką į konkursą, transliuotojas pakeitė ir ilgai gyvavusias taisykles – žiūrovai neteko galimybės balsuoti, atlikėją rinko tik transliuotojas, o dalyvių sąrašas nebuvo viešinamas.
Muzikos industrijoje, estradoje nėra tokios stiprios Aliaksandro Lukašenkos pozicijos, tai atitinkamai nėra ir pasiūlos.
Kaip aiškina Rytų Europos studijų centro asocijuotasis analitikas Maksimas Milta, pastaraisiais metais Baltarusijai konkurse atstovavę atlikėjai nesitapatino su Minsko režimu, todėl toks nacionalinio transliuotojo žingsnis nestebina.
„Mes matome, kad režimas, o kartu ir valstybinė propaganda taip išsigando savo piliečių, kad neleidžia jiems net balsuoti atrankoje. Taigi matome, kad tai buvo politinis sprendimas ir baimė, kad nacionalinėje atrankoje režimas negali atlaikyti konkurencijos iš Baltarusijos piliečių“, – sako jis.
Taip po atrankos, kurios dalyviai nebuvo paviešinti, kovo 9 dieną iškilmingai paskelbta, kad Baltarusija į Roterdamą siunčia grupę „Galasy ZMesta“.
Į „Eurovizijos“ dainų konkursą siųsti numatyta Baltarusijos daina:
Beveik niekam nežinoma „garsi grupė“ iš Baranovičių
Baltarusijos valstybinis transliuotojas, pristatydamas „Galasy ZMesta“, teigė, kad grupė populiari Baltarusijoje ir už jos ribų, o jos „YouTube“ paskyra sulaukia didelio dėmesio. Tačiau antradienį patikrinus grupės „YouTube“ paskyrą buvo matyti, kad ji turi tik šiek tiek daugiau nei 16 tūkstančių prenumeratorių, populiariausias vaizdo įrašas surinkęs 50 tūkst. peržiūrų, o dauguma vaizdo įrašų peržiūrėti kiek daugiau nei 10 tūkst. kartų.
Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos „Eurovizijos“ sekėjai ir muzikos gerbėjai internete teigė pirmą kartą girdintys apie šią grupę. Šis pasirinkimas nustebino ir kitus baltarusius – žmonės socialiniuose tinkluose rašė net nežinoję, kad tokia grupė egzistuoja.
Oficialiai valstybinis transliuotojas skelbė, kad grupės istorija prasidėjo prieš maždaug dešimt metų, kai Baranovičių mieste susibūrė vietos muzikantai, kurie rengė pasirodymus su vietiniu KVN humoristų kolektyvu. Čia jie atliko dainų parodijas, o vėliau ėmė kurti muziką. Dabartiniu pavadinimu „Galasy ZMesta“ („Balsai iš miesto“) susibūrė 2020-ųjų rugpjūtį – demokratinių protestų metu, kaip teigia grupės įkūrėjas, muzika jie išreiškia savo poziciją.
„Na, neslėpsiu, tai mūsų pilietinės pozicijos išraiška. Apskritai šia prasme esu ideologinis bendražygis“, – 2020 metų spalio mėnesį portale sb.by publikuotame interviu sakė D. Butakovas.
Grupė pradėjo kurti dainas, kuriose šaipomasi iš Baltarusijos opozicijos, baltarusių kalbos, Europos demokratinių vertybių, didelis dėmesys skiriamas ir opozicijos lyderiams – Sviatlanai Cichanouskajai, Pavelui Latuškai ir Maryjai Kalesnikavai. Pašaipiu tonu kalbama apie jų veiksmus, jiems kūriniuose duodamos ir pravardės. Dainose vartojamos sąvokos su sovietiniu šleifu, pavyzdžiui, S. Cichanouskaja vadinama moterimi iš Pabaltijo (ne Baltijos valstybių). Kaip teigia M. Milta, grupės dainas galima vadinti įžeidžiomis.
„Jų kūriniuose nėra jokios sofistikuotos ironijos ar saviironijos, kokių nors jausmų paieškų – ne, tai labai buki, primityvūs, vargu ar ką nors bendro su menine išraiška ir verte turintys propagandiniai kūriniai“, – mano jis.
Gruodį, kai Kupalos teatras negalėjo pradėti savo 100-ojo sezono, nes iš jo dėl režimo spaudimo pasitraukė teatralai, čia koncertą surengė būtent „Galasy ZMesta“. Tarp dainų skambėjo ir eilėraščiai, kuriuose – dar daugiau pašaipų baltarusių demokratiniams judėjimams, simbolikai. Grupės lyderis savo eilėse teigė, kad baltos ir raudonos spalvų vėliava – tai bendradarbiavimo su naciais ženklas. Šis naratyvas, anot M. Miltos, yra plačiai plėtojamas režimo, kuris ir toliau siekia išnaudoti Antrojo pasaulinio karo didvyrių kultą.
„Nėra nė vieno veiksmo, nė vieno kūrinio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų susijęs su įrankiais, kuriais režimas siekia propagandiniu, buku, nesofistikuotu būdu patvirtinti savo egzistavimą, bet vargu ar tai turi įtaką plačiajai Baltarusijos visuomenei“, – teigia M. Milta.
Savo poziciją grupė aktyviai reiškė ir kitose srityse. Ekspertas teigia, kad daugiausia dėmesio ši grupė sulaukė dėl dalyvavimo automobilių žygiuose tarp miestų su žalios ir raudonos spalvų Baltarusijos vėliavomis, kuriomis išreiškė palaikymą A. Lukašenkos režimui. Šiuose žygiuose dalyvavo ir tokie režimo šalininkai kaip Baltarusijos ledo ritulio federacijos vadovas Dmitrijus Baskovas.
Įdomu, kad grupės lyderis D. Butakovas pagal specialybę yra kariuomenės vertėjas iš kinų kalbos. Išsilavinimą jis įgijo Maskvoje, taip pat tarnavo sovietų armijoje. Viename interviu 2020 metais portalui sb.by jis sakė vis dar negalintis susitaikyti su faktu, kad SSRS žlugo.
„Apskritai aš esu žmogus iš Sovietų Sąjungos. Aš vis dar negaliu ramiai gyventi dėl iširimo šalies, negaliu iš tikrųjų to suvirškinti. Tai netelpa į galvą“, – interviu sakė jis.
Dalyvavimas „Eurovizijoje“ – padėka už palaikymą?
Kodėl būtent ši grupė pasirinkta atstovauti Baltarusijai „Eurovizijoje“? M. Milta neabejoja, kad tai politinis pasirinkimas. Taip režimas siekia parodyti savo viršenybę. N. Maliukevičius priduria, kad atrankos rezultatus galima lyginti su Baltarusijos prezidento rinkimais – abiem atvejais galima teigti, kad rinkimai tebuvo farsas.
„Manau, čia labai iliustratyvu, kai nėra konkurencijos, tai atitinkami rezultatai. Aš nežinau, kokie vidiniai motyvai gali būti – ar pritarimas A. Lukašenkos režimui, ar jam patinka toks KVN tipo humoras ir lyderiui atrodo, kad tai turėtų patikti kitiems... Čia tik spėlionės, bet aš grįžtu prie to, kad dainos rinkimų nebuvo, buvo paprasčiausias sprendimas“, – sako politologas.
Manau, čia labai iliustratyvu: kai nėra konkurencijos, tai atitinkami ir rezultatai.
M. Milta teigia, kad aktyvi grupės propagandinė veikla nebuvo nepastebėta režimo. Anot jo, Minskas taip atsidėkoja už palaikymą. Pavyzdžiui, Baltarusijos ledo ritulio federacijos vadovas neseniai buvo apdovanotas ordinu už narsą ir tai visuomenėje sukėlė didelį pasipiktinimą.
„Tai tam tikras ne pirmą kartą režimo parodomas gestas. Jis nori sukurti vaizdinį, kad ne tik kontroliuoja situaciją, bet ir tai, kad jei tu pasisakysi už režimą, stosi jo pusėn, tada būsi apdovanotas, privilegijuotas. Matyt, režimas nori taip atsidėkoti grupei“, – apie „Galasy ZMesta“ sėkmę „Eurovizijos“ atrankoje sako M. Milta.
Ne tik pati grupė, bet ir jos daina sulaukė didelio dėmesio. Nors „Eurovizijos“ taisyklėse aiškiai pabrėžiama, kad dainos, pasirodymai ir netgi dalyvavimas konkurse neturi būti siejamas su politika, dauguma besidominčiųjų situacija Baltarusijoje dainoje įžvelgia politikavimą. Dainos priedainyje sakoma „aš išmokysiu tave šokti pagal dūdelę“, „aš išmokysiu tave kibti ant meškerės“.
Anot ekspertų, dainoje buvo stengiamasi išlaikyti formalius kriterijus, pasitelkta Ezopo kalba, kad daina nebūtų pašalinta iš konkurso, tačiau iki galo to nepavyko įgyvendinti.
„Bendras pašaipus dainos tonas ir tai, neva kažkas šoka pagal kažkokią dūdelę ir yra manipuliuojami, viliojami – tai iš tikrųjų panašu į pašaipų toną Baltarusijos protestų atžvilgiu, tikrai ne valdžios atžvilgiu. Tai nėra toks labai ryškiai matomas aspektas, bet aš įžvelgčiau savotišką pajuoką“, – sako politologas N. Maliukevičius.
Galimą taisyklių pažeidimą įžvelgė ir EBU. Ketvirtadienį viešame pranešime ji paskelbė, kad daina prieštarauja „Eurovizijos“ taisyklėms, todėl jos trūkumus reikia pašalinti, kitu atveju Baltarusijai konkurse nebus leista dalyvauti. Viešai neskelbta, kas konkrečiai užkliuvo dainų konkurso organizatoriams.
N. Maliukevičius taip pat atkreipia dėmesį į grupės susikūrimo laikotarpį ir teigia, kad jo nenustebintų, jei grupė būtų buvusi suburta vien tam, kad galėtų būti išsiųsta į „Euroviziją“. Tiesa, jis nemano, kad ji galėtų būti kokių nors planuojamų provokacijų Vakaruose dalis.
„Aš to nevertinčiau kaip toliaregiško, strateginio planavimo iš Vladimiro Putino ar A. Lukašenkos pusės. Potencialiai tai bet kokiu atveju vertinama kaip savotiškas laimėjimas – atlikėjas atliks kūrinį, kuris neva pajuokia protestą, tai savotiška žinutė. Jei kritika bus nukreipta į atlikėją, bus parodoma, kaip tradiciškai Vakarai nusiteikę prieš Baltarusiją. Bet kuriuo atveju manoma, kad tai jau laimėjimas, bet kad iš anksto tikslingai būtų planuojama tokia provokacija „Eurovizijai“ ir Vakarams, aš nemanau“, – teigia politologas.
„Eurovizijos“ gerbėjai gana audringai reagavo į dainą. Dėl dainos atlikimo ir kokybės, paties vaizdo klipo interneto komentatoriai teigė jaučiantys svetimą gėdą.
Vis dėlto kritikos sulaukta ne tik dėl kūrinio kokybės, bet ir dėl grupės atviro palaikymo A. Lukašenkai ir režimui. Dar prieš paskelbiant Baltarusijos nacionalinės atrankos laimėtojus, į EBU kreipėsi baltarusiai ir opozicijos atstovai, prašydama neleisti šiais metais Baltarusijai dalyvauti „Eurovizijoje“ dėl situacijos šalyje. EBU nesutiko tvirtindama, kad dainų konkursas – nepolitinis renginys.
Nors „Eurovizija“ pristatoma kaip nepolitinis konkursas, politinių kontroversijų jos istorijoje buvo ne viena. Vienos iš naujausių – 2019 metų konkurse Izraelyje Islandijos atstovai „Hatari“ skelbiant balsus tiesioginės transliacijos metu iškėlė Palestinos vėliavą. 2017 metais Rusija į „Euroviziją“ Ukrainoje siuntė atlikėja Juliją Samoilovą, kuri buvo nuvykusi į Krymą, todėl jai buvo draudžiama atvykti į Ukrainą.
2016-aisiais „Eurovizijos“ dainų konkurse triumfavo Jamala su daina „1944“. Rusija teigė, kad tai politinė daina, kalbanti ne tik apie Stalino vykdytus Krymo totorių trėmimus, bet ir apie Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją 2014 metais.
„Manau, „Eurovizija“ visada bandė ir tebebando pateikti save kaip nepolitinį projektą, tačiau ji visada buvo politinė. Jei pažiūrėtume į balsavimą, kaip net mes Lietuvoje stebime, kas mus remia balsuodami, kas mažiau remia, tai visada buvo susiję su politika – balsavimas ir kūriniai“, – sako N. Maliukevičius.
„Eurovizijos“ dalyviams dainą reikia pateikti iki kovo 15 dienos, pirmadienio.
LRT.lt primena, kad po metų pertraukos „Eurovizija“ vyks Roterdame. Lietuvai šiame konkurse atstovaus grupė „The Roop“, su Baltarusija kovosianti pirmajame konkurso pusfinalyje gegužės 18 dieną.
