Baltarusijoje nesiliaujant protestams jau įsteigta dešimtys pagalbos nukentėjusiems nuo valdžios represijų fondų. Surinkta milijonai dolerių aukų. Kas ir kaip padeda aiškinasi „Deutsche Welle“.
„Po rugpjūčio 9 d. įvykių, kai paskelbėme, kad teiksime pagalbą nukentėjusiems nuo jėgos struktūrų veiksmų, į mūsų sąskaitą per parą buvo pervesta beveik milijonas dolerių, – pasakoja lėšas nukentėjusiems renkantis Andrejus Strižakas. – Šiuo metu „BY_help“ pavyko surinkti jau daugiau kaip tris milijonus dolerių.“
Šiandien baltarusiams padeda ne viena neseniai įsteigta labdaros organizacija, tarp kurių ir buvusio kandidato į Baltarusijos prezidentus Valero Capkalos įkurtas fondas „Ateities Baltarusija“, tokios iniciatyvos kaip „Vardai“, „Probono.by“ ir daugelis kitų. Patys stambiausi projektai – „By_help“ ir solidarumo fondas BYSOL.
Tūkstančiai norinčių paaukoti
„Šios aukos ypatingos tuo, kad mes galime naudoti tik fizinių asmenų paaukotas lėšas. Tai yra dešimtys tūkstančių privačių asmenų“, – aiškina vienas iš „BY_help“ ir solidarumo fondo BYSOL steigėjų A. Strižakas.
A. Strižakas lėšų rinkimu užsiima jau daugiau kaip penkerius metus. 2015 m. jis, dalyvaudamas kampanijoje „Humanitarinis maršrutas Baltarusija – ATO“, organizavo paramos teikimą Donbaso medikams ir civiliams gyventojams. Ši kampanija vykdoma iki šiol – du kartus per metus Ukrainai siunčiama humanitarinė pagalba, rašo „Deutsche Welle“.
Iniciatyva „BY_help“ buvo įsteigta 2017 m., siekiant palaikyti protestuose prieš prezidento „dekretą dėl socialinių „parazitų“ nukentėjusius baltarusius. 2020 m. pradžioje iš „BY_help“ pagalbos sulaukė tie, kas buvo sulaikyti arba kam buvo skirtos baudos už dalyvavimą nepriklausomos Baltarusijos palaikymo akcijose. O birželio pabaigoje iniciatyva ėmėsi pagelbėti nukentėjusiems prezidento rinkimų kampanijos metu.
Per parą surinko milijoną dolerių
Dar vienas labdaringas A. Strižako projektas – rugpjūčio viduryje įsteigtas solidarumo fondas BYSOL. Jis remia dėl politinių motyvų iš darbo atleistus asmenis, taip pat streikus šalies įmonėse organizuojančias organizacijas, rašo „Deutsche Welle“.
Anot A. Strižako, „BY_help“ ir fonde BYSOL dirba apie 100 žmonių, iš kurių tik 20 yra įdarbinti neterminuotam laikui. „Iš fondų jie negauna jokio atlygio. Tokia yra mūsų principinė pozicija“, – sako jis. Abu fondai turi organizatorius, kuriems suteikta sprendimų priėmimo teisė. Pavyzdžiui, dėl naujų pagalbos sričių, jei yra visuomenės kreipimasis ir pakankamai didelis skaičius asmenų, kuriems reikalinga pagalba.
Aukojamos lėšos griežtai kontroliuojamos
Per pusantro mėnesio, praėjusio nuo Baltarusijos prezidento rinkimų, abu pirma minėti fondai bendrai surinko daugiau kaip 5,5 mln. JAV dolerių. Anot A. Strižako, lėšos renkamos per socialinį tinklą „Facebook“, taip pat per tokias platformas kaip „PayPal“ ir „GoFundMe“. Pinigai plaukia ir į užsienyje esančių „BY_help“ bendraįkūrėjo Aleksejaus Leončiko bei BYSOL bendrįkūrėjo Aleksejaus Kuzmenkovo sąskaitas.
Iš šių sąskaitų lėšos pervedamos į banką, kur pereina griežtą finansinę kontrolę. „Fizinis asmuo staiga praturtėjo milijonu eurų – normalu, kad bankui kyla klausimų dėl šių pinigų teisėtumo. Tikrinimo procesas pakankamai ilgas“, – „Deutsche Welle“ aiškina A. Strižakas.
Kaip pinigai patenka į konkretaus Baltarusijos gyventojo piniginę, labdaros fondų steigėjas paaiškinti atsisakė. „Šią informaciją labai norėtų gauti valdžia, kad galėtų užblokuoti pagalbos kanalus, – teigia jis. – Pasakysiu tik tiek, kad išmokos Baltarusiją pasiekia skirtingais būdais. Juos tenka nuolat keisti, siekiant išvengti blokavimo, perėmimo ar pinigų praradimo.“
Pasidomėti, kaip labdaros fondai gauna ir panaudoja lėšas gali kiekvienas norintis, nes socialiniuose tinkluose reguliariai pateikiamos ataskaitų lentelės, kuriose aiškiai nurodytas paremtų asmenų skaičius ir bendra jiems išmokėta suma.
Kaip gauti pagalbą?
Iš viso „BY_help“ ir BYSOL jau gavo apie 5–5,5 tūkst. prašymų iš tų, kuriems reikia pagalbos. Pagal pirmąjį projektą pagalba buvo suteikta beveik 900 asmenų, pagal antrąjį – daugiau kaip 200 asmenų. Anot A. Strižako, bendra išmokų suma siekia daugiau kaip 880 tūkst. dolerių. Kalbant apie tai, kiek laiko praeina nuo prašymo pateikimo iki paramos išmokėjimo, fondų steigėjas prisipažįsta, kad tai užtrunka: visos paraiškos yra tikrinamos – savanoriai aiškinasi, ar paraišką pateikusiam asmeniui priklauso parama, tikrina duomenis.
„Jei žmogus patyrė traumą, jis turi „BY_help“ pateikti medicinos įstaigos išduotą dokumentą. Jeigu nebuvo kreiptasi medicininės pagalbos (o tokių atvejų daug, nes žmonės bijo jėgos struktūrų persekiojimo), galima atsiųsti nuotraukų arba vaizdo įrašų, kuriuose matosi patirtos traumos. Yra teismo medicinos ekspertų sukurta kriterijų sistema, pagal kurią vertinamas jų sunkumas“, – „Deutsche Welle“ aiškina A. Strižakas.
Lengviausia patikrinti duomenis tų asmenų, kuriems buvo skirtos baudos arba kurie buvo sulaikyti – jie paprastai turi teismo nutarimą dėl baudos skyrimo arba sąskaitą iš tardymo izoliatoriaus, kurioje nurodyta už šioje įstaigoje praleistą laiką mokėtina suma.
Fondas BYSOL veikia kiek kitaip. „Kiekvienas, kuris buvo atleistas ar ketina išeiti iš darbo dėl politinių motyvų ir viešai apie tai pareiškia, gauna trijų vidutinių darbo užmokesčių (1500 eurų) dydžio išmoką. Mes manome, kad toks pradinis atlygis už darbą bus Baltarusijoje, pasikeitus valdžiai“, – sako A. Strižakas.
Su kokiomis problemomis susiduria fondai?
Anot A. Strižako, šiuo metu Baltarusijos valdžia bando riboti finansinius srautus, įvesti įvairius draudimus, apjuodinti pagalbos, renkant aukas, idėją.
„Apie tai, kad mūsų veikla neva yra neteisėta, kalbėjo ir Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Olga Čemodanova, ir ministras pirmininkas Romanas Golovčenko, ir Baltarusijos teisingumo ministerija“, – „Deutsche Welle“ sako fondų steigėjas.
O praėjusios savaitės pradžioje Informacijos ministerija blokavo kelių pagalbos nukentėjusiems nuo valdžios represijų fondų tinklalapius. „Juokinga ir nemalonu galvoti, kad 21 a. blokuojant interneto svetainę galima tikėtis sustabdyti lėšų rinkimą, prašymų teikimą ar pinigų išmokėjimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Strižakas.
Jis pabrėžia, kad valdžios kaltinimai neturi jokio pagrindo. „Fondas BYSOL ir bendrovė „BY_help“ renka asmenines fizinių asmenų aukas. Kiekvienas pats sau gali rinkti pinigus pagal tos šalies, kurioje veikia, įstatymus: pirmuoju atveju tai yra Didžioji Britanija, o antruoju – Nyderlandai. Žmogus su tais pinigais gali daryti bet ką, taip pat ir išdalinti juos kitiems“, – samprotauja A. Strižakas.
Ir vis dėlto saugumo sumetimais didesnė dalis fondus „BY_help“ ir BYSOL administruojančios komandos, įskaitant ir patį A. Strižaką, šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. O tie, kas liko Baltarusijoje, savo veiklos neviešina.
