Pasaulyje

2020.09.04 21:03

Rusija nesureikšmina NATO grasinimų įvesti sankcijų dėl Navalno apnuodijimo

BNS2020.09.04 21:03

Maskva penktadienį nesureikšmino Vakarų grasinimo paskelbti jai naujų sankcijų dėl rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo, NATO pareikalavus, kad Rusija atskleistų savo nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ programą.

Nauja krizė Rusijos ir Vakarų santykiuose prasidėjo Vokietijai šią savaitę pareiškus, kad esama „nedviprasmiškų įrodymų“, jog vienas aršiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų buvo apnuodytas medžiaga iš „Novičioko“ grupės.

Vakarų lyderiai ir daugelis rusų išreiškė pasibaisėjimą incidentu, kurį A. Navalno bendražygiai vadina pirmuoju žinomu cheminio ginklo panaudojimu prieš svarbų opozicijos veikėją Rusijos teritorijoje.

44 metų teisininkas rugpjūčio 20-ąją blogai pasijuto lėktuve, kuriuo iš Tomsko miesto Sibire turėjo grįžti į Maskvą. Lėktuvas nutūpė Omske, ir A. Navalnas dvi dienas buvo gydomas šio miesto ligoninėje, o vėliau buvo perkeltas specializuotam gydymui į kliniką Berlyne.

Kremlius neigia, kad kėsinosi į A. Navalno, kuris vis dar yra dirbtinai sukeltos komos būsenos, gyvybę, o penktadienį V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas leido suprasti, jog Maskva savo pozicijos nekeis.

„Nuo pat pirmų dienų buvo svarstoma ištisa virtinė teorijų, įskaitant apnuodijimą, – žurnalistams sakė D. Peskovas. – Pasak mūsų gydytojų, ši teorija nebuvo įrodyta.“

„Mes neturime ko slėpti“, – savo ruožtu pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Kalbėdamas su žurnalistais, Rusijos diplomatijos vadovas apkaltino Vakarus keliant „įžūlius“ reikalavimus. Jis taip pat teigė, jog Vokietijos teisingumo ministerija iki šiol nepasidalino jokiomis išvadomis su Maskvos prokurorais.

„Kai turėsime atsakymą, sureaguosime“, – pridūrė S. Lavrovas.

Pastarosiomis dienomis prokremliški veikėjai skleidė daugybę abejotinų teorijų, įskaitant versiją, kad A. Navalną Berlyne galėjo apnuodyti vokiečiai, ar kad jis apsinuodijo pats.

„Stresas ir dieta“

Penktadienį vienas rusų toksikologas pareiškė, kad opozicijos politiko sveikata galėjo pablogėti dėl dietos, streso ar nuovargio, pabrėždamas, jog Sibiro Omsko mieste jo mėginiuose nebuvo rasta jokių nuodų pėdsakų.

„Bet kokie veiksniai galėjo sukelti staigų pablogėjimą. Net paprasčiausias nepapusryčiavimas“, – tvirtino Omsko srities vyriausiasis toksikologas Aleksandras Sabajevas.

Tuo metu Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies saugumo pajėgos perėmė vokiečių pareigūnų pokalbius telefonu, esą įrodančius, kad A. Navalno apnuodijimas buvo „falsifikuotas“.

Tariamai perimtus pokalbius penktadienio vakarą ruošėsi paviešinti Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.

Rusija anksčiau atsisakė priimti atsakomybę už virtinę panašių incidentų – pavyzdžiui, už buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą SSRS sukurta liūdnai pagarsėjusia nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ 2018 metais Anglijoje.

NATO reikalauja skaidrumo

Tuo metu NATO paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl A. Navalno apnuodijimo ir pareikalavo, kad Maskva Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) atskleistų savo „Novičiok“ programos detales.

Po neeilinio Šiaurės Atlanto tarybos posėdžio Briuselyje Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad visos valstybės narės vieningai pasmerkė „siaubingą“ išpuolį prieš A. Navalną.

Vokietija pasidalino savo žiniomis apie incidentą su likusiomis 29 NATO narėmis, o J. Stoltenbergas pažymėjo, jog esama „nenuginčijamų įrodymų“, jog buvo panaudota medžiaga iš „Novičioko“ grupės.

„Rusijos vyriausybė turi pilnai bendradarbiauti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija atlikdama nešališką tarptautinį tyrimą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Po 2018 metais įvykdytos atakos prieš S. Skripalį, taip pat panaudojant „Novičioką“, iš NATO misijos buvo išsiųsti septyni rusų diplomatai.

Nors šįkart J. Stoltenbergas neatmetė galimybės imtis panašių atsakomųjų veiksmų, jis pabrėžė, kad A. Navalno apnuodijimas iš esmės skiriasi nuo išpuolio prieš S. Skripalį, įvykusio NATO narės teritorijoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau paragino Maskvą prisidėti prie tarptautinio tyrimo dėl apnuodijimo, pabrėždamas, jog 27 valstybių blokas neatmeta galimybės paskelbti sankcijų.

Pasak ES, cheminio ginklo panaudojimas „yra visiškai nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis [ir] yra rimtas tarptautinės teisės bei tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimas“.

Tuo metu Maskvoje teismas atmetė A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) skundą dėl numanomo Rusijos tyrėjų neveikimo, pranešė ši organizacija.

FBK vadovas Ivanas Ždanovas ketvirtadienį pareiškė, kad opozicijos politiko apnuodijimas atvėrė „naują puslapį“ Kremliaus susidorojimo su disidentais kampanijoje.

„Dabar Rusijos valdžia išgalvos absurdiškiausių ir beprotiškiausių įvykio versijų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.