Pasaulyje

2020.09.01 05:30

Rinkimų kompasas. Lietuvos partijos santykių su Baltarusija norėtų, bet turi savo sąlygų

Modesta Gaučaitė, Ronaldas Galinis, LRT.lt2020.09.01 05:30

Vadinti Lietuvą ir kaimyninę Baltarusiją draugėmis būtų sudėtinga ir nors santykius ne kartą bandyta gerinti, jie netapo tokie, kokie yra su kitomis mūsų šalies kaimynėmis. Dauguma rinkimuose ketinančių dalyvauti partijų sutiktų gerinti Lietuvos ir Baltarusijos santykius, bet tik ne žmogaus teisių ar demokratijos sąskaita.

Nežinote, kuri partija geriausiai atspindi Jūsų pažiūras? Portalas LRT.lt pradeda straipsnių ciklą „Rinkimų kompasas“, kurio tikslas – padėti geriau pažinti spalį vyksiančiuose rinkimuose dalyvausiančias partijas ir suprasti, kurios jų yra artimiausios Jūsų pažiūroms. Portalas LRT.lt prašė, kad į klausimus atsakytų partijų pirmininkai arba rinkimų sąrašo lyderiai. Į klausimus atsakė ne visos partijos.

Klausimas partijoms – ar Lietuva turėtų megzti glaudesnius santykius su Baltarusija?

Po nepavykusio santykių „perkrovimo“ 2009-2010 m., kuomet Aliaksandras Lukašenka po ilgos pertraukos lankėsi Vilniuje, o Dalia Grybauskaitė atsakomuoju vizitu vyko į Minską, įšalas grįžo po Baltarusijos prezidento rinkimų 2010-iais, pasižymėjusiais opozicionierių suėmimais ir jėgos panaudojimu prieš protestuotojus. Simboliniai draugiškumo signalai į Minsko pusę vėl siųsti 2013 m., Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai bei Vilniuje vykstant ES Rytų Partnerystės susitikimui, tačiau kokybinių permainų dvišaliuose santykiuose jie nenulėmė.

Ukrainos krizės kontekste be skambaus idealizmo kalbėta, jog su Baltarusija „bendrauti reikia“ – taip 2014 m. vizitą Minske, kuriame labiausiai akcentuoti ekonominiai interesai, aiškino Linas Linkevičius.

Pastaraisiais metais santykių inkaru tapo intensyvesnės Astravo atominės elektrinės statybos – kadaise mėginusi būti Baltarusijos tiltu į ES, Lietuva laikėsi veto vadinamojo „partnerystės prioritetų“ susitarimo tarp Minsko ir Briuselio atžvilgiu. Ir nors dėl abipusiškai naudingos prekybos, o ypač baltarusiškų prekių krovos per Klaipėdos uostą, laikytasi pragmatiškos linijos, jai būta išimčių. Praėjusiais metais Lietuvos Vyriausybė pašalino Baltarusijos bendrovę „Beltruboprovodstroj“ iš Lietuvos–Lenkijos dujotiekio rangovo konkurso dėl grėsmių nacionaliniam saugumui: esą šios kilo dėl įmonės ryšių su Rusijos verslais ir riziką keliančiais asmenimis. Bendrovė Lietuvai iškėlė daugiau 10 mln. eurų vertės ieškinį.

Prezidentu tapęs Gitanas Nausėda deklaravo sieksiąs dialogo su Baltarusija, tuo pačiu įvardydamas dvi „raudonas linijas“: žmogaus teises ir Astravo AE klausimą. Abu šie klausimai tapo itin svarbūs po rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose savo pergalę skelbė A. Lukašenka. Su tuo nesutikę baltarusiai masiškai patraukė į gatves, kur buvo žiauriai mušami, sulaikomi ir kalinami Baltarusijos jėgos struktūrų.

Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria nepripažino A. Lukašenkos pergalės rinkimuose ir paragino imtis sankcijų visiems, prisidėjusiems prie rinkimų klastojimo ir žiauraus elgesio su taikiais protestuotojais. Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva taip pat surengtas neeilinis Europos Vadovų Tarybos posėdis, kurio metu aptaros europinės sankcijos Baltarusijai.

Atsakymai pateikiami abėcėlės tvarka pagal partijos pavadinimą.

Centro partija – Tautininkai

Taip.

Darbo partija

Ekonominiai santykiai tarp kaimynių buvo, yra ir bus tol, kol jie bus naudingi abiem valstybėms. Žvelgiant bendriau – jokie šalies veiksmai tarptautinėje erdvėje neturėtų būti daromi Lietuvos nepriklausomybės, demokratijos, ekonominių, socialinių veiksnių sąskaita.

„Drąsos kelias“ politinė partija

Nuo mus supančių šalių nepabėgsime, todėl Lietuva turi palaikyti gerus santykius su savo kaimynais.

Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai

Istoriškai susiformavusios kaimynystės nepakeisim, o taikų sambūvį, būtiną Lietuvos vystymuisi, užtikrinti privalome. Ir tai padaryti galime ne žvangindami ginklais ar aiškindami, kaip kaimyninė šalis turi spręsti jai kylančias problemas, o palaikydami bent minimalius kultūrinius ir ekonominius santykius.

Krikščionių sąjunga

Pirmiausia, svarbu siekti Baltarusijos demokratėjimo proceso, o pragmatiniame lygyje spręsti atominės elektrinės klausimą.

Laisvės partija

Ne. Skeptiškai vertiname pastangas „jaukintis“ Lukašenkos režimą. Suprantame, kad geografinis artumas įpareigoja kurti tiesioginius komunikacijos kanalus, bet tai jokiu būdu negali reikšti diktatūros legitimizavimo. Nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai, represijos prieš šalies žmones, opoziciją, žiniasklaidą, Astravo AE statybos, mūsų nuomone, yra didžiausi artimesnių santykių su šia šalimi kluviniai Lietuvai.

Lietuvos užsienio politika turi būti grįsta pirmiausiai vertybėmis ir pagarba žmogaus teisėms. Todėl turime remti šalies opoziciją, būti atviri visiems Baltarusijoje persekiojamiems žmonėms, turime reikalauti iš kalėjimų paleisti visus politinius kalinius bei siekti bendrų Europos Sąjungos sankcijų A. Lukašenkos režimui.

Turime siekti Astravo AE uždarymo. Sieksime vieningo visų ES šalių, esančių Baltarusijos kaimynystėje, veikimo ir nepritarsime jokioms ES – Baltarusijos ekonominėms bei politinėms bendradarbiavimo iniciatyvoms tol, kol nebus uždaryta AE.

Suprantame, kad toks požiūris ir pozicija gali turėti ekonominių pasekmių Lietuvai, bet iškeliame pagarbą žmogaus teisėms ir savo valstybės saugumo interesus aukščiau trumpalaikės ekonominės naudos. Esame pasirengę padėti verslui prisitaikyti prie prekybos su Baltarusija sąlygų ar apimčių pasikeitimo.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Taip, tačiau ne su politikais, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo, bet su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje. Iš savo patirties žinome, kad tarptautinis palaikymas yra labai svarbus, todėl Lietuva ir toliau turi išlikti aktyvi, palaikydama Baltarusiją kelyje į demokratiją.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija

Bendradarbiavimas su kaimynais visuomet labai svarbus. Mes ir savo rinkimų programoje akcentuojame konstruktyvų bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis. Santykius su Baltarusija gerokai apsunkina nedemokratinis Aliaksandro Lukašenkos režimas ir pastatyta prie mūsų sienos nesaugi Astravo AE. Mes palaikome demokratiškas permainas Baltarusijoje ir tikimės, kad demokratiškai išrinkta Baltarusijos valdžia palaikys gerus kaimynystės santykius ir laikysis tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinės saugos.

Lietuvos socialdemokratų partija

Taip. Artimesni santykiai su Baltarusija nereiškia ten esančių problemų ignoravimo. Mūsų nacionalinio saugumo interesas – demokratiška Baltarusija, bet jokia pažanga neįvyks, jeigu nevykdysime dialogo. Tik kalbantis galime iškelti žmogaus teisių, demokratijos, energetikos problemas ir ieškoti sprendimo būdų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ne, tol kol neįvyko tarptautinės bendruomenės pripažįstami demokratiniai rinkimai.

Lietuvos žaliųjų partija

Turime gerbti tarptautinės teisės įsipareigojimus ir į kitų valstybių vidaus politiką kištis negalime, tačiau mūsų tiek kaip ES narių, tiek kaip skausmingą, tačiau pergalingą kelią link nepriklausomybės nuėjusios valstybės pareiga yra ginti žmogaus teises ir demokratines vertybes. Negalima leisti, kad už teisę laisvai rinktis savo valstybės kryptį kovojantys taikūs protestuotojai būtų apgaudinėjami, klastojant balsavimo rezultatus, skriaudžiami ar kankinami. Turime dėti diplomatines pastangas ir užtikrinti taikų padėties šalyje stabilizavimą Baltarusijos žmonių gerovės naudai, vystant ekonominius santykius išsakyti ir kaip sąlygą kelti vertybinius klausimus. Taip pat turėtume siūlyti ir užtikrinti politinį prieglobstį nukentėjusiems nuo režimo.

Nacionalinis susivienijimas

Taip. Bet tai turi būti daroma vadovaujantis pirmiausia Lietuvos interesais ir sukūrus savarankišką santykių plėtojimo tikslų ir būdų koncepciją, neįsitraukiant į naivius ir geopoliškai pavojingus mėginimus „demokratizuoti“ Baltarusiją, kuriais šioje šalyje būtų sukurtas chaosas, dėl kurio Baltarusija taptų Rusijos dalimi arba prarastų didelę teritorijos dalį, kaip kad atsitiko Ukrainai, tapusiai nemokšiškų ir nusikalstamų „eurointegracinių“ eksperimentų auka, kai šaliai buvo pasiūlyta pasirašyti asociacijos su ES sutartį nepasirūpinus jos geopolitinio ir karinio saugumo garantijomis, o po to ji faktiškai buvo palikta viena atremti prasidėjusią Rusijos agresiją.

Partija „Laisvė ir teisingumas“

Taip, bet tik ne demokratijos ir žmogaus teisių sąskaita. Geri santykiai su kaimynais didina šalies saugumą, suteikia galimybę pristatyti savo idėjas bei vertybines nuostatas, padeda įtvirtinti ir stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę. Pasisakome už ilgalaikės strateginės partnerystės puoselėjimą su kaimyninėmis demokratinėmis šalimis. Remiame glaudžią partnerystę su šalimis, patiriančiomis Lietuvai labai gerai suprantamus geopolitinius iššūkius.

Partija „Lietuva – visų“

Naujas Lietuvos–Baltarusijos santykių lūžio taškas yra nelaisvi ir nesąžiningi 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimai.

Lietuvos santykiai su Baltarusija turėtų būti formuojami kartu su 27-iomis Europos Sąjungos valstybėmis. Papildomas dėmuo yra Lietuvos veiksmų derinimas su ES kaimyninėmis šalimis: Lenkija, Latvija, Estija.

Dėl politikos turinio Baltarusijos krizės laikotarpiu. Pirmiausia siekti stabdyti prievartos ir jėgos naudojimą visomis formomis taikių piliečių atžvilgiu. Žmogaus ir pilietinių teisių laikymasis turi būti lakmusu vertinant Baltarusijos valdžios veiksmus. Aiškiai deklaruoti, kad Baltarusija ir toliau turi likti suverenia kaimynine valstybe. Tarp strateginių Lietuvos tikslų santykiuose su Baltarusija yra aukščiausių branduolinio saugumo standartų garantijos Astravo atominėje elektrinėje.

Reikia siekti, kad dabartinė politinė krizė Baltarusijoje įmanomai mažiau paveiktų ekonominius santykius, kurie pastaraisiais metais yra aktyvūs. Pagal Verslios Lietuvos duomenis, 2018 m. bendras prekių eksportas į Baltarusiją buvo 8-oje vietoje tarp visų Lietuvos prekybos partnerių, 3-ioje pagal reeksportą ir 14-oje pagal importo vertę. Prekių apyvarta tarp šalių 2018 m. augo 11,0 proc.,arba iki 1844,6 mln. eurų. Šį prekių apyvartos augimą daugiausiai lėmė sparčiai išaugęs importas (16,3 proc.) bei paaugęs eksportas (7,5 proc.).2018 m. dvišalės prekių prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė 315,2 mln. eurų, t. y. Lietuva į Baltarusiją eksportavo daugiau nei iš jos importavo.

Verslios Lietuvos duomenimis, yra itin išvystyta prekyba paslaugomis. 2018 m. pagal paslaugų eksportą Baltarusija buvo 3-ioje vietoje, o pagal paslaugų importą – 1-oje vietoje tarp visų Lietuvos prekybos partnerių. 2018 m. paslaugų eksportas į Baltarusiją augo 24,9 proc.,arba iki 686,7 mln. eurų. 2018 m. paslaugų eksporto struktūroje dominavo transporto (50,9 proc. arba 349,5 mln. eurų) ir kelionės (45,5 proc. arba 312,5 mln. eurų) paslaugos.Baltarusija yra 4-a atvykstamojo turizmo rinka Lietuvoje – 165,6 tūkst. turistų (9,5 proc. rinkos). 2019 m. I ketv. turistų iš Baltarusijos srautas siekė 37,6 tūkst. turistų ir sudarė 13,1 proc. nuo užsienio turistų (2-a vieta po Rusijos).

Politinių santykių įšalas su Baltarusija nėra geriausias sprendimas. Šie santykiai suaktyvėjo kartu su Prezidento G. Nausėdos inicijuota Lietuvos–Baltarusijos santykių peržiūra. Tačiau jų perspektyvos labai daug priklausys nuo to, kaip Baltarusijai pavyks suvaldyti vidaus krizę po 2020 m. prezidentorinkimų.

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Taip, ypatingai palaikydama Baltarusios pilietinę visuomenę, Baltarusioje vykstančius demokratinius procesus ir šios valstybės suverenumą.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Su dabartiniu režimu ir jo institucijomis vienareikšmiškai ne, o jei įvyktų demokratiniai pokyčiai – taip. Lietuvos užsienio politika turi remtis vertybiniu pagrindu ir tol, kol šalyje neveikia demokratiniai institutai, visų pirma laisvų rinkimų teisė, galimybių glaudesniems santykiams nėra. Režimo atstovams turi būti įvedamos griežtos sankcijos, o demokratinių pokyčių siekianti Baltarusijos pilietinė visuomenė turi susilaukti visokeriopos Vakarų demokratinės bendruomenės paramos.

Partijos, kurių atsakymų nėra, arba atsisakė atsakyti į portalo LRT.lt pateiktus klausimus, arba to nepadarė nurodytu laiku.