Po COVID-19 universitetai evoliucionuos – senoji mokymosi tvarka negrįš, bet studentams pokyčiai gali išeiti į naudą

Julija Šakytė, Ugnė Jonaitytė, LRT.lt
2020.08.10 05:30
Po COVID-19 universitetai evoliucionuos

Siaučiant koronaviruso pandemijai, neapibrėžtumas ir baimė užtemdė aukštojo mokslo ateitį. Per trumpą laiką studentai stengiasi pakeisti savo planus, susiduria su įdarbinimo problemomis, o universitetai skaičiuoja nuostolius ir sprendžia vis iškylančius nuotolinio mokymosi iššūkius. Nežinomybei lydint naujiems mokslo metams besiruošiančius studentus, LRT.lt aiškinasi, kaip COVID-19 paveikė aukštąsias mokyklas ir kokia ateitis po krizės laukia švietimo sistemos?

LRT.lt pristato projektą „Pasaulis po COVID-19“. Specialių publikacijų ciklas nukels mus į netolimą ateitį – kaip atrodys pasaulis po koronaviruso pandemijos?

Ieva Žvinakytė turėjo vieną dieną apsispręsti, ar grįžti namo, ar likti Paryžiuje, kur studijuoja Sciences Po universitete. Viskas vyko labai greitai – turėjo skelbti karantiną, todėl penktadienį ji nusipirko bilietus, o sekmadienį jau nusileido Lietuvoje. Kaip sakė pati, likti Prancūzijoje ir praleisti karantiną vienai mažoje studijoje atrodė nelogiška, tačiau ji pripažįsta nesitikėjusi, kad viskas tęsis taip ilgai.

„Tiesiog įsimečiau keletą būtiniausių daiktų ir rūbų į mažą lagaminą ir su tuo teko išgyventi nuo kovo iki birželio vidurio, kai vėl pradėjo atsidaryti sienos ir galėjau grįžti į Paryžių susirinkti savo daiktų“, – prisimena Ieva, karantino metą išnaudojusi praktikai LRT.

Šiandien ji vėl Paryžiuje ir laukia naujų mokslo metų.

Prie situacijos dėl pasaulinės pandemijos turėjo prisitaikyti ne tik studentai, bet ir visa aukštojo mokslo sistema: karantino metu užsidarė kolegijų ir universitetų miesteliai, studijas teko perkelti į virtualią erdvę, nevyko diplomų įteikimo šventės, o daugelis ėmė svarstyti, kaip baigti mokslus.

Ypač gąsdinantys šie pokyčiai tarptautiniams studentams, kurie gyvena konflikto kamuojamose šalyse ir išvykdami rizikuoja ateityje būti visai neįleisti į šalį. O studentai, kuriems buvo leista pasilikti gyventi bendrabutyje, susidūrė su izoliacija ir vienatve ištuštėjusiuose miestuose.

Dabar, kai pasaulis, atrodo, šiek tiek apsiprato su pandemija, žvilgsniai krypsta į ateitį: kaip koronavirusas paveikė absolventų planus? Ar, nepaisydama visų iššūkių, aukštojo mokslo sistema grįš į „normalias“ vėžes, o gal pokyčiai pasiliks?

Nuotolinis mokymasis išliks

Vos per kelias savaites universitetai turėjo persikelti į skaitmeninę erdvę.

Šis procesas ypač sudėtingas buvo studentams iš žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių, pradedant nuo technologijų trūkumo ir baigiant didesnėmis atsakomybėmis namuose.

Ne išimtis ir Lietuva. Čia, pavyzdžiui, nuotolinis mokymas pagilino netolygumus tarp mokyklų. Geriausių mokyklų ir aukštųjų ugdymo įstaigų reitingas, sudarytas žurnalo „Reitingai“, atskleidė, kad mokymo kokybė kai kuriose šalies mokyklose skiriasi iki septynių kartų.

Taip pat skaitykite

Dortmundo technologijos universiteto Aukštojo mokslo studijų centro direktoriaus pavaduotoja, „Futura Scientia“ asociacijos valdybos pirmininkė prof. Liudvika Leišytė LRT.lt sako, kad dėl COVID-19 paplito ne tik nuotolinis mokymasis, bet ir elektroninis egzaminų bei studijų vertinimas. Profesorė prognozuoja, kad ateityje hibridinio dėstymo bei mokymosi būdas išpopuliarės dar labiau.

Studentai. Koronaviruso pandemija
Studentai. Koronaviruso pandemija / AP nuotr.

„Hibridinis modelis priduos lankstumo studijų programoms, suteiks daugiau galimybių išnaudoti tarptautinius tinklus bei perteikti informaciją studentams įvairesnėmis formomis. Kai kuriuose universitetuose, ypač tuose, kuriuose yra rezidentų (campus), bent jau bakalauro studijos, manau, iš esmės liks tradicinės, kadangi čia labai svarbus bus finansinis aspektas, bent jau anglosaksiškose sistemose“, – sako ji.

Tiesa, anot L. Leišytės, nuotolinio mokymosi praktika turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų: pavyzdžiui, proceso metu įtraukiamos įvairios studentų demografinės grupės, tačiau gali trūkti gyvo bendravimo tarp studentų ir dėstytojo.

Ne mažiau svarbu tai, kad vienas profesorius dabar gali šviesti ir įkvėpti milijonus besimokančiųjų bei perduoti savo idėjas visam pasauliui, tvirtina A. Schleicheris.

„Dėstymas žiūrint į ekraną, kai negali matyti daug studentų, yra, be abejo, neigiamas pokytis aukštajam mokslui, rimtai mažinantis pasitenkinimą darbu bei savo, kaip dėstytojo, darbo prasmės suvokimui“, – sako profesorė.

Studentai. Koronaviruso pandemija
Studentai. Koronaviruso pandemija / AP nuotr.

Andreasas Schleicheris, švietimo ir įgūdžių direktorius bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paryžiuje generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas švietimo politikos klausimais, net neabejoja, kad nuotolinis mokymasis tęsis ir „pasaulyje po COVID-19“.

Jau šiandien, sako jis, intelektualios skaitmeninės mokymosi sistemos gali ne vien tik padėti mokytis, bet ir sekti, kaip mokosi studentai, kokios užduotys ir idėjos juos domina, o kokios laikomos nuobodžiomis ar sudėtingomis. Maža to, anot A. Schleicherio, šios sistemos gali pritaikyti studijas pagal asmeninį mokymosi stilių kur kas detaliau ir tiksliau, nei siūlo bet kuris tradicinis mokymas auditorijose.

„Ne mažiau svarbu tai, kad vienas profesorius dabar gali šviesti ir įkvėpti milijonus besimokančiųjų bei perduoti savo idėjas visam pasauliui“, – LRT.lt tvirtina A. Schleicheris.

A. Schleicheris teigia, kad universitetai turės smarkiai permąstyti savo pasiūlymų vertę studentams po pandemijos.

Kad mokymasis nuotoliniu būdu gali būti labai sėkmingas, mano ir patys studentai. Pavyzdžiui, kaip išskiria JK lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kasparas Steponavičius, toks būdas suteikia galimybę kiekvienam mokytis savo tempu.

„Asmeniškai man paskaitos nuotoliniu būdu padėjo efektyviai derinti darbą ir mokymąsi. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad streso nepatyriau, nes universitetas suteikė aiškias gaires, kaip bus vykdomos paskaitos ir atsiskaitymai“, – antrina šiemet Sciences Po universitete tarptautinio saugumo magistro laipsnį apsigynęs Rokas Morkūnas.

Kokius iššūkius teks įveikti?

Jei yra grupė, labiau nerimaujanti dėl savo ateities, tai yra kolegijų ir universitetų vyresnieji studentai, jiems baugu dėl įsiliejimo į darbo rinką. JK lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kasparas pasakoja, kad, dėl koronaviruso pablogėjus ekonominei situacijai, žymiai sudėtingiau rasti tiek praktikų, tiek darbo programų absolventams.

Tiesa, Kasparas išskiria ir teigiamų pavyzdžių – kai kurios kompanijos priima praktikantus virtualiai. Be to, JK buvo paskelbtas naujas ekonomikos skatinimo paketas, nukreiptas į pagalbą jauniems žmonėms, ieškantiems darbo, – 2 mlrd. svarų bus skiriami subsidijuoti 6 mėnesių praktikas 18–24 m. jaunimui, sako jis.

Prof. L. Leišytės nuomone, dėl pandemijos aukštojo mokslo laukia keli pagrindiniai iššūkiai: nukentėjusi studijų kokybė bei sumažėję dėstytojų atlyginimai ar atleidimai anglosaksiškose šalyse, praradus ženklias sumas dėl sumažėjusio studentų skaičiaus.

Studentai. Koronaviruso pandemija
Studentai. Koronaviruso pandemija / AP nuotr.

Mantas Dumbrauskas, Pekino tarptautinių studijų universitete dėstantis lietuvių kalbą, pritaria, kad dėstytojams didžiausią nerimą kelia darbo modelio pasikeitimas ir padidėjęs darbo krūvis bei sumažėjusi studentų motyvacija.

„Manau, kad dėstytojai gavo daugiau krūvio negu anksčiau ir praranda savo tradicinę mokymo erdvę. Tai tarsi išėjimas iš savo komforto zonos. Tai gali ypač jausti dėstytojai, kurie niekada nekūrė ir nekuravo kursų internetu, nemokė kalbų per „Skype“, „italki.com“ ar panašias platformas“, – LRT.lt sako jis.

Verbalinių užgauliojimų kai kurie kinų studentai patyrė ir Lietuvoje, sako dėstytojas.

Savo ruožtu A. Schleicheris tvirtina, kad universitetai turės smarkiai permąstyti savo pasiūlymų vertę studentams po pandemijos. Anot jo, tik nedaugelis jaunuolių skirs daug laiko, o kartais ir pinigų, kad mokytųsi nuotoliniu būdu. Ypač tokiems mokslams, kurie gali būti net ne pačios geriausios kokybės.

Anot jo, priežastis paprasta – jauni žmonės nori studijuoti universitete, kad diskutuotų tarpusavyje ir su dėstytojais, dirbtų laboratorijose, dalyvautų socialiniame gyvenime, kurį siūlo akademinė aplinka.

Studentai. Koronaviruso pandemija
Studentai. Koronaviruso pandemija / AP nuotr.

„Tačiau jei tai bus prarasta, gali neužtekti priežasčių, kurios pritrauktų jaunus žmones“, – teigia ekspertas.

A. Schleicheris sako nemanantis, kad senasis universiteto modelis vėl grįš į senas vėžes, – universitetai turės iš naujo atrasti save, kad puoselėtų mokymosi kultūrą, kuri suteiktų besimokantiesiems daug daugiau atsakomybės už tai, „ko jie mokosi, kaip jie mokosi, kada jie mokosi ir kur mokosi“.

„Ramiai reaguoju, kai girdžiu žmones ginčijantis, kad dėl skaitmeninių technologijų mokytojai bus atleisti. Mokymosi pagrindas visada buvo santykiai, ir mokymasis, atrodo, yra viena iš ištvermingiausių socialinių veiklų. Taigi žmonių, galinčių ugdyti besimokančiuosius ir palaikyti juos visą gyvenimą, bus daugiau, o ne mažiau“, – tikina jis.

Greta kitų iššūkių pandemijos akivaizdoje išryškėjo ir rasizmo problema. Užsienyje dėl koronaviruso pandemijos įstrigę ir politinės įtampos tarp JAV ir Kinijos prispausti kinų studentai permąsto savo požiūrį į priimančią gimtinę. Prieš aštuonerius metus 13-metė Shizheng Tie iš Kinijos persikėlė į Ohajų dėl vienintelio tikslo – išsilavinimo, rašo BBC.

Kažkada ji svajojo apie Ameriką, tačiau dabar sako, kad šalyje susiduria su priešiškumu.

„Kadangi esu JAV gyvenanti kinė, dabar labai bijau“, – BBC pasakoja Johnso Hopkinso universiteto studentė, po studijų planuojanti grįžti į Kiniją.

Studentai. Koronaviruso pandemija
Studentai. Koronaviruso pandemija / AP nuotr.

Kinijoje dėstantis M. Dumbrauskas apie tokius atvejus yra girdėjęs ir Europoje. Anot jo, gana akivaizdu, kad visame žemyne yra pakilęs sinofobijos lygis – žmonės, nežinodami, iš kurios šalies yra atvykėliai, juos užsipuola. Verbalinių užgauliojimų kai kurie kinų studentai patyrė ir Lietuvoje, sako dėstytojas.

„Man susidarė įspūdis, jog šeimos stengėsi savo vaikus sugrąžinti (į Kiniją – LRT.lt) visomis įmanomomis galimybėmis ir jų laukė. Sunkiau yra mišrioms šeimoms. Jeigu vienas iš tėvų Kinijos pilietis, o kitas – iš kitos šalies, tai galimas variantas, kad negalės jie kartu sugrįžti. Daug šeimų liko atskirtos“, – sako jis.

„Nemanau, kad dabartinis jaunimas jausis kažkuo kitoks, išskirtinis ar jaus nuoskaudas dėl susidariusios situacijos. Galbūt tai tiesiog išlavins daugiau adaptacinių savybių, gal atsiras naujų išradimų, nes pasikeitimų laikotarpiu visuomet vystomas išradingumas. Aš tai matau kaip evoliuciją“, – teigia psichologė.

Kita vertus, problemų dėstytojas mato ne tik Europoje, bet ir Kinijoje, kur ir prasidėjo COVID-19 ligos protrūkis.

„Užsienio studentų, atvykusių studijuoti į Kiniją, iškeldinimas, kai jie išvyko atostogų į savo šalis ir ten įstrigo dėl viruso, skamba keistai. Kaip ir situacija, kai studentai turi išsikraustyti būdami kitoje šalyje“, – sako M. Dumbrauskas.

Nerimą kelia nežinomybė

Kaip pasakoja absolventas R. Morkūnas, siekiant, kad visi studentai turėtų galimybę mokytis, nepaisant jų gyvenamosios vietos, studijos nuo rudens semestro vyks hibridiniu būdu. Tai reiškia, kad dalis paskaitų vyks nuotoliniu būdu, o kita dalis – universiteto aplinkoje.

Anot jo, studentai, besiruošiantys studijuoti šioje šalyje, studijų metus planuojasi įprastai – tvarkosi dokumentus, ieškosi būsto.

„Tikriausiai šiuo metu, kai Prancūzijoje COVID-19 užsikrėtusių žmonių skaičius taip stipriai nebeauga, visi šiek tiek jaučia palengvėjimą, nors jį buvo sunku įsivaizduoti dar šį pavasarį. Nežinios nėra, o jei kažkiek ir yra – ji tikrai nekelia panikos visuomenėje. Stojimų į universitetus terminas nesikeitė, stojimai vyko įprasta tvarka, išskyrus interviu – jie buvo organizuojami nuotoliniu arba rašytiniu būdu“, – pasakoja R. Morkūnas.

„Kalbant apie aukštąjį mokslą ir studijas, tai nepasakyčiau, kad COVID-19 pandemija pakeitė aukštąjį mokslą amžiams“, – sako L. Leišytė.

Tačiau situacija ne visose šalyse vienoda – Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių Europos šalių. Čia, kaip pasakoja JK lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas K. Steponavičius, studentai neabejotinai jaučia nerimą.

„Būsimiems ir esamiems studentams neaišku, kaip mokslai vyks rudenį. Laiko liko vos keli mėnesiai, o mokslams įprastu būdu reikėtų ne tik greitai susiorganizuoti gyvenimo vietą, bet ir susikurti patogią bei saugią aplinką – nuo bendruomenių, sporto komandų iki šeimos gydytojų, tad natūralu, kad aiškaus atsakymo norisi kuo anksčiau“, – LRT.lt pasakoja K. Steponavičius.

Studentai. Koronaviruso pandemija
Studentai. Koronaviruso pandemija / AP nuotr.

Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, šeimų ir porų konsultantė, lektorė Aurima Dilienė, su šeima gyvenanti Prancūzijoje ir konsultuojanti visame pasaulyje gyvenančius lietuvius, teigia, kad nežinomybė ir laukimas visuomet kelia nerimą ir baimę, bet kiekvienas turi savo išmoktas, išsiugdytas, įgimtas reakcijas į tokias situacijas.

„Reaguojame visi šiek tiek skirtingai, tačiau bendra yra tai, kad prie pasikeitimų teks adaptuotis. Šiuo atveju tai jau nebus visiškai nauja, o veikiau išbandyta nauja. Gali būti netgi taip, kad mokymasis virtualioje erdvėje įgaus naujus, dar efektyvesnius būdus – atradimai būtent taip ir vyksta: krizių metu, kai reikia prisitaikyti“, – sako ji.

Keisis studentų įpročiai

Dortmundo technologijos universiteto profesorė L. Leišytė atkreipia dėmesį, kad po pandemijos gali keistis studentų įpročiai, pavyzdžiui, mokslus jie dažniau rinksis savo šalyje, o ne užsienyje. Profesorė mano, kad Anglijos bei Australijos universitetai labiausiai pajaus šios tendencijos įtaką, kadangi jie labiau priklausomi nuo užsienio, ypač Kinijos, studentų srautų bei jų mokesčių už studijas.

Harvardo universitetas
Harvardo universitetas / AP nuotr.

„Iš kitos pusės, nuotolinis mokymas taip pat įgalins kai kuriuos studentus pasirinkti studijas užsienyje, nes mažiau kaštų – nereikia nuomotis bendrabučio, nereikia vizos ir nėra kelionės išlaidų. Bet apskritai, be abejo, bent jau laikinai sumažės studentų mobilumas ir jie rinksis studijas savo šalyje arba atidės studijas metams“, – sako profesorė.

Vis dėlto sunku numatyti, kokie bus ilgalaikiai pandemijos padariniai akademinei bendruomenei, nes padėtis beprecedentė – dauguma studentų išvyko namo arba laukia, kas bus toliau, o kolegijos ir universitetai vis dar turi priimti svarbius sprendimus. Ar COVID-19 pandemija pakeitė švietimą visam laikui?

„Kalbant apie aukštąjį mokslą ir studijas, tai nepasakyčiau, kad COVID-19 pandemija pakeitė aukštąjį mokslą amžiams“, – sako L. Leišytė.

Studentai
Studentai / D. Umbraso/LRT nuotr

Profesorės teigimu, krizė paskatino inovacijas universitetuose įdiegti daug sparčiau nei paprastai, o jos pasireiškė per nuotolinio mokymosi bei nuotolinio administracinio darbo universitetuose masinį įgalinimą.

„Tam, kad būtų paruoštas kokybiškas nuotolinio mokymosi kursas, reikia dar laukti, ar rimtos investicijos į tokį kokybės užtikrinimą ateis ir ar sukurtos inovacijos pasiteisins“, – teigia ji.

Savo ruožtu psichologė A. Dilienė sako, kad pasaulis keičiasi nuolat, o šis laikotarpis – tai tik vienas iš pasikeitimų.

„Nemanau, kad dabartinis jaunimas jausis kažkuo kitoks, išskirtinis ar jaus nuoskaudas dėl susidariusios situacijos. Galbūt tai tiesiog išlavins daugiau adaptacinių savybių, gal atsiras naujų išradimų, nes pasikeitimų laikotarpiu visuomet vystomas išradingumas. Aš tai matau kaip evoliuciją“, – teigia specialistė.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo