Lietuvoje

2020.05.06 22:07

Nuotolinis mokymas: dalis mokyklų kalba apie gerėjančius mokinių rezultatus, kitos – apie pasiruošimo trūkumą

Nuotolinis mokymas pagilino netolygumus tarp mokyklų. Geriausių mokyklų ir aukštųjų ugdymo įstaigų reitingas atskleidė, kad mokymo kokybė kai kuriose šalies mokyklose skiriasi iki septynių kartų. Švietimo viceministrė pripažįsta, kad organizuojant nuotolinį mokymą neišvengta klaidų, bet viliasi, kad nauja patirtis bus pritaikyta mokykloje.

Panevėžio rajono Velžio gimnazijai nuotolinis mokymas – ne naujovė. Mokykla jau prieš dešimtmetį pradėjo diegti kiek įmanoma daugiau technologijų mokant vaikus. Dabar gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis patirtimi dalijasi ir su kitomis mokyklomis. Pasak jo, vaikų rezultatai per šiuos du mėnesius net pagerėjo.

Panorama. Lietuva ragina Minską stabdyti Astravo elektrinės paleidimo darbus ir nedelsiant priimti tarptautinių ekspertų grupę (su vertimu į gestų k.)

„Planuojame koreguoti ugdymo turinį ir kitais metais skirti vieną dieną dirbti nuotoliniu būdu, tai ir vėl būtų pliusas, mokytojai įgūdžių neprarastų ir vaikai įprastų savo laiką planuoti“, – sako gimnazijos direktorius.

Žurnalo „Reitingai“ geriausių ugdymo įstaigų sąrašuose didelių pokyčių nematyti. Tarp mokinius atsirenkančių gimnazijų lyderis išlieka Vilniaus licėjus, tarp priimančių visus – geriausias Klaipėdos licėjus. Tačiau šio reitingo sudarytojai primena, kad skirtumai tarp mokyklų siekia 5–7 kartus, o nuotolinis mokymas gali dar labiau pagilinti netolygumus tarp mokyklų.

„Jie dar labiau išaugs, nes tos mokyklos, kurios atsilieka ir vaikams nepadeda, tai tie vaikai atsidurs visai nevienodose startinėse pozicijose. Susiformuos tokia kaip sniego gniūžtė ir tie vaikai įgiję spragas, jie ims nekęsti atskirų dalykų“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Serafinas.

Prieš beveik du dešimtmečius nuotolinį mokymą pradėjusios Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras sako, kad tokį mokymo procesą reikėjo organizuoti nuosekliau. Bendrą Lietuvos mokytojų, mokinių ir tėvų darbą jis įvertintų aštuonetu.

„Tą seniai reikėjo taikyti, čia tiesiog priekaištas mokykloms, kad jos nenaudojo to būdo, nes, tarkime, pas mus su nuotoliniu mokymu niekada nebūdavo nei gripo epidemijų, nei kitų dalykų, nei mokytojai sirgdavo, nei mokiniai stabdydavo ugdymo procesą“, – tikina direktorius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutinka, kad organizuojant ugdymo procesą būta klaidų. Dabar atnaujinant ugdymo turinį kuriama ir skaitmeninio ugdymo strategija, kokios turi būti mokytojų darbo apimtys, galvojama apie integruotas užduotis, interaktyvų turinį – planuojama, kaip turėtų keistis ateities mokykla.

„Gali būti, kad rudenį teks organizuoti mišrų ugdymo procesą, nes jeigu liks tam tikri reikalavimai saugumo, tai bus reikalavimai dėl patalpų, dėl gal rizikos grupių asmenų dalyvavimo ugdymo procese“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, svarstoma gegužę atverti pradines mokyklas. Taip pat derinamos sąlygos dėl gyvų konsultacijų abiturientams. Dėl mokslo metų trukmės turėtų būti nuspręsta artimiausiomis dienomis.