Pirmadienį vyks trečiasis teismo posėdis dėl Rusijos žurnalistės Svetlanos Prokofjevos. Ji kaltinama terorizmo pateisinimu ir skatinimu. Pati S. Prokofjeva teigia, kad jos byla tėra tik bandymas užčiaupti Rusijoje dirbančius nepriklausomus žurnalistus.
Svetlana Prokofjeva – „Radio Svoboda“ žurnalistė Rusijos Pskovo mieste. Prieš pusantrų metų buvo išspausdintas jos komentaras, kuriame ji darė prielaidą, kad Pskove 2018 m. spalį jaunuolio susprogdinta bomba, sužeidusi tris Federalinės saugumo tarnybos pareigūnus, galėjo būti susijusi su pačios tarnybos taikomais represiniais darbo metodais. Netrukus į duris pasibeldė saugumo pareigūnai ir prasidėjo baudžiamasis tyrimas, o dabar ir teismas.
„Šiame išpuolyje įžvelgiau atsakomuosius veiksmus. Tai veiksmai, paskatinti nelaisvės, pilietinių teisių varžymo, atimtos galimybės išreikšti savo nuomonę. Apie tai ir parašiau tekstą. Po kurio laiko paaiškėjo, kad jėgos struktūros mano žodžiuose įžvelgė terorizmo pateisinimą. Matyt, jie supyko, kad juos pačius apkaltino už tai, kas įvyko. Prieš mane buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas. Prieš tai dar buvo skirtos administracinės nuobaudos žiniasklaidos priemonėms, išspausdinusioms mano tekstą.
Mūsų šalyje veikia hibridinė cenzūra. Ji vadinasi Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba, sako S. Prokofjeva.
O tuomet – 2018-ųjų gruodį – prasidėjo tikrinimai. 2019-ųjų vasarį pas mane į namus atėjo pareigūnai atlikti kratos. Vyrukai apsiginklavę automatais iškuitė visą butą. Laimei, kaip kardomąją priemonę man skyrė tik pasižadėjimą neišvykti. Ir, be abejo, mane įtraukė į sąrašą žmonių, potencialiai remiančių terorizmą. Štai tokia mūsų valstybė“, – LRT RADIJUI sako žurnalistė S. Prokofjeva.
Ginti žurnalistės stojo tiek kolegos Rusijoje, tiek ir Europos institucijos, tačiau kaip ji pati sako – niekas nepadėjo. „Stebiuosi, kad palaikymą man išsakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos žmogaus teisių komitetas, Europos Taryba, Rusijos žurnalistai, taip pat neseniai įkurta žurnalistų profsąjunga rinko parašus. Palaikymą man parašais išreiškė dešimtys tūkstančių žmonių. Rusijos žmogaus teisių taryba prie šalies prezidento taip pat kėlė man iškeltos bylos klausimą. Tačiau niekas nesuveikė.
Today the trial begins in #Russia of journalist Svetlana Prokopyeva, who faces up to seven years in prison on charges of “publicly justifying terrorism”.
— IPI (@globalfreemedia) June 16, 2020
These politically-motived charges are an afront to #mediafreedom. IPI, and the world, is watching
https://t.co/1IIYTRX2R9
Atrodo, kad, jei jau mane apkaltino, tai visa tai bus padaryta iki galo. Mūsų šalyje sveikos nuovokos nėra, Konstitucija negalioja. Negalioja ir Europos Konvencijos. Biurokratinė mašina užkurta ir ji važiuos iki pat nuosprendžio“, – teigia Svetlana Prokofjeva.
Terorizmo pateisinimą Svetlanos tekste įžvelgė Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba. Ją žurnalistė vadina pagrindiniu žiniasklaidos cenzūros įrankiu.
Žmonės iš tiesų sodinami už grotų už išsakytus žodžius. Štai, neseniai vienas asmuo pagal tą patį straipsnį dėl terorizmo kurstymo iš areštinės iškeliavo penkeriems su puse metų į kalėjimą, sako S. Prokofjeva.
„Mūsų šalyje veikia hibridinė cenzūra. Ji vadinasi Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba. Ji taiko kvailus perteklinius reikalavimais ir taip bando užčiaupti žurnalistus. Mūsų šalyje gigantiškos taisyklės taikomos tariamam terorizmui. Pavyzdžiui, jei apkaltinsi valstybės tarnautoją, politiką, kad jis pernelyg ilgai sėdi valdžioje, tau taip pat bus pritaikytas straipsnis už ekstremizmo kurstymą. Be to, dar yra ir įstatymai, draudžiantys rodyti nepagarbą valdžiai. Dabar atsirado įstatymas dėl netikrų naujienų, susijusių su koronavirusu. Trumpiau tariant, cenzūra Rusijoje veikia visu pajėgumu“, – tvirtina žurnalistė.
Galutinis tokių veiksmų tikslas – išsaugoti valdžioje tuos, kurie ten dabar yra, sako Rusijos žurnalistė.
Pareigūnų vizitų Rusijoje sulaukia ne tik žurnalistai. Garsiai šalyje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai bausmės žmonėms buvo skiriamos net ne už parašytus tekstus, o už pasidalijimą jais savo socialinių tinklų paskyrose. Žurnalistė teigia, kad viso to tikslas vienas – uždrausti valdžios kritiką.
„Žmonės iš tiesų sodinami už grotų už išsakytus žodžius. Štai, neseniai vienas asmuo pagal tą patį straipsnį dėl terorizmo kurstymo iš areštinės iškeliavo penkeriems su puse metų į kalėjimą. Tai tik už išsakytus žodžius. Rusijoje tai anokia naujiena. Galutinis tokių veiksmų tikslas – išsaugoti valdžioje tuos, kurie ten dabar yra. Viskas daroma tam, kad nebūtų jokios kitos nuomonės, kito požiūrio, kritikos.
Tam, kad tauta, kuri turi galimybę išsakyti savo nepasitenkinimą esama valdžia, jos netektų. Rusijoje nepriklausomas žiniasklaidos priemones supirko valdžiai lojalūs oligarchai. Kiti leidiniai tapo finansuojami iš valstybės biudžeto. Beveik visi žurnalistai tapo priklausomi nuo valdžios. Tie, kurie liko nepriklausomi, įsprausti į labai griežtus rėmus. Kiekvieną žodį žmogus turi pasverti 10 kartų. Tačiau net ir tokiu atveju nesi apsaugotas nuo baudžiamosios bylos. Tokių atvejų yra, yra žurnalistų, kurie sėdi kalėjime daugybę metų“, – sako S. Prokofjeva.
