Šiaurės Korėja susprogdino bendrą su Pietų Korėja ryšių centrą, esantį Kaesongo mieste, už 5 km nuo valstybių sienos. Šią žinią patvirtino pats Pchenjanas. Įtampa tarp valstybių toliau auga.
Portalo „NKnews“ žiniomis, centre nebuvo darbuotojų iš Pietų Korėjos, nes sausį jis buvo laikinai uždarytas siekiant užkirsti kelią COVID-19 pandemijos plitimui.
Šiaurės Korėja patvirtino susprogdinusi komunikacijų centrą ir pareišė nutraukusi visus ryšius su Pietų Korėja, praneša agentūra AP.
Korėjos liaudies armijos Generalinis štabas antradienį paskelbė, kad abiejų Korėjos pusiasalio valstybių santykiai blogėja ir kad kariškiai svarsto „veiksmų planą“, kad „fronto linija būtų paversta tvirtove“.
Generalinis štabas pridūrė, kad tai apimtų kariškių sugrįžimą į teritorijas, kurios buvo demilitarizuotos Pchenjano ir Seulo susitarimu.
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įtakinga sesuo praeitą savaitgalį perspėjo, kad šis ryšių biuras greitai „visiškai sugrius“.
Šiaurės Korėja surengė propagandos kampaniją, reikšdama tariamą gyventojų nepasitenkinimą ir reikalavimą kerštauti pietų „priešams“. Dienraštis „Rodong Sinmun“ pirmadienį citavo šachtininkus, kurie teigė esantys pasirengę padėti susproginti 2018-aisiais atidarytą Korėjų ryšio palaikymo centrą, rašo „NKnews“.
Grasino veiksmais
Šiaurės Korėjos kariuomenė „visiškai pasiruošusi“ imtis veiksmų prieš Pietų Korėją, anksčiau antradienį paskelbė valstybinė žiniasklaida, Pchenjanui jau ne pirmą savaitę žvanginant ginklais.
Nuo birželio pradžios Šiaurės Korėja paskelbė virtinę tulžingų Pietų Korėjos pasmerkimų dėl aktyvistų, skraidinančių balionais propagandos prieš Pchenjano režimą skrajutes kitapus sienos.
Aktyvistų balionais arba į jūrą metamais buteliais siunčiamose skrajutėse Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių ambicijų. Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos tai darydavo nuolat, bet pastaruoju metu Pchenjano tonas šiuo klausimu labai paaštrėjo.
Praeitą savaitę Pchenjanas paskelbė nutraukiantis visus oficialius ryšių kanalus su Pietų Korėja.
Analitikai sako, kad Pchenjanas veikiausiai siekia sukurstyti krizę, kad galėtų spausti Seulą, kol Šiaurės Korėjos derybos su Vašingtonu dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.
Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad gali reikšti, jog sargybiniai bus sugrąžinti į postus prie smarkiai įtvirtintos sienos, kuriuos 2018 metais abi Korėjos susitarė panaikinti, siekdamos sumažinti įtampą.
Šiaurės Korėjos kariuomenė tai pat planuos „didelio masto skrajučių platinimą“ Pietų Korėjoje, sakoma štabo pranešime.
Pirmadienį kairiesiems prijaučiantis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas paragino Šiaurę „neuždaryti lango dialogui“.
Pchenjanui paskelbus naujausių pasmerkimų, įskaitant birželio pradžioje nuskambėjusį įtakingos Kim Jong Uno sesers Kim Yo Jong pareiškimą, kad reikia imtis veiksmų prieš Pietų Korėjoje veikiančius aktyvistus ir „patraukti jų šeimininkus atsakomybėn“, Suvienijimo ministerija Seule pateikė policijai skundą dėl dviejų perbėgėlių grupių ir perspėjo, kad prieš aktyvistus bus imtasi „nuodugnių griežtų veiksmų“.
Abi Korėjos formaliai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
