„Aš negaliu kvėpuoti“ – tūkstančiai protestuotojų skandavo paskutinius George`o Floydo žodžius ir jau šeštą dieną iš eilės yra užtvindę JAV gatves, toliau protestuodami dėl policijos areštuoto juodaodžio amerikiečio mirties. Taikiai prasidėję protestai peraugo į smurtingus susirėmimus. LRT.lt trumpai apžvelgia pastarųjų dienų JAV įvykius.
Taikūs protestai virto chaotiškais susirėmimais su pareigūnais, fiksuojami pastatų padeginėjimai, plėšikaujama. Per kelias dienas suimti beveik 2000 žmonių, mažiausiai 40 JAV miestų įvesta komendanto valanda.
Taip pat 15 valstijų ir sostinėje Vašingtone pasitelktos Nacionalinės gvardijos pajėgos, o protestuotojams šalia Baltųjų rūmų tramdyti pasitelkti ir Jungtinių Valstijų maršalai.
Politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala LRT.lt sako, kad tai rodo įsisenėjusias problemas Jungtinių Valstijų visuomenėje. Anot jo, dar praėjusiais metais daryta apklausa parodė, jog 90 proc. amerikiečių pripažįsta, kad tai, kaip veikia teisėsaugos institucijos, ko gero, nėra iki galo sąžininga, ypač rasinių mažumų atžvilgiu.
„Matyt, tai atspindi senas baudžiamosios teisės problemas ir tą faktą, kad didelė dalis afroamerikiečių susiduria su teisinėmis problemomis ir ta proporcija yra didesnė negu baltaodžių tarpe. Tokie atvejai, kaip pastarasis, kai yra drastiškai nužudomas iš esmės nieko per daug neprasižengęs asmuo, tiktai įžiebia tas problemas“, – teigia politologas.
Protestai persikėlė ir už Atlanto
Sekmadienį prie JAV protestų prisijungė tūkstančiai žmonių Londone ir Berlyne. Nors protestai prasidėjo taikiai, kelių valstijų atstovai praneša apie susirinkusiųjų susirėmimus su policijos pareigūnais.
L. Kojalos teigimu, JAV problemos dažnai tampa sulaukia kritikos analizuojant šalies vaidmenį pasaulyje, jos eskaluojamos ir dėl to, kad JAV užsienio politikos darbotvarkėje svarbią vietą užima žmogaus teisės.
Protesters staged a peaceful demonstration in New York City's Times Square, chanting and taking a knee in silence in memory of George Floyd. Follow live updates: https://t.co/tE6sggsTru pic.twitter.com/8KTBO7Ss61
— Reuters (@Reuters) June 1, 2020
O tuo, anot jo, naudojasi Vašingtono kritikai, pabrėždami, kad JAV, keldama aukštus standartus kitiems, galbūt ne iki galo išsprendžia savo vidaus problemas.
„Tą matėme Šaltojo karo metais, tą matome ir dabar. Tame nieko naujo turbūt nėra. Natūralu, kad, ypač Vakarų visuomenėse, ta kritika yra pagrįsta, nes jos pačios laikosi aukštų standartų. Klausimas tik, ar tokie patys moraliniai standartai ir žmogaus teisių normos galioja kai kuriose kitose kritiką išreiškiančiose valstybėse. Bet Jungtinės Valstijos visada turėjo šią problemą ir, ko gero, tai yra viena iš paskatų tas problemas pamažu imti spręsti. Jos sprendžiamos, bet galbūt ne tokiu tempu kaip norėtųsi“, – teigia politologas.
Kaip galima užkirsti kelią smurtui?
Viešosios tvarkos ekspertai nurodo, kad policijai svarbiausia laikytis įstatymų ir pabandyti užmegzti dialogą su protestuotojais.
Honkongo švietimo universiteto policijos ir viešosios tvarkos valdymo specialistas Lawrence`as Ho BBC teigė manantis, kad derybos – geriausias būdas užkirsti kelią smurtui, bet taip pat pabrėžia, kad „vienas sunkiausių dalykų šiandien yra tai, kad daugybė vykstančių protestų neturi lyderių.“ Jeigu nėra lyderio, anot jo, nėra su kuo ir derėtis.
L. Kojala antrina, kad šis protestas neturi nei galios centro, nei organizacijos. Jo teigimu, šis judėjimas tikriausiai neturi net vienos konkrečios idėjos arba yra daugybė jų atspalvių, todėl sunku kalbėti, jog protestuotojai yra vienijami kažkokio labai konkretaus aspekto.
The crowd near Police HQ is now being dispersed. The protest has become non-peaceful due to objects being thrown at officers. This is now an unlawful assembly. Protesters must disband. ^mm pic.twitter.com/O3ittT0530
— Oklahoma City Police (@OKCPD) June 1, 2020
„Net ir kalbant apie šį konkretų atvejį, kuris paskatino žmones išeiti į gatves labai skirtingose Jungtinių Valstijų vietose. Sprendimas nėra trumpalaikis, jis – ilgalaikis, o problemos yra žinomos jau seniai“, – sako jis.
Politologas pabrėžia, kad labai dažnai kalbama, jog Jungtinių Valstijų policija yra galbūt pernelyg ginkluota, nukreipta į jėgos naudojimą, todėl reikalinga sistemos reforma, kuri padėtų visuomenei susitaikyti, kad tos senosios bėdos po truputį dingsta užmarštin.
Kitas svarbus aspektas, anot politologo, baudžiamosios teisės sistemos reformos: „Tą darė ir Barackas Obama, iš esmės bandė kurį laiką tęsti ir diskutuoti ir Donaldas Trumpas, bet negalėtume ja pavadinti pabaigta. Jeigu šie dalykai vyktų, jeigu žmonės matytų progresą, matyt, paskatų išeiti į gatves mažėtų. Kol taip nėra, tol bet koks katalizatorius gali sukelti tas bėdas, kurias matome šiandien.“
Trumpas buvo pasitraukęs į slėptuvę?
Protestai JAV nemenkai išgąsdino D. Trumpą – žiniasklaidos duomenimis, prezidentas buvo pasitraukęs į požeminę slėptuvę Baltuosiuose rūmuose penktadienį vakare, kai prie valstybės vadovo rezidencijos vyko audringi protestai dėl policijos areštuoto afroamerikiečio G. Floydo mirties.
L. Kojalos teigimu, tokie žingsniai gali turėti dvejopą poveikį JAV vadovui. Viena vertus, anot jo, tai gali turėti neigiamą poveikį, esą D. Trumpas nesuvaldo situacijos šalyje.
#UPDATES Police fired tear gas outside the White House late Sunday as major US cities were put under curfew to suppress rioting as anti-racism protestors again took to the streets to voice fury at police brutality https://t.co/O2YV0Sof5V pic.twitter.com/z2ly64QWZk
— AFP news agency (@AFP) June 1, 2020
„Tai buvo akcentuojama ir pandemijos kontekste dėl didelių užsikrėtusiųjų ir mirčių nuo COVID-19 skaičiaus. Tai taip pat akcentuojama, kalbant apie visuomenės protestus dėl teisėsaugos institucijų. Prezidento lyderystės tarsi stingama ir dėl to pozicijos, kaip aukščiausio politinio lyderio, silpnėja“, – sako politologas.
Kita vertus, anot L. Kojalos, tokie prezidento manevrai gali tapti ir priešinga paskata, ypač tiems rinkėjams, kurie ir taip būti linkę balsuoti už D. Trumpą.
„Jie nori tvarkos, jie nori, kad situacija gatvėse būtų saugi... D. Trumpas nuolat akcentuoja teisės viršenybės principą (...). Iš esmės ir Nixono išrinkimas 7 dešimtmečio pabaigoje buvo grįstas idėja, kad bus atkurta tvarka. Šiuo atveju tam tikra prasme tai gali būti gana palankus ženklas (Trumpui – LRT.lt)“, – aiškina L. Kojala.
Smurtas, nukreiptas prieš žurnalistus
Protestai išryškino ir kitą problemą – žurnalistų apsaugą. Protestuose dėl G. Floydo nužudymo keli žurnalistai tapo smurto ir areštų taikiniu. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose matyti, kaip užpuolami, sumušami žurnalistai, CNN reporteris kartu su savo komanda suimtas tiesioginės transliacijos metu.
Visa tai gali paveikti ir rudenį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Minnesota police arrest CNN reporter and camera crew as they report from protests in Minneapolis https://t.co/oZdqBti776 pic.twitter.com/3QbeTjD5ed
— CNN (@CNN) May 29, 2020
„D. Trumpas, be abejo, yra tas prezidentas, kuris negaili kritikos žiniasklaidai dėl jos neobjektyvumo, dėl to, kaip pateikiami įvairūs socialiniai protestai ir įvertinimas. Tai, matyt, labai didelės žalos, bent jau ištikimiausių Trumpo rinkėjų tarpe, tai neturės.
Vis dėlto, apskritai, bet kokie incidentai, susiję su žiniasklaida, nėra palankūs Jungtinėms Valstijoms, todėl, kad tai yra šalis, kuri visuomet akcentuoja žiniasklaidos laisvę, ir ne veltui aistringai ją gina ne tik savo valstybėje, bet ir kitose šalyse. Tokie incidentai, kuomet nesant jokiam realiam pagrindui nei juos suimti, nei trukdyti jų darbui, kenkia JAV įvaizdžiui“, – sako L. Kojala.
Prezidentas D. Trumpas penktadienį įsivėlė į dar vieną skandalą po to, kai socialinis tinklas „Twitter“ „dėl smurto šlovinimo“ paslėpė vieną iš jo įrašų. Prezidentas tviteryje parašė, kad į Mineapolį, kur pareigūnams sunku suvaldyti neramumus dėl incidento, kai nuo baltųjų policininkų veiksmų mirė neginkluotas juodaodis amerikietis, siunčiami kariškiai.
Praėjus kelioms valandoms tviteris paslėpė šią žinutę po pranešimu, kad įrašas, „atsižvelgiant į paskutinės jo eilutės istorinį kontekstą, jo sąsajas su smurtu ir pavojų, kad jis gali išprovokuoti panašius veiksmus, pažeidžia mūsų politiką dėl smurto šlovinimo“, tačiau tą pačią dieną Baltieji rūmai sugebėjo iš naujo paskelbti žinutę.
Vašingtonas yra vienas iš daugelio JAV miestų, kuriuose praeitą savaitgalį vyko dideli protestai dėl G. Floydo žūties per gegužės 25-ąją įvykusį Mineapolyje incidentą. Šio įvyko vaizdo įraše matyti, kaip ant žemės paguldytam ir antrankiais surakintam afroamerikiečiui, areštuotam policijos dėl įtariamo mėginimo atsiskaityti padirbtu banknotu, baltasis policininkas kelias minutes keliu spaudė kaklą, kol šis galiausiai liovėsi judėti.
