Kelių dingusių uigūrų akademikų likimas Kinijos Sindziango autonominiame regione išlieka akylai saugoma paslaptimi, kuri, pasak uigūrų išeivių bendruomenės atstovų, „akivaizdžiai“ rodo, jog jie yra įkalinti po visą regioną išsibarsčiusiose priverstinio kalinimo stovyklose, rašo „Radio Free Asia“ (RFA).
RFA uigūrų tarnybos ir kitų naujienų agentūrų skelbiami duomenys rodo, kad nuo 2017 m. balandžio, kai valdžia ėmėsi priemonių, kurias taikant, net 1,8 mln. uigūrų ir kitų musulmonų tikėjimo tautinių mažumų atstovų, kaltinamų „tvirtais religiniais įsitikinimais“ ir „politiškai neteisingomis“ pažiūromis, buvo uždaryti į „perauklėjimo stovyklas“, dingo nemažai pagrindinėse Sindziango mokslinių tyrimų ir akademinėse institucijose dirbusių profesorių.
Neseniai RFA gavo informacijos, kad tadžikų tautybės Sindziango universiteto Gyvybės mokslų ir technologijų instituto profesorius Abdulla Abbasas mirė netrukus po to, kai buvo paleistas iš stovyklos.
RFA šaltinis, kuris baimindamasis valdžios represijų, pageidavo likti anonimu, teigė, kad profesoriaus šeimos nariai yra sekami policijos.
RFA susisiekė su keliais Sindziango universiteto skyriais, tačiau nė vienas iš jų nepanoro atsakyti į klausimus apie A. Abbasą, teigdami, kad ši tema „per daug jautri“ arba tiesiog paaiškindami, kad nieko tuo klausimu nežino. Kinų hanių tautybės instituto darbuotoja sakė mananti, kad A. Abbasas išėjo į užtarnautą poilsį, kitas darbuotojas taip pat antrino, kad profesorius „praėjusiais metais išėjo į pensiją“.
Dar vienas darbuotojas hanis tiesiog atrėžė: „Į tokius jautrius jūsų klausimus telefonu neatsakinėsiu.“
RFA taip pat pasikalbėjo su uigūru Sindziango universiteto Archyvo skyriaus darbuotoju, kuris iš pradžių sakėsi galintis atsakyti į klausimus apie stovyklose laikomus jo aukštosios mokyklos profesorius – A. Abbasą ir keturis kitus (Baturą Eysą, Nurbiye Yadikarą, Nebijaną Hebibullah ir Asiye Memetsalihą) – tačiau galiausiai pareiškė, kad nieko apie jų situaciją nežino.
„Nežinau,“ – sakė jis paklaustas, kada A. Abbasas nustojo vaikščioti į darbą, nepaisant to, kad judviejų kabinetai yra šalia vienas kito.
Jis teigė neturintis informacijos apie tai, kiek instituto profesorių yra sulaikyta, ir tvirtino, kad kiti darbuotojai taip pat nieko apie tai nežinos.
„Kodėl jūs skambinate ir mūsų to klausinėjate,“ – klausė jis, o tada, pasiūlęs žurnalistui „atvykti ir akis į akį paklausti,“ padėjo ragelį.
Dar vienas uigūras archyvo darbuotojas teigė, kad jis „atidžiai seka naujienas,“ o paklaustas apie sulaikytus asmenis, prisipažino matęs „kelių Sindziango universiteto darbuotojų pavardes“, taip duodamas suprasti, kad buvo paskelbtas oficialus sąrašas.
„Yra tadžikas vardu Zemiras Zeytulla – jo pavardė ten yra, pats mačiau,“ – sakė jis, pridurdamas, kad „yra ir kitų žmonių pavardės“. Tačiau šis darbuotojas taip pat sakė girdėjęs, kad „jokios informacijos apie juos nėra“.
RFA taip pat pasikalbėjo su Sindziango universiteto administracijos padalinio darbuotoju haniu, kuris atsisakė aptarinėti, kiek dėstytojų iš jo katedros buvo sulaikyta.
„Jūs užduodate labai jautrius klausimus, kurių neįmanoma aptarti telefonu“, – aiškino jis, pridurdamas, kad „jums reikėtų pasikalbėti su policija“.
„Turiu baigti pokalbį, todėl negaliu apie tai kalbėti, – sakė jis. – Man reikia grįžti prie darbo.“
Dėstytojas iš Kumulo
Maždaug tuo metu, kai buvo gautas pranešimas apie A. Abbaso mirtį ir RFA nusprendė išsiaiškinti tiesą apie Sindziango universiteto dėstytojų sulaikymą, socialinėje žiniasklaidoje pasirodė uigūrų diasporos pasidalinta informacija, kad dingęs Sindziango Kumulo prefektūros literatūros ir kaligrafijos dėstytojas Memetas Eli buvo sulaikytas 2019 m. kovo 22 d.
Kaip RFA teigė su situacija susipažinęs šaltinis, 1987 m. literatūros studijas Sindziango universitete baigęs Kumulo pedagoginio instituto dėstytojas M. Eli, kuris taip pat dėstė kaligrafiją instituto eksperimentinėje vidurinėje mokykloje, šių metų pradžioje buvo išvežtas apklausti.
RFA pasikalbėjo su hanių kilmės Kumulo pedagoginio instituto darbuotoja, kuri patvirtino, kad M. Eli institute nėra, tačiau patikslino, sakydama, kad „pas mus nedirba dėstytojas pavarde Memetas Eli“.
Paklausta, ar M. Eli jau buvo paleistas iš stovyklos, darbuotoja pareiškė: „Į šį klausimą aš jums neatsakysiu,“ ir pasiūlė žurnalistui „atvažiuoti į institutą ir pasikalbėti su (Komunistų) partijos biuru, o ne skambinėti telefonu.“
„Kadangi kalbamės telefonu, nežinau, kas jūs toks,“ – sakė ji.
Instituto Partijos ir vyriausybės reikalų biuro darbuotoja uigūrė patvirtino, kad M. Eli „negrįžo į darbą“, tačiau, prieš padėdama telefono ragelį, teigė nieko nežinanti apie tai, ar jis buvo paleistas iš stovyklos.
Kumulo miesto švietimo biuro darbuotoja hanė pareiškė negalinti dalintis su mumis jokia informacija ir visus klausimus nukreipė aukštesniems pareigūnams.
Tačiau kita to paties biuro darbuotoja hanė pažadėjo „peržiūrėti keletą dokumentų“ ir „išsiaiškinti“, kurioje stovykloje laikomas M. Eli.
Peržiūrėjusi įrašus, ji RFA pranešė, kad dėstytojo byla yra „susijusi su socialiniu stabilumu.“
„Apgailestauju, bet negaliu su jumis apie tai kalbėti“, – pridūrė ji.
„Jų gyvybei iškiltų pavojus“
Manoma, kad per pastaruosius keletą metų Sindziango regiono valdžia įkalino arba sulaikė šimtus uigūrų kilmės akademikų ir kitų įtakingų šios etninės mažumos atstovų.
Iš pradžių neigęs internuotų asmenų stovyklų egzistavimą regione, Pekinas pakeitė taktiką ir nuo praėjusių metų šias įstaigas vadina „internatinėmis mokyklomis“, kuriose uigūrams esą siūlomas profesinis rengimas, tariamai siekiant apsaugoti šalį nuo radikalizacijos ir terorizmo pavojų.
RFA ir kitų naujienų agentūrų pranešimai rodo, kad žmonės minėtose stovyklose, kur taikoma politinė indoktrinacija ir kurių prižiūrėtojai nevengia smurto, laikomi prieš jų valią, kenčia dėl maisto stygiaus ir prastų higienos sąlygų dažnai perpildytose patalpose.
Nors RFA nepavyko gauti jokios naujos informacijos apie M. Eli ar Sindziango universiteto profesorius, kalbintų Sindziango regiono šaltinių nenoras atsakyti į klausimus leidžia manyti, kad regiono intelektualinio elito atstovų likimai yra saugomi kaip valstybės paslaptis ir kad tiek haniai, tiek uigūrai gyvena nuolatinėje baimėje, reikalaujančioje nepaliaujamai kontroliuoti ir cenzūruoti savo kalbą.
Miunchene įsikūrusios išeivijos grupės „Pasaulio uigūrų kongresas“ prezidentas Dolkunas Isa RFA teigė, kad iš tokių atsakymų tampa „aišku, jog visi šie uigūrų intelektualai yra įkalinti“ regione esančiose internuotų asmenų stovyklose.
„Dėl to Kinijos policija, paklausta, nieko nesako apie jų buvimo vietą, – sako jis. – Jei policininkai papasakotų, kur jie yra, nurodytų sulaikymo ir mirčių stovyklose atvejus, jų pačių gyvybei iškiltų pavojus.“
D. Isa pastebėjo, kad jei intelektualai nebūtų sulaikyti, „hanių valdžiai nebūtų tikslo aiškinti, kad nieko nežino apie jų buvimo vietą ar meluoti.“
„Jų vyresnybė juos įspėjo neatsakyti į jokius klausimus, susijusius su uigūrų sulaikymu arba jiems grės valstybės paslapties atskleidimo pasekmės,“ – sako jis.
