Paaiškėjo, kad pakaitinei socialdemokratų kultūros ministrei Aleknavičienei už 25 tūkst. eurų trejiems metams išnuomota nauja „Audi A6“. Be abejo, su vairuotoju. Vežios ministrę į renginius, kuriuose ji tik pasidaro selfi ir kartais pasako kalbelę apie nieką.
Sumų, kuriomis taškosi šita valdžia, be abejo, būna ir didesnių, ir keistesnių. Užtenka prisiminti vien buvusio aplinkos ministro P. Poderskio kėdę ir naujus ratus pirmomis darbo dienomis ar jo įpėdinio K. Žuromsko kabinete įrengtą oranžeriją ir naujus baldus.
Bet taip jau sutapo, kad nauji ratai kultūros ministrei paskirti tada, kai Vyriausybė nurėžė finansavimą 12-ai kultūros įstaigų, įskaitant tris nacionalinius muziejus ir Nacionalinę biblioteką.
Dar vienas sutapimas – po to, kai kultūrininkai sukilo prieš antisemitinės partijos vado giminaičio ir draugelio skyrimą kultūros ministru ir viceministru.
Bet kurioje socialdemokratų valdomoje ES šalyje bet kuris kultūros ministras atsisakytų naujos „Audi“, solidarizuodamasis su iškiliomis kultūros įstaigomis.
Joniškio socialdemokratė Aleknavičienė, kaip ir kiti jos partiečiai, – ne iš tokių. Galima sakyti, kad mažų savivaldybių planktonas tik dėl to ir draskosi, su Vilniaus elitu dieną naktį niaujasi, kad kada nors pasiektų rusišką valdžiažmogio nirvaną, kai prie durų laukia limuzinas su personaliniu šoferiu. Iš pelkės – iškart į kunigaikščius.
Nė viena šalį valdžiusi Vyriausybė nesiryžo naikinti užsilikusią okupantų privilegiją – tarnybinius automobilius su vairuotojais, skiriamus net menkiausių kontorėlių cariukams. Šios rytietiškos privilegijos ragais ir nagais įsikibę laikosi tiek kairieji, tiek dešinieji.
Niekas iki šiol valstybiškai nepaklausė, o ar apskritai kultūros ministrei būtina skirti tarnybinį limuziną su vairuotoju? Jei Lietuva būtų bent tokio dydžio, kaip Lenkija, suprantama. Bet Lietuva prilygsta vos vienai Lenkijos vaivadijai. Tai kodėl šitaip taškomasi?
Kam nė trijų milijonų gyventojų neturinti šalis tikrai turėtų skirti limuziną ir personalinį vairuotoją?
Ratai su vairuotoju tikrai priklauso prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui, finansų, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrams, kariuomenės, policijos, pasienio tarnybos, muitinės, FNTT ir STT vadams, dar penkių didžiųjų miestų merams, ir taškas. Kiti didikai, o jų su ragų ir nagų kontoromis išeis gal tūkstantis, turėtų važinėti savais ratais, valstybei sumokant už nuvažiuotus kilometrus ir nusidėvėjimą.
Įsivaizduojat, koks būtų efektas? Ne tik ir ne tiek dėl kelių milijonų kasmet sutaupomų eurų. Dėl santarvės su piliečiais. Pirmoji Vyriausybė, kuri padarys prabangaus valstybinio autosalono reviziją, reitingais šoks į pilką Lietuvos dangų.
Kita vertus, galima to stebuklo ir nelaukti, juolab premjerę vaidinantis sovietinis vaikas tokio veiksmo gal nė nesuprastų.
Bet juk ne visų valdininkų nuolatinis darbas yra sukčiavimas, kaip prisipažino premjerė. Visi, kurie žino, iš kur valstybė gauna pinigų, galėtų savęs paklausti – ar mums tikrai reikia to naujo prabangaus automobilio?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
