Reakcija buvo greita. Praėjus vos nakčiai po didžiausio pastaraisiais metais, žodžio laisvę ginančio, protesto, atsirado Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos. Tačiau ji, toji reakcija, buvo netiksli ir net išdavikiška.
Lyg aidu atliepdami „Nemuno aušros“ svajones, socialdemokratai, didžiausia valdančioji partija, dar kartą pasiūlė keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo kriterijus.
Pasiūlė taip, lyg prieš parą būtų užsikimšę ausis, užsiklijavę akis ir todėl negalėjo nei girdėti, nei ką nors žinoti apie paprastą, aiškų, be skausmo įvykdomą protesto reikalavimą. Taikiausią iš įmanomų – įšaldyti LRT pokyčių projektą ir sėsti prie apvalaus diskusijų stalo. Išsiaiškinti, ko iš tikrųjų reikia, kad visuomeninis transliuotojas dirbtų laisvai ir profesionaliai.
Kai kurie žodžiai skiriasi, bet pagal turinį tai yra tas pats „Nemuno aušros“ pasiūlymas, kurio tikslas – susitvarkyti su dabartine LRT vadove.
Pagal šį atleisti bus gal net lengviau, nes konkrečiau, jei tik LRT taryba nepatvirtins ataskaitos. Ta pati taryba, kuri dabar bando formaliai pričiupti LRT darbuotojus, savo poziciją dėl valdžios kėslų pareiškusius LRT eteryje. Gal tiems vergovės šaukliams priminti, kas būna, kai laisvų žmonių pasaulyje streikuoja oro uostų, mokyklų, žemės ūkio darbuotojai? LRT veiksmai buvo saikingi ir kuklūs, palyginti su patiriama ataka.
Valdančioji dauguma, nelyginant užstrigusi plokštelė, stabteli trumpam, prispringusi savo turiniu, ir vėl pradeda nuo tos pačios vietos.
Nors naujausias pasiūlymas beveik niekuo nesiskiria nuo pirmojo, jis atskleidžia nemažai valdančiosios daugumos turinio.
Valdančioji dauguma, nelyginant užstrigusi plokštelė, stabteli trumpam, prispringusi savo turiniu, ir vėl pradeda nuo tos pačios vietos. Nors naujausias pasiūlymas beveik niekuo nesiskiria nuo pirmojo, jis atskleidžia nemažai valdančiosios daugumos turinio.
Jeigu kas nors manė, jog socialdemokratai tik toleruoja daug triukšmo keliantį valdžios partnerį, turėtų susiprasti klydę. Arčiau tiesos buvo tie, kas įsitikinę, jog jie tik slepiasi už „aušriečių“ nugaros išlaikydami saugų atstumą, leidžia įgarsinti savo slaptas mintis tikėdamiesi išsaugoti gražų veidą.
Atsirado daugiau pagrindo manyti, kad valdančioji koalicija veikia kartu pagal konkretų išankstinį susitarimą, kur kiekvienas turi savo vaidmenį siekdamas bendrų tikslų.
LRT direktoriaus atleidimo projektą siūloma svarstyti neregėtos skubos tvarka. Priimti per kelias dienas. Kodėl? Kas čia dega?
Valstybėje yra daug karštų ir net atvira liepsna liepsnojančių taškų. Pirmiausia tai Baltarusijos reketas, šantažas, hibridinės atakos. Pastaruoju metu dar ir šmeižtas, esą Lietuva apvogė Zimbabvei dosnią Aliaksandro Lukašenkos karalystę, yra skolinga už uostą, nuskriaustus Čornobylio vaikus.
Lietuva atsidūrė žeminančioje negalinčiojo padėtyje. Tartum tai patvirtindama, premjerė Inga Ruginienė pasiūlė Baltarusijoje įkalintiems vežėjams kreiptis dėl nuostolių atlyginimo malonės į vietinį carą. Tokiu būdu pateikė dar vieną pavyzdį, kaip būna, kai aukščiausi politiniai postai atiduodami neturintiems politinės patirties.
Ši balionų krizė kerta Lietuvai ir finansiškai, ir morališkai, ir politiškai, todėl čia turėtų būti metamas valstybės intelekto ir laiko resursas. Bet kažkam valdžios elite, matyt, atrodo, kad visų problemų raktas paslėptas negražiai rodančiame LRT ekrane. Susipakavus visuomeninį transliuotoją į savo kišenę, kažkaip susitvarkys ir kiti failai. Pagal principą: nėra naujienos – nėra ir problemos.
Galima sakyti – naujausios pataisos išdavė. Valdantieji desperatiškai skuba turėdami aiškų tikslą.
Jiems mažai rūpi, jeigu iš viso rūpi, žurnalistų bendruomenė ir jos nuomonė, nėra svarbūs strateginiai LRT veiklos reikalai. Siekiama įgyti instrumentą nacionalinio transliuotojo galvai sukioti. Skubiai. Dabar. Be diskusijų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
