Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos viešoji erdvė tapo panaši į labai nepavykusią humoro šventę, kurioje šalies politikų, jų patarėjų ir nuomonės formuotojų laidomi juokeliai auditorijai pasirodė visai nejuokingi, o juokautojų cinizmas sukėlė pasipiktinimo bangą. Čia kalbu ne tik apie Dominyko Klajumo patyčias iš žemaūgių žmonių tinklalaidėje, bet ir apie premjero Gintauto Palucko ir prezidento patarėjo Frederiko Jansono ciniškumą rinkėjų ir žurnalistų atžvilgiu.
Premjeras, klausinėjamas apie galimas sąsajas su valstybės paskolą gavusia bendrove, žurnalistams patarė „kreiptis į Antarktidos pingvinus“ ir aiškintis su jais. Tuo tarpu Jansonas, kai jo pasiteiravo apie galimą dalyvavimą „Sureikšminkim“ akcijoje, atsakė, kad joje pasigedo papildomų reikalavimų dėl pigesnės latės kavos ir dėl ekologiško kuro, kurį turėtų naudoti marsiečiai.
Pastaraisiais dviem atvejais ciniškas humoras – bandymas išvengti politinės atsakomybės ir atskaitomybės prieš rinkėjus – rezonuoja ne tik su „berniukų klubo“ politiniu elgesiu, kuriame išjuokdami rinkėjus politikai pridengia vienas kitą ir savo neskaidrumą. Jis rezonuoja ir su paniekos politika, kurioje politikai nuvertina piliečius ir nesijaučia prieš juos atsakingi. Anot politologo Collino Croucho, kai rinkėjai tampa nepatogumu, kuriam politikai jaučia panieką, o sprendimai priimami be atsakomybės, siauruose politinio elito ratuose, kurie pridengia vienas kitą ir veikia dėl savo naudos, matome pirmuosius podemokratinės politinės sistemos požymius.
Paniekos politika, kurią žymi toks humoras, yra būdinga ne tik Lietuvai. Tai viena iš nerimą keliančių tendencijų ir Vakaruose. Politologas Jackas Lucasas prestižiniame akademiniame žurnale „American Political Science Review“ paskelbtame straipsnyje pristatė vienuolika vakarietiškų šalių apėmusį tyrimą, kuriame apklausė daugiau nei 12 000 rinkėjų ir tūkstantį politikų.
Panieka piliečiams yra ir panieka pamatiniams demokratijos principams – ir dabar joje dalyvauja ne tik premjeras ir prezidento patarėjas, bet ir juos kritikuoti vengiantis bei savo nuomonės šiuo klausimu eilinį kartą neturintis prezidentas.
Paaiškėjo, kad tai, kaip save mato rinkėjai ir politikai, stipriai skiriasi: nepaisant skirtingų politinių kultūrų ir politinių struktūrų, visose šalyse politikai rinkėjus mato kaip daug mažiau politiškai išsilavinusius ir įžvalgius, nei save mato patys rinkėjai. Nors Lietuva į tyrimą nebuvo įtraukta, panašu, kad ši tendencija neaplenkė ir Lietuvos, ir kad mūsų politikai ir mus mato kaip politinius neišmanėlius, kurių aistras galima lengvai nubraukti kandžia replika: kitaip pokštai apie latės kavą, pingvinus ir marsiečius būtų neįmanomi.
Panieka piliečiams yra ir panieka pamatiniams demokratijos principams – ir dabar joje dalyvauja ne tik premjeras ir prezidento patarėjas, bet ir juos kritikuoti vengiantis bei savo nuomonės šiuo klausimu eilinį kartą neturintis prezidentas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
