Kai šių metų birželio pradžioje grupė jaunų aktyvistų pabandė pristatyti humanitarinę pagalbą į Gazą ir pagalbos laivu pralaužti jūrinę blokadą, o po to buvo sulaikyti tarptautiniuose vandenyse, Izraelio ambasada Lietuvoje šias pastangas pavadino „asmenukių jachta“. Tokią retoriką galima analizuoti įvairiais aspektais – kaip norą sumenkinti humanitarinės krizės mastą Gazoje ir pabrėžti Izraelio koordinuojamos humanitarinės pagalbos tiekimo legitimumą, kaip bandymą pasišaipyti iš jaunų aktyvistų naivumo ir tuštybės ar jų pastangų performatyumo.
Tačiau aš juose įžvelgčiau ir platesnę kritiką šių dienų jaunimo aktyvizmui ir jų rūpesčiui dėl socialinių problemų. Ambasados darbuotojų panaudota „skrajojanti frazė“ yra tarsi visos tos kritikos, kuri skiriama jauniesiems aktyvistams, kad ir kokiais klausimais jie kritikuotų esamas sistemas, koncentratas.
Jei norėtume kritiškai įvertinti jaunuosius Laisvės flotilės aktyvistus, čia rastume ir įžymybių aktyvizmo apraiškų, kai didesnės ar mažesnės žvaigždės sau kraunasi simbolinį ir socialinį kapitalą per ažiotažą sukeliančius, dažnai netgi skandalingus veiksmus. Prie to galėtume pridėti ir plačiai paplitusį socialinių platformų naudojimą, kuriame, nukreipę kameras į save, jauni žmonės dokumentuoja savo aktyvizmą tūkstančiams sekėjų, tapdami tarsi mini realybės šou dalyviais. Tokia kritika neapsieitų ir be kaltinimų naivumu, pažiūrų seklumu, angažuotumu ir visais kitais dalykais, kuriais yra apiberiamos šių dienų socialinių medijų įžymybės.
Galbūt tame yra kažkiek tiesos. Tačiau jei pažvelgtume kitu kampu, pamatytume, kad jaunoji karta, vadinamoji Gen Z, pasauliniu mastu yra bene aktyviausiai į socialinius judėjimus ir aktyvizmą įsitraukusi karta. Tarptautinės NVO „United Way“ duomenimis, net iki 40 proc. jaunų žmonių (iki 28 m.) Jungtinėse Valstijose vienaip ar kitaip aktyviai prisideda prie socialinio teisingumo iniciatyvų; „Pew“ tyrimų centras skelbia, kad net 32 proc. šiai kartai priskiriamų žmonių dalyvavo akcijose ar protestuose dėl klimato kaitos, kai Gen X ir vyresnės kartos neperžengė 23 proc.
CIVICUS organizacijos atlikta apklausa rodo tokias pačias tendencijas ir Europoje. Aišku, tokį aktyvų dalyvavimą galima būtų paaiškinti ir tuo, kad, einant metams, žmonės dažnai tiesiog tampa mažiau socialiai aktyvūs.
Juk ta pati „Baby Boomerių“ (gimusių po II pasaulinio karo) karta Vakaruose dalyvavo ir protestuose prieš karą Vietname, ir prieš branduolines lenktynes, ir už pilietines teises. Ir vis tik 1965 m. – per patį socialinių neramumų ir protestų įkarštį – JAV „Gallup“ atliktoje apklausoje tik 15 proc. jaunų žmonių iki 29 m. teigė jautę norą prisidėti prie protesto ar eiti į demonstracijas.
Tačiau, nepaisant savo aktyvizmo, šiandienė jaunoji karta yra mažiausiai linkusi balsuoti rinkimuose ir įsitraukti į politiką. Kitaip tariant, jauni žmonės supranta ir jaučia, kad jie paveldėjo pasaulį, kuris yra giliai neteisingas ir kuriame labai daug nelygybės bei nerimo – ir jie netiki, kad tradicinėmis priemonėmis, tokiomis kaip balsavimas, jį galima pataisyti.
Tai karta, kuri per simbolinius, performatyvius, galbūt kartais pernelyg idealistiškus veiksmus nori jį pakeisti pati, nes nebepasitiki mumis, vyresniaisiais. Tad net jei ir nesutinkame, negalime ignoruoti ir pasišaipę pamiršti – nes jie mums sako tiesą apie tai, kaip mato pasaulį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
