Yra tokia rusiška patarlė: karas karu, o pietūs pagal grafiką. Seniai jau laikas būtų ją pamiršti. Neprisiminti net mokslo tikslais. Tačiau ką daryti, jei šalies ministerijos viso karo metu elgiasi taip, kaip ta soldafoniška patarlė rekomenduoja?
Prieš kelias dienas Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad ji nutraukia dvišalį bendradarbiavimo susitarimą su Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija.
Jūs tuo nepatikėsite, bet visus tuos devynis karo mėnesius, kai Rusijos ordos iš Baltarusijos teritorijos atakavo Černihivą ir Kyjivą, iš Baltarusijos karo bazių rusai leido raketas į Ukrainos miestus, Baltarusijos geležinkeliai aprūpino agresorių amunicija, Vidaus reikalų ministerija lyg niekur nieko kolaboravo su Baltarusijos mentūra.
Devynis karo mėnesius vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vadovavosi rusiška patarle „karas karu, o pietūs pagal grafiką“. O jei skaičiuosim laiką nuo į Vilnių iš Atėnų skridusio „Ryanair“ lėktuvo pagrobimo, išeis pusantrų metų. Aliaksandras Lukašenka grasino užtvindyti Lietuvą neteisėtais migrantais ir narkotikais, o Lietuva su juo toliau bendradarbiavo.
Niekas į tą Vidaus reikalų ministerijos pranešimą nesureagavo. Neišsižiojo iš nuostabos. Kodėl žmonės, kurie teisėtai piktinasi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, aludarių ir logistikos bendrovių verslų triūsu Rusijos karo mašinos labui, nepasipiktino tokiu ministerijos akibrokštu? Ar garbingo žaidimo taisyklės pas mus galioja tik verslui, bet ne politikams ir piliečiams?
Panašu, kad rusiškas posakis „karas karu, o pietūs pagal grafiką“ – vienas iš nacionalinių lietuvių mąstymo ypatumų. Kaip tai suprasti?
Nuo metų pradžios, kai A. Lukašenka panaikino vizas lietuviams, į Baltarusiją per devynis mėnesius apsipirkti važiavo devynis kartus daugiau lietuvių nei prieš tai. „Turistai“ užperka baltarusiškų cigarečių, pasipildo automobilių bakus kuru.
Išvertus tą faktą į karo kalbą, visi lietuviai, kurie vyksta apsipirkti į Baltarusiją, savo pinigais remia ne tik diktatorių A. Lukašenką, kurio rankos suteptos krauju, bet ir Rusijos agresiją Ukrainoje.
Pasigirdo siūlymų įsivežamų baltarusiškų cigarečių kiekį apriboti iki 40-ies vienam kartui ir 80-ies iš viso per mėnesį. Latvija leidžia be muito įsivežti tik 40 baltarusiškų cigarečių per mėnesį.
O dabar įdomiausia dalis. Finansų ministerija griežtai prieš. A. Lukašenkos biznį gelbstinti Finansų ministerija dūsauja, kad Muitinei dėl to nepakeliamai padidės darbo našta. O kad agresorius toliau maitinsim savo pinigais, tai čia ne Finansų ministerijos pupos, ne jos ir kiaulės.
Karas yra karas, ponai. Neįmanoma ir važiuoti apsipirkti į Baltarusiją, ir važiuojant automobilyje smerkti V. Matijošaitį, kad jo verslas neišeina iš Rusijos rinkos. Padorumas tokio karo metu reikalauja pamiršti ir sočius pietus Baltarusijoje, ir diktatoriaus cigaretes popigiai.
Klausimas dabar tik toks: kada Vyriausybė įves nulinį įsivežamų prekių lygį iš Rusijos ir Baltarusijos?
Vadovautis soldafonišku rusišku posakiu „karas karu, o pietūs pagal grafiką“ yra tiesiog amoralu. Devyni mėnesiai kaip amoralu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
