Vienoje teisinėje valstybėje speciali institucija nustato, kad viename ūkyje netinkamai elgiamasi su šunimis ir juos reikia perduoti laikinajai globai. Suskaičiuotus, patikrintus ir aprašytus. Net suženklintus kaip ūkininko turtą, nors perimant gyvūną jo identifikacinis numeris nėra privalomas, jis rašomas, JEIGU yra. Išaušus rytui rajono merė, patvirtina – tikrai taip, trūksta tų šunų. Jie nėra perduoti į saugią globą, bet ir nebėra ką perduoti.
Savivaldybė yra Širvintų, valstybė yra Lietuva, o pagrindinės priežastys tokiems dalykams vykti greičiausiai yra dvi. Tarnybų ištižimas ir korupcija. Nes neveikimas to, ką privalu daryti, taip pat yra korupcija. Žinoma, kad ne visi valstybės tarnyboje yra niekam tikę arba korumpuoti. Maisto ir veterinarijos tarnyboje, kaip ir policijoje, yra žmonių, kurie atsiliepė į Gyvūnų gerovės iniciatyvą ir kartu su savanoriais važiuoja tikrinti pranešimų apie skriaudžiamus arba kankinamus gyvūnus. Stipriai po darbo valandų taip pat. Bet tokių dar yra per mažai. Kaip per daug politikų, kurie gyvūnais susirūpina labai prieš rinkimus, bet daug mažiau jiems pasibaigus. Nors viena pataisa – įpareigoti veterinarus pranešti apie netinkamą elgesį su gyvūnu galėtų būti priimta taip paprastai, kaip buvo priimta nuostata, kad jie turi pranešti apie užkrečiamas ligas.
Čia Lietuva su nelegaliais šunų veislynais. Naiviais pirkėjais, kurie nepatiki, kad veisti šunis tinkamai kainuoja, dėl to šuniukas „už perpus“ greičiausiai bus atsiradęs kaip tik tokiam, kuriame uždarytą rado Sniegių. Su beširdėm bobom ir tokiais pat jų vyrais, kuriems neskauda, kad šunys sukišti narvuose, kuriuose negali apsisukti.
Holivudo studijos galėtų kurti animacinį filmuką apie baltos spalvos terjerą Sniegių. Filmukas būtų apie tai, kaip Sniegių pagrobė šunų žudikė, bet mylinti jo šeimininkė tol klaidžiojo po miestelius ir kaimus, kol ausis pasiekė Sniegiaus lojimas, ir ji išvadavo visus piktosios raganos kankinamus šunis.
Bet čia ne Holivudas. Čia Lietuva su nelegaliais šunų veislynais. Naiviais pirkėjais, kurie nepatiki, kad veisti šunis tinkamai kainuoja, dėl to šuniukas „už perpus“ greičiausiai bus atsiradęs kaip tik tokiam, kuriame uždarytą rado Sniegių. Su beširdėm bobom ir tokiais pat jų vyrais, kuriems neskauda, kad šunys sukišti narvuose, kuriuose negali apsisukti. Kad neišvedami mirksta šlapime su išmatomis. Kad bijo žmogaus rankos, lauko ir dienos šviesos. Nes prie viso šito nepripratę. Juos laiko tiktai tam, kad gautų pinigų. Kad bet kiek kergtų ir parduotų. O nebeatnešančiais pelno tiesiog nusikratytų.
Apie nelegalių daugyklų mastą sužinojome po to, kai terjeras Sniegius dingo ir buvo surastas Kretingoje. Paskui patvinom pranešimais apie sukrečiančias sąlygas Tauragėje, Širvintose, Kaune. Išgirdome, kad Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai – kaip Širvintose - nebūtinai greitai priima sprendimą išvežti gyvūnus ten, kur saugu, jeigu tam gali sutrukdyti sekmadienis. Išgirdom, kad kai kurie – kaip kad Kretingoje iš viso tokio nepriimtų, kol neįsikiša savivaldybė, nes kai kuriems algų ėmėjams rodosi, kad kankinamas gyvūnas yra tiktai savininko reikalas.
Jeigu sakysit, čia tik šuo, yra daug svarbesnių problemų, atsakysiu, kad abejingumas veda į pačias didžiausias. Bėda prasideda nuo smulkmenų, prieš kurias užsimerkiam, nes “čia juk žmogaus ir jo šeimos problema”. Daugintojos, kuri žalojo šunis Kretingoje, dvi dukrytės žuvo užsidegus namui, nes naktį vaikai buvo palikti vieni. 2 metukų ir 8 mėnesių. Tėvams – abiem - buvo prireikę nuvažiuoti „iki degalinės”.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
