Nežinia, ar populiarusis italų dainininkas Erosas Ramazzotti Kaune ridens margučius, tačiau antrąją Velykų dieną jis tikrai lankysis mūsų šalyje.
Pirmadienį 62-ejų dainininkas surengs koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje. Mūsų šalyje jis visada laukiamas – čia viešėjo jau penkis kartus, pastarąjį sykį Kaune dainavo prieš trejus metus.
Devintajame dešimtmetyje išgarsėjęs Erosas – tikras savo šalies scenos fenomenas. 99 procentus laiko savo įrašuose ir scenoje jis dainuoja gimtąja kalba, tačiau bilietai į jo koncertus išgraibstomi ir šalyse, kur itališkai nekalba niekas.
Specifinis balso tembras, įsimenančios melodijos, romantiko įvaizdis – nuo E. Ramazzotti dainų minios alpsta Europoje ir ne tik, o Italija juo žavisi nuo pasirodymo Sanremo festivalyje, įvykusio devintojo dešimtmečio pradžioje.
„Cose della vita“, „Piu bella cosa“, „Se bastasse una canzone“, „Adesso tu“, „Terra promessa“ – šios ir kitos Eroso dainos dažnai skamba ir Lietuvos radijo stočių eteryje. Tina Turner, Cher, Andrea Bocelli – tai tik dalis ryškiausių pasaulio žvaigždžių, su E. Ramazzotti įrašiusių kūrinius.
Dainininko įrašai parduoti daugiau nei 60 milijonų egzempliorių tiražu, jo koncertai vyksta ir prestižinėse JAV salėse.
Lietuvoje E. Ramazzotti pirmą kartą lankėsi dar 2001-aisiais – tąsyk koncertavo sostinės salėje „Sportima“.
25 metai nuo pirmosios viešnagės – ne vienintelis svarbus skaičius. Į Lietuvą Erosas atvyksta su pasaulinių gastrolių koncertu, simboliškai minėdamas sėkmingos karjeros 40-metį (nors iš tiesų jo muzikinis „stažas“ – jau ilgesnis).
Ta proga pernai išleistas albumas „Una storia importante“, kuriame skamba ir nauji, ir naujai įrašyti kūriniai. Dalis jų – su Italijos ir tarptautinės scenos žvaigždėmis.
Prieš koncertą Kaune dainininkas davė interviu LRT.lt.
– Jau keletą kartų lankėtės Lietuvoje. Ar turite kokių nors ypatingų prisiminimų?
– Turiu nuostabių prisiminimų ir visada smagu pas jus sugrįžti. Lietuvos publika koncertų metu mane visada užveda ir suteikia daug džiaugsmo.
– Grįžtate į didžiausią areną Lietuvoje. Ko šį kartą galime tikėtis iš jūsų koncerto?
– Sugrįžimas į tokią svarbią vietą visada yra giliai jaudinanti patirtis. Kiekvieną kartą stengiuosi atnešti kažką naujo, neprarasdamas savęs.
Tai bus intensyvus, energijos ir emocijų kupinas koncertas, kuris nukels publiką į kelionę per mano muziką ir jų mėgstamas dainas. Tačiau geriausia dalis yra visada užmegzti ryšį su publika: tai daro kiekvieną koncertą tikrai unikalų.
– Esate vienas svarbiausių itališkos muzikos ambasadorių pasaulyje. Tiesą sakant, daugelis žmonių, kurie ateina į koncertus, net nekalba itališkai, bet moka jūsų dainas atmintinai. Kaip tai jus verčia jaustis?
– Mane tai visada stebina. Matyti žmones, kurie galbūt nekalba itališkai, bet dainuoja visą dainą kartu su manimi, yra neįtikėtina. Tai yra muzikos galia, ir man tai vienas didžiausių džiaugsmų.
– Albumas „Una storia importante“ turi įdomią koncepciją – nauji kūriniai ir senos, bet naujai perdirbtos dainos, ypatingi svečiai. Kaip pasirinkote muziką šiam projektui?
– Šis albumas – tai grįžimas prie mano šaknų, bet žiūrint šiandienos Eroso akimis. Dainas pasirinkau turėdamas omenyje šią mintį: panaikinti prarają tarp to, kas buvau, ir to, kas esu dabar.
Ta pati idėja padiktavo ir įrašus su kitais dainininkais – įkvėpti naujos gyvybės dainoms, jų visiškai nepakeičiant. Galiausiai dainos visada randa savo būdą atlaikyti laiko išbandymą.
– 40 metų scenoje – įspūdingas pasiekimas. Ar šis skaičius jums svarbus?
– 40 metų – ilgas laikas, bet svarbiau už patį skaičių yra tai, kas viduje. Tai buvo kelionė, kupina muzikos, susitikimų ir emocijų.
– Ar po tiek laiko dar jaudinatės, kildmas į sceną?
– Prieš žengiant į sceną visada yra šiek tiek emocijų, bet tai geras jausmas. Pagalvoji apie publiką, iš jos sklindančią energiją ir supranti, kad kiekvieną kartą gali nutikti kažkas unikalaus – tai jausmas, nuo kurio niekada nepavargsti.
– Kas jūsų didžiausiuose hituose atsirado pirmiau – melodija ar žodžiai?
– Priklauso nuo situacijos, nėra jokių nustatytų taisyklių. Viskas labai natūralu, muzika kyla iš to, ką patiriate tą akimirką. Bet sakykime taip - man svarbu papasakoti tikrą istoriją.
– Ar turite kokių nors ypatingų būdų ar paslapčių, kaip rūpinatės savo balsu?
– Ne. Aš tiesiog stengiuosi viską daryti atsargiai, nepersitempdamas. Svarbu visur išlaikyti pusiausvyrą.
– Dainavote ir įrašinėjote kūrinius su daugeliu muzikos ikonų – nuo Luciano Pavarotti iki Tinos Turner. Kuris iš šių bendradarbiavimų jums asmeniškai išsiskiria?
– Bendradarbiavimai, kuriuos man pasisekė patirti per daugelį metų, yra svarbūs. Kiekvienas iš jų yra savaip ypatingas, ir dėl šios patirties daug ko išmokau tiek asmeniškai, tiek muzikaliai. Tai susitikimai, kurie palieka ilgalaikį įspūdį ir, net nesuvokiant, padeda augti.
– Pamenu, kaip buvau Milane jūsų albumo „Vita ce n'e“ pristatymo metu. Tai buvo nuostabus vakaras, ir žmonės labai džiaugėsi matydami jus gyvai, ir, žinoma, visi būtų norėję gauti asmenukę ar autografą. Ar jums įmanoma mėgautis visu šiuo nepažįstamųjų dėmesiu kasdieniame gyvenime, ar būna dienų, kai norėtumėte būti „nematomas“?
– Tai yra mano darbo dalis. Ir kartu geriausia jo dalis.
Niekada nelaikau žmonių meilės savaime suprantamu dalyku. Priešingai, visada stengiuosi ją vertinti su dėkingumu. Žinoma, būna atvejų, kai norisi šiek tiek normalumo, likti nepastebėtam, bet taip nutinka retai.
Yra vietų Europoje, kur tai lengviau – galbūt ten žmonės mane mažiau pažįsta. Bet galiausiai išlieka ryšys su gerbėjais, kurio nekeisčiau į nieką.
– Naujausiame albume dainą „L‘Aurora“, kurią skyrėte savo dukrai, įrašėte su JAV žvaigžde Alicia Keys, su ja šįmet pasirodėte ir Sanremo festivalyje. Kaip gimė šis duetas?
– Dirbti su Alicia buvo tikrai nuostabu - ji yra paprastas ir nuoširdus žmogus, ir tai galėjau pasakyti nuo pirmos dienos.
Tai jos idėja buvo padainuoti „L'Aurora“ – dainą, kurią ji, pasirodo, seniai mėgo.
Aš jai tiesiog suteikiau visišką laisvę, ir viskas natūraliai stojo į savo vietas.
– Įdomus dalykas apie Sanremo festivalį – 1986-aisiais jį laimėjote ir būtumėte pakviestas į „Eurioviziją“, bet tais metais Italija nusprendė nedalyvauti. Ar kada dėl to gailėjotės?
– Niekada apie tai daug negalvojau. Kiekviena patirtis turi savo laiką ir galiausiai svarbu yra kelias, kuriuo eini, o ne tai, kas galėjo būti.
– Be muzikos ir gastrolių, kas jums šiomis dienomis teikia didžiausią džiaugsmą?
– Neabejotinai paprasti dalykai: laikas, praleistas su šeima, kelios ramios akimirkos sau ir buvimas gamtoje. Tai dalykai, kurie padeda man pasikrauti energijos ir jaustis tikrai gerai.
