Dainininkas Andrius Mamontovas penktadienio vakarą sugrįžo į jam gerai pažįstamą koncertų erdvę – kartu su Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru surengė koncertą Vingio parke.
Maždaug prieš ketvirtį amžiaus būtent čia įvyko paskutinis grupės „Foje“ koncertas, vėliau A. Mamontovas čia yra rengęs ir savo solinį pasirodymą, tačiau šio penktadienio koncertas – išskirtinis.
„Norėjosi savotiškai apjungti kelis dalykus, progas. Rudenį sukaks keturiasdešimt metų, kai aš esu scenoje.
Taip pat Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų. Norėjosi surengti didelį koncertą, nes pernai Vilniuje jo suorganizuoti man nepavyko.
Pagalvojome, kad seniai negrojau Vingio parke, o birželio pradžia – labai geras metas, žmonės iš sostinės dar neišvykę atostogų. Akivaizdu, kad bent jau dėl oro neapsigavome“, – šiltą vasaros popietę žiūrėdamas į saulėtą dangų, kalbėjo A. Mamontovas.
Specialiai šiam pasirodymui jis paruošė programą su orkestru, diriguojamu M. Pitrėno. Aranžuotes A. Mamontovo ir „Foje“ kūriniams paruošė vienas talentingiausių Lietuvos džiazo muzikantų Jievaras Jasinskis.
Prieš kelerius metus A. Mamontovas jau koncertavo su orkestru ir legendinėje Londono „Abbey Road“ studijoje įrašė naują albumo „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ versiją.
„Koncertas su orkestru – tam tikra pakopa, iki kurios turi pakilti tavo muzika, ji turi įgyti tam tikro svorio.
Atlikimas su orkestru dainas perkelia į kitą kategoriją, iki tokio koncerto reikia užaugti. Orkestras muzikai suteikia iškilmingumo, naujos kokybės. Nenoriu piktnaudžiauti pasirodymais su orkestru, tai turi būti ypatingi sumanymai ir progos“, – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ prieš koncertą pasakojo A. Mamontovas.
Sumanymas akivaizdžiai pasiteisino – kaip teigė pats dainininkas, į koncertą susirinko daugiau nei 20 tūkstančių žiūrovų.
„Tai – didžiausias mano solinis koncertas iš visų, kuriuos esu surengęs. Su „Foje“ pasiekimais nelenktyniauju, žinoma.
Jaudulys? Jis nepriklauso nuo scenos dydžio. Žinoma, yra nerimo, ar viskas suveiks, ar visi elementai į bendrą paveikslą suguls taip, kaip planuota.
Vien scenoje – apie 70 žmonių, didelė komanda užkulisiuose, norisi, kad viskas gerai pavyktų.
Beje, su orkestru repetavom daug daugiau kūrinių, nei skambės koncerte. Ne tik žiūrovai, bet ir muzikantai neatlaikytų tokios trukmės.
Tačiau, man atrodo, viskas gražiai išsirikiavo į grandinę, susidarė siužeto linija, ėjimas per dainas, energiją, nuotaikas“, – pasakojo Andrius.
Koncertas pareikalavo ir ypatingų techninių sprendimų – jam buvo įrengti speciali įgarsinimo sistema, taip pat – scena, kuri nustebino ir patį dainininką.
„Man atrodo, ji yra plačiausia, kokia Lietuvos atlikėjų koncertuose yra buvusi. Iš esmės ji – trijų scenų pločio, kad tilptų visi muzikantai“, – šypsojosi dainininkas.
Koncertą jis pradėjo simboliškai – daina „Miestas iš sapnų“, parašyta apie Andriaus mylimiausią miestą Vilnių. Prieš tai dainininkas, filmuojant kameroms ir transliuojant vaizdą į ekranus, į sceną žingsniavo per visą Vingio parką - spausdamas rankas telefonais filmuojantiems ir maloniai nustebusiems gerbėjams.
Nuskambėjus pirmajai dainai, prasidėjo kelionė per A. Mamontovo muzikinę istoriją – su gana netikėtais posūkiais.
„Nesinorėjo groti vien populiariausių dainų. Nors, žinoma, „Laužo šviesą“ aš privalau groti kiekviename koncerte, nes žiūrovai jos laukia.
Tačiau norėjosi pradžiuginti ir tuos gerbėjus, kurie moka rečiau žinomas dainas iš mano ir „Foje“ albumų. Tikiuosi, jie šį vakarą ras sau vieną kitą perlą. Kai kurios dainos šiame koncerte – gyvai negrotos ne vieną dešimtmetį“, – pasakojo Andrius.
Koncerto pradžiai jis pasirinko melancholišką nuotaiką – publika išgirdo išties retai skambančią dainą „Koks mėlynas dangus“, taip pat – šviesaus liūdesio kupiną dainą „Pabėgimas“ iš pirmojo solinio A. Mamontovo albumo.
Po hito „Marso kanjonai“ vėl atėjo metas tamsesnei nuotaikai – albumo „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ dainai „Vakar naktį“, dar 1989-aisiais „Foje“ įrašytai dainai „Paskutinė žiema“.
Energingesnes dainas – „Meilės nebus per daug“, „Geltona. Žalia. Raudona“, „Mėlyni plaukai“, „Paskutinis traukinys“ ir kitas – A. Mamontovas pasiliko antrajai koncerto daliai.
Vaizdą scenoje sustiprino ir už muzikantų nugaros, Vingio parko estradoje įrengti ekranai, kuriuose buvo rodomos specialiai koncertui parengtos projekcijos, nuo judančio traukinio iki radijo imtuvo ekrano ir abstrakčių geometrinių figūrų ar kino juostos efekto.
„O, mano saule“, „Tavo svajonė“, „Saulės miestas“, „Kitoks pasaulis“ – visa koncerto programa sudėliota lyg kiek eklektiškas A. Mamontovo parašytų dainų knygos vartymas, vis pataikant į netikėtą puslapį.
Prieš koncertą dainininkas atskleidė ir du išskirtinius svečius – dainą „Išganymas“ jis surepetavo su Ieva Narkute, o „Foje“ hitą „Žvaigždės kartais krenta“ – su grupės „ba.“ lyderiu Benu Aleksandravičiumi.
„Abiejų jų muziką labai mėgstu ir vertinu“, – sakė Andrius.
Susirinkusi minia akivaizdžiai žinojo, ko atėjo – net ir mažiau žinomas dainas sutiko labai šiltai.
„Vingio parką pažįstu nuo kūdikystės. Pasirodymai Vilniuje būna įtempti, savo mieste pranašu nebūsi.
Būna, kad jauti, jog tave vertinančiais žvilgsniais stebi, būna įtampos. Bet šiandien jaučiu, kad bus labai gera nuotaika, atmosfera“, – dar prieš koncertą sakė dainininkas.
Daugiau nei dvi valandas trukusio koncerto bisui jis sugrojo dainas „Saulės miestas“ ir „Laužo šviesa“, o tada dar sykį grįžo į sceną ir vakarą baigė kūriniu „Viso gero“.
„Dar nesuprantu, kas įvyko. Reikės peržiūrėti ir perklausyti įrašus. Bet jausmas buvo labai geras“, - po koncerto LRT.lt sakė Andrius.
Šią vasarą jis daugiau neketina rengti didelių pasirodymų - liepą keliaus po Vokietiją, kur gyvena abu jo vaikai, aplankys nematytus šios šalies kampelius.
Savo karjeros jubiliejų įspūdingai paminėjęs Andrius jokių vakarėlių po jo neplanavo.
„Išgersiu arbatos ir pažiūrėsiu filmą. Išduosiu paslaptį, nuo kokių 1992 metų vakarėliai manęs nebedomina, žinau, kas juose vyksta ir kuo jie baigiasi. Man norisi ramybės ir atsiskyrimo“, – šyptelėjo didžiulę minią gerbėjų Vingio parke nudžiuginęs dainininkas.
