Kaip ir kasmet gegužę, Senajame žemyne verda eurovizinės aistros. Jungtinės Karalystės mieste Liverpulyje įvyko pirmasis 2023-iųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalis. Lietuva jame nedalyvavo ir nebalsavo – šių metų šalies atstovė Monika Linkytė ant didžiosios konkurso scenos žengs ketvirtadienį, per antrąjį pusfinalį. Vis tik antradienio vakaras 10-ies šalių atstovams pasibaigė džiaugsmingai – jie keliauja į gegužės 13 d. vyksiantį konkurso finalą.
Šių metų „Eurovizijos“ pirmajame pusfinalyje dėl vietos konkurso finale rungėsi 15 šalių atstovai: Norvegijos, Maltos, Serbijos, Latvijos, Portugalijos, Airijos, Kroatijos, Šveicarijos, Izraelio, Moldovos, Švedijos, Azerbaidžano, Čekijos, Olandijos ir Suomijos.
Vakaro pabaigoje atsitiktine tvarka paskelbtas dešimtukas laimingųjų, patenkančių į „Eurovizijos“ finalą, vyksiantį gegužės 13 d. Tai – Kroatija, Moldova, Šveicarija, Suomija, Čekija, Izraelis, Portugalija, Švedija, Serbija ir Norvegija.
Dar dešimt finalininkų paaiškės ketvirtadienį, kai Liverpulio arenoje įvyks antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Tarp 16-kos jame skambėsiančių dainų – ir lietuvės Monikos Linkytės atliekamas kūrinys „Stay (Čiūto tūto)“.
Šešios šalys į šeštadienį vyksiantį finalą pateks be pusfinalio barjerų. Tai – praėjusių metų laimėtoja Ukraina, o taip pat penkios didžiosios „Eurovizijos“ rėmėjos: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija.
1-ojo „Eurovizijos“ pusfinalio įrašas:
2023-iųjų „Eurovizijos“ naujovės
Pernai konkursą laimėjus ukrainiečiams „Kalush Orchestra“, šių metų „Eurovizija“ turėjo vykti jų gimtinėje. Tačiau dėl Ukrainoje tebesitęsiančio Rusijos karo, konkurso rengimo teises perėmė antrąją vietą pernai užėmusi Jungtinė Karalystė.
Tiesa, „Euroviziją“ ji rengia Ukrainos vardu – konkurso emblemoje pavaizduota Ukrainos vėliava, renginio programoje – specialūs Ukrainos žvaigždžių pasirodymai, Liverpulio mieste šias dvi savaites – gausi su Ukraina susijusi kultūrinė programa.

„Eurovizijoje“ šiais metais įvesta keletas naujovių. Viena jų – pusfinalių rezultatus nulemia tik televizijos žiūrovai, o šalių komisijos prie rezultatų prisideda tik finale.
Tiesa, komisijos visose pusfinaliuose balsuojančiose šalyse sudarytos – jų rezultatai būtų įskaityti, jei sutriktų žiūrovų balsavimas ir jis būtų pripažintas negaliojančiu.
Kita naujiena – šįmet balsuoti gali ir konkurse nedalyvaujančių šalių publika. Visų jų balsai, kurių tikrumas užtikrinamas kreditinių kortelių duomenimis, bus sujungti į vieną rezultatą, jis bus įskaitytas kaip vienos papildomos šalies balsavimas.
Lietuva tokiu būdu balsuoti pirmajame pusfinalyje negalėjo – kadangi yra „Eurovizijos“ dalyvė, mūsų šalies žiūrovai balsuos antrajame pusfinalyje ketvirtadienį, kai pasirodys Monika Linkytė, o taip pat finale šeštadienį, nepriklausomai nuo to, ar Lietuvos atstovė į jį pateks.

Pirmajame pusfinalyje balsavo jame dalyvaujančių šalių, o taip pat – Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos televizijos žiūrovai.
Antrajame pusfinalyje ketvirtadienį, kuriame dalyvaus Lietuvos atstovė Monika Linkytė, skambės 16 dainų, balsuos jame dalyvaujančių šalių, o taip pat Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Ukrainos žiūrovai.

1-ojo pusfinalio eiga
Antradienio vakarą „Eurovizija“ prasidėjo jautriu numeriu – pirmiausia parodytas filmukas, kuriame aštuonerių metų berniukas iš Liverpulio Joshas džiūgauja, jog „Eurovizija“ įvyks jo mieste.
Tada jis scenoje, skambant garsiam 80-ųjų britų pophitui „Together In Electric Dreams“, sutiko mergaitę, dėl karo iš Ukrainos turėjusią persikelti į Jungtinę Karalystę. Jiems susikibus rankomis, scenoje pasirodė ukrainiečių grupės „The Hardkiss“ vokalistė Julija Sanina, atlikusi kūrinį „Mayak“. Jis šiandien simbolizuoja ukrainiečių laisvės ir saugumo troškimą.
Julija – ir viena šių metų „Eurovizijos“ vedėjų. Netrukus ji prisijungė prie savo bričių kolegių – popžvaigždės Aleshos Dixon ir aktorės, iš „Sostų karų“ ir kitų serialų bei filmų žinomos Hannah Waddingham. Pristačiusios balsavimo procedūras ir padėkojusios Liverpuliui, jos pristatė pirmąją atlikėją.
Vakarą pradėti patikėta Norvegijos atstovei Alessandrai. Ši dvidešimtmetė – norvegės ir italo dukra. Ji gimė Italijoje, gyvena ir studijuoja Norvegijos mieste Lilehameryje. Pernai dainininkė išgarsėjo pasirodžiusi populiariame muzikiniame Norvegijos televizijos šou.
Vos paviešintas, jos kūrinys „Queen of Kings“ sulaukė daug dėmesio internete. Jis laikomas realiu pretendentu patekti į finalo geriausiųjų dešimtuką.
Scenoje Alessandra atrodė it ugninga karžygė, o tai tinka ir jos kūrinio nuotaikai. Kartu su švytinčias detales laikančiais šokėjais dainininkė sukūrė energingą šou, kuris padvelkė viduramžių romantika, – herojiška ir ryški vakaro pradžia.
Po Norvegijos atstovės scenoje pasirodė Maltos vaikinų trio „The Busker“. 2012-aisiais susibūrusią grupę sudaro atlikėjai Davidas Grechas, Jeanas Paulis Borgas ir Seanas Meachenas, tarp savo įkvėpėjų maltiečiai mini legendines grupes „The Beatles“ ir „The Beach Boys“.
Į „Euroviziją“ grupė atvyko su daina be gilios filosofinės prasmės – smagaus tempo kūrinys „Dance (Our Own Party)“ yra apie vakarėlį, kuriame norisi šokti, bet gal ne visada drąsu užkalbinti patikusį žmogų.
Scenoje grupė sukūrė tikrą šventę – pasistatė butaforinį namą su keliais kambariais. Pasirodymą jie pradėjo ironiška scena – pasipuošę megztiniais, kurie minimi ir dainos tekste, maivėsi tarp kartoninių figūrų, vaizduojančių blizgius ankstesnių metų „Eurovizijos“ atlikėjus.
Paskui žengė į automobilį, į pasirodymą įpynė vintažinių kompiuterinių žaidimų vaizdų, o galiausiai nusiplėšė megztinius ir scenoje šėlo su blizgiais drabužiais, taip išjudindami visą areną.
Dar vienas sudėtingas pasirodymas – serbo Luke`o Blacko, į „Euroviziją“ norinčio įnešti alternatyvios popmuzikos skambesį.
Nuo paauglystės muziką ir tekstus rašantis serbas studijavo anglų kalbą ir literatūrą, turi muzikos prodiusavimo magistro laipsnį. Žodis „black“ (angl. juodas) dainininko slapyvardyje, anot jo paties, simbolizuoja gedulą, kurį jis pats paauglystėje jautė dėl „Serbijos muzikos scenos mirties“.
Dainininkas yra koncertavęs Kinijoje ir legendiniame Berlyno klube „Berghain“, o šįkart „Eurovizijoje“ dainai „Samo Mi Se Spava“ sukūrė įspūdingą spektaklį. Dainą jis pradėjo gulėdamas didžiuliame gėlės-žudikės žiede, tada aplink ėmė suktis būtybės su kombinezonais, prijungtos ilgomis žarnomis. Ekrane buvo rodomi vaizdai, primenantys pamėklę iš siaubo filmo. Galiausiai Luke`as atjungė savo bendražygius kaustančius pančius ir visi pradėjo šokti. Keistas, bet, ko gero, įsimenantis pasirodymas, galbūt šiek tiek dvelkiantis serialo „Stranger Things“ nuotaika.
Ketvirtieji ant scenos žengė latviai „Sudden Lights“, neseniai pirmą kartą koncertavę Lietuvoje ir savo dainą „Aija“ patikėję remiksuoti lietuvių prodiuseriui Leonui Somovui.
Savo šalyje gerai žinoma poproko grupė į „Euroviziją“ atvyko su daina „Aija“ – kaip patys sako, lopšine pasauliui, kuris šiandien patiria daug iššūkių, pirmiausia – karą Ukrainoje.
Eurovizinį pasirodymą grupė pradėjo prietemoje, netrukus įsižiebė šviesos, sukuriančios tipišką muzikos klubo įspūdį. Grupės pasirodymo kodas – paprastumas. Tokiai dainai, ko gero, tai tikrai tinka.
Po Latvijos atstovų scenoje pasirodė Portugalijos atstovė Mimicat. Šios popmuzikos ir soulo atlikėjos bei dainų kūrėjos tikrasis vardas – Marisa Isabel Lopes Mena. Ji yra išleidusi du muzikos albumus.
„Eurovizijoje“ ji su šypsena atliko dainą „Ai Coração“, apsupta šokėjų, kurie, kaip ir ji, pasidabino puošniais raudonais drabužiais. Pasirodymas – lyg energinga scena iš teatro spektaklio ar Lisabonos šokių klubo vakaro. O pabaigoje atlikėjos ašaromis palydėta daina – persmelkta tipiškos portugališkos muzikos nuotaika.
Šeštieji prie starto linijos stojo Airijos rokeriai „Wild Youth“, savo šalies atrankoje nurungę ir pankroko legendą Johną Lydoną su grupe „Public Image Ltd.“.
Septynerius metus grojanti grupė iš Dublino įrašiusi ne vieną albumą ir Airijoje populiarų hitą. Ketveriukė yra koncertavusi su pasaulinėmis popmuzikos žvaigždėmis, tokiomis kaip grupė „Westlife“, Lewisas Capaldi ir grupės „OneRepublic“ narys Niallas Horanas.
„Eurovizijai“ grupė paruošė pakilios nuotaikos dainą „We Are One“. Airių vokalistas Connoras pasidabino aptemptu aukso spalvos kostiumu, kiek primenančiu tą, kurį prieš porą metų vilkėjo „Maneskin“ dainininkas Damiano Davidas. Scenoje – daugybė fejerverkų ir kai kuriuos galintis aplankyti jausmas, kad airiai savo muzikai įkvėpimo semiasi iš grupių „Coldplay“ ir U2.
Bene skandalingiausi pusfinalio dalyviai – Kroatijos grupė „Let 3“, gyvuojanti jau beveik keturis dešimtmečius. Jos nariai mėgsta rengti provokuojančius performansus ir koncertuoti visiškai nuogi.
„Eurovizija“ – ne išimtis, nes į konkursą grupė atvyko su militaristinio stiliaus drabužiais, su dviem raketomis scenoje pasirodančiu aktoriumi ir daina „Mama ŠČ!“, kurioje dainuojama apie mažą piktą psichopatą.
Patys muzikantai sako, jog daina nukreipta prieš karą, ant „Eurovizijos“ atidarymo kilimo grupės vokalistas pasirodė su Ukrainos vėliavos spalvos drabužiais, tad beveik niekas neabejoja, kad dainoje šaipomasi iš Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino. Patys muzikantai to nepatvirtina ir teigia, kad omenyje nieko konkrečiai neturi, mat atviros politinės užuominos „Eurovizijoje“ yra draudžiamos.
Kroatų pasirodymo akcentas – striptizas scenoje, kai muzikantai įpusėjus dainai išsirengė ir liko tik su baltais apatiniais. Pankiškas ir lengvai chuliganiškas numeris, turintis daugybę gerbėjų.
Šveicarija į „Euroviziją“ atsiuntė jauną dainininką Remo Forrerį – televizijos šou „Šveicarijos balsas“ laimėtoją. Į konkursą jis atvyko su daina „Watergun“, joje galima įžvelgti užuominų į šiuo metu vykstantį karą Ukrainoje ir raginimų siekti taikos.
„Aš nenoriu būti kareiviu. Nenoriu žaisti su tikru krauju“, – dainavo atlikėjas, jo dainos pavadinimas lietuviškai reiškia „vandens šautuvas“. Jausmingą kūrinį, palydėtą griausmingų ovacijų, jis atliko kartu su šokėjais.
Izraelio atstovė Noa Kirel – viena ryškiausių šių metų „Eurovizijos“ atlikėjų, jau gerai žinoma ir už savo šalies ribų. Konkursui ji paruošė energingą dainą „Unicorn“, jai sukūrė efektingą vaizdo klipą, sceninis pasirodymas taip pat ne mažiau traukė akį.
Pasirodymą ji pradėjo kube su 16 apšvietimo detalių – jis „Eurovizijoje“ vadinamas sudėtingiausia pirmojo pusfinalio dekoracija.
Vėliau atlikėja ėmė šėlti su šokėjais, o paskutinę pusę minutės skyrė efektingam ir seksualiam šokiui, prieš jį publikos paklaususi, ar ši nori tą šokį pamatyti. Publika arenoje tiesiog kraustėsi iš proto, tai – vienas ryškiausių antradienio vakaro numerių.
Moldovos atstovas Paša Parfeni „Eurovizijoje“ – jau ne pirmą sykį. 2012-aisiais jis šiame konkurse užėmė 11-ąją vietą. Šįkart dainininkas grįžo su daina „Soarele si Luna“ – folkloro elementų kupinu kūriniu apie saulę ir mėnulį.
Pasirodyme netrūko užuominų į burtus ir legendas – dainininką viename epizode buvo galima pamatyti su ragais, scenoje sklido dūmai, skambėjo būgnų garsai, fleita grojo muzikantas, simbolizuojantis Moldovos pasakų herojų, saugantį šeimų meilę ir ištikimybę. Šamaniškas ir įsimenantis numeris.
Po Moldovos atstovo numerio atėjo metas pasirodyti dar vienai atlikėjai, kuri „Eurovizijoje“ rungėsi 2012-aisiais, tik tada užėmė ne 11-ąją, o 1-ąją vietą. Po 11 metų pertraukos į konkursą sugrįžusi švedė Loreen laikoma rimta pretendente laimėti dar sykį.
„Eurovizijoje“ ji atlieka jausmingą dainą „Tattoo“, besiblaškydama tarp ją „įrėminančių“ švytinčių platformų po kojomis ir virš galvos, su rankas papuošusiais ir efektingai atrodančiais ilgais nagais. Energingas ir daug jėgų reikalaujantis pasirodymas, kurį pati Loreen interviu LRT.lt vadino anksčiau pergalę jai nuskynusios dainos „Euphoria“ priešingybe. Visą interviu su Loreen skaitykite čia.
Azerbaidžano pasiūlymas „Eurovizijai“ – Liverpulyje nuolat šukuosenas keičiantys broliai dvyniai „TuralTuranX“, jie prieš savo šalies atranką buvo gatvės muzikantai.
Britų žvaigždės Edo Sheerano įkvėpti broliai scenoje pasirodė su muzikos instrumentais, stovėdami ant širdies formos pakylos. Pasirodymas prasidėjo juodai ir baltai nufilmuotu vaizdu, tada duetas tiesiog jaukiai sudainavo savo kūrinį „Tell Me More“ – šviesią dainą apie meilę su repo intarpais.
Čekijos grupės „Vesna“ narės – ilgakasės dainininkės, atliekančios daug klaustukų konkurso gerbėjams keliančią dainą „My Sister`s Crown“. Mat grupę sudaro dainininkės iš keleto skirtingų šalių, o ji atsirado su tikslu pagerbti slavų tautų seserystę.
Kūrinyje „My Sister`s Crown“ skeptikai įžvelgia užmaskuotą raginimą Ukrainai ir Rusijai susitaikyti, nors pačios atlikėjos viešai palaiko Ukrainą ir teigia, jog iš tiesų kūrinys – feministinis ir nukreiptas prieš seksizmą.
„Mes – ne tavo lėlės“ – toks užrašas įsižiebė scenoje pasirodymo metu ir liko tik spėlioti, ką būtent grupė turėjo omenyje.
Toliau scenoje – Nyderlandų atstovai Mia Nicolai ir Dionas Cooperis. Duetą „Eurovizijai“ ruošė ir kartu dainą rašė prieš ketverius metus konkursą laimėjęs olandas Duncanas Laurence`as.
Tai jaučiasi – kūrinys „Burning Daylight“ yra ramus ir melodingas, duetas pasirodė prietemoje ir nesigriebė jokių šou elementų. Visa tai tikrai priminė paties D. Laurence`o pergalingo pasirodymo nuotaiką, tik kyla klausimas, ar Europa vėl pasirengusi nusilenkti olandiškai lyrikai.
Paskutinis vakaro pretendentas į dainų konkurso finalą – vienu konkurso favoritų laikomas padūkęs suomis Käärijä.
Repą, metalą, šlagerių ir šokių muzikos stilistiką suderinti dainoje „Cha Cha Cha“ sugebėjęs suomis visą areną pakėlė ant kojų. Dainą jis pradėjo įniršusiu žvilgsniu, uždarytas medinėje dėžėje, laužydamas ją išlindo, tada prie jo prisijungė pramoginių šokių šokėjai, energingai dūkstantys pagal nenusakomo skambesio dainą.
Netrukus ryškiu žaliu drabužiu pasidabinęs suomis jau jodinėjo ant keturiomis po sceną ropojančio šokėjo – gali patikti, gali nepatikti, bet pamiršti neįmanoma.
Pasibaigus visiems konkursantų pasirodymams ir paskelbus balsavimo pradžią, scenoje laukė ypatingas jungtinis Ukrainos ir Didžiosios Britanijos atlikėjų pasirodymas.
2010-aisiais Ukrainai „Eurovizijoje“ atstovavusi atlikėja Alyosha kartu su britų atlikėja Rebecca Ferguson sudainavo britų grupės „Duran Duran“ hitą „Ordinary World“. Šios dainos tekstas apie tai, jog nereikia verkti dėl vakar dienos, reikia kažkaip išgyventi, šiandien skamba itin jautriai ir simboliškai.
Įspūdį sustiprino vaizdo projekcijos – besisukantys laikrodžiai, simbolizuojantys Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžią, nerimo kupinos telefono žinutės, galiausiai – scenoje pasirodančios vėliavos (taip pat ir Lietuvos), simbolizuojančios šalis, kurios priėmė ir apkabino nuo karo bėgančius ukrainiečius.
Dar viena ypatinga vakaro viešnia – ryški britų popžvaigždė Rita Ora, prieš kelerius metus koncertavusi ir Lietuvoje. Į „Eurovizijos“ sceną ji žengė su mergaite iš Ukrainos, tada su būriu šokėjų atliko savo populiariausių hitų popuri ir naujo singlo, įrašyto su britų didžėjumi Fatboy Slimu, premjerą.
Dar vienas vakaro paįvairinimas – pažintis su trimis iš šešių atlikėjų, kurie be pusfinalio kovos keliaus tiesiai į finalą.
Tai – rafinuota ir elegantiška prancūzų atlikėja La Zarra, apie kraują ir blizgučius dainuojantys vokiečių metalistai „Lord of the Lost“ ir italų atlikėjas Marco Mengoni, prieš dešimtmetį „Eurovizijoje“ užėmęs septintąją vietą.
Pirmojo pusfinalio akimirkos – LRT.lt nuotraukų galerijoje.
Antrąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame pasirodys ir dainą „Stay“ atliksianti Lietuvos atstovė Monika Linkytė, per LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ ir LRT.lt stebėti ir klausytis galėsite gegužės 11 dieną, ketvirtadienį, 22 val. Konkurso finalas tiesiogiai bus transliuojamas gegužės 13-ąją, šeštadienį, 22 val.
Visas naujienas apie šių metų „Euroviziją“ rasite čia.




























