Britų muzikos žvaigždė Michaelas Kiwanuka šeštadienio vakarą pagaliau padarė tai, kas turėjo nutikti dar prieš dvejus metus.
Lietuvos sostinėje, VU Botanikos sode Kairėnuose įvyko jo koncertas, kuris buvo suplanuotas dar 2020-aisiais.
Tąsyk visas brito turas buvo nukeltas dėl koronaviruso pandemijos. Iš pradžių – į 2021-ųjų vasarą, tačiau tuo metu dėl pandemijos galioję renginių ribojimai vėl neleido M. Kiwanukai keliauti per Europą.
Išlauktas malonumas – saldesnis? Atrodo, kad taip. Šeštadienio popietę buvo paskelbta, kad parduoti paskutiniai bilietai į koncertą, kuriame M. Kiwanukos klausėsi keli tūkstančiai žiūrovų. Atvykus į renginio vietą (ir matant automobilių spūstis prieš renginį) buvo akivaizdu, kad daugiau tilpti į koncerto teritoriją tiesiog nebūtų galėje.
Stebėtis nereikia – sodrus M. Kiwanukos balsas ir ilgesio kupinos dainos jau ir prieš porą metų buvo pelnę Lietuvos žiūrovų simpatijas. O per pandemiją jo akcijų vertė dar labiau išaugo.
2020-ųjų rugsėjį dainininko trečiasis (ir iki šiol paskutinis) diskas, pavadintas tiesiog „Kiwanuka“, pelnė prestižinį „Mercury“ apdovanojimą, muzikos specialistų komisijos teikiamą už geriausią metų britų ir airių muzikantų albumą.
Netrukus jis pateko ir į „Grammy“ ceremonijos pretendentų sąrašą – buvo paminėtas geriausio metų roko albumo kategorijoje.
Visa tai – tik pora svarbių pripažinimo simbolių, kuriuos per sėkmingos karjeros dešimtmetį yra surinkęs šis muzikantas.
Minėtam „Mercury“ apdovanojimui jis buvo nominuotas dar prieš dešimt metų – už debiutinį savo albumą „Home Again“.
Nuo tos akimirkos, kai 2012-aisiais M. Kiwanuka triumfavo BBC perspektyviausių atlikėjų apklausoje, jo populiarumas nuolat auga.
Mąslaus žvilgsnio dainininkas ir gitaristas, kurio tėvai – pabėgėliai iš Ugandos, dar prieš plačiai išgarsėdamas buvo pastebėtas dainininkės Adele ir pakviestas apšildyti jos koncertų turą.
Debiutiniame albume jis nustebino melodingomis, soulo ir bliuzo elementų kupinomis dainomis ir balsu, kuris daugeliui melomanų priminė soulo legendas, tokias kaip dainininkas Otis Reddingas.
Po ketverių metų su antruoju albumu „Love & Hate” Michaelas jau sugrįžo smarkiai pasikeitęs – pridėjęs psichodelinio roko elementų ir akimirkų, kurios net kiek primena roko legendas „Pink Floyd“. Albumas šovė į pirmąją vietą Didžiosios Britanijos populiariausiųjų sąraše – niekam nebeliko abejonių, kad scenoje – ne trumpai žybtelėjęs artistas, o ilgam dėmesio centre atsidūrusi žvaigždė.
Dar daugiau eksperimentų pateikęs trečiasis albumas „Kiwanuka“ tai tik patvirtino, bet įdomu štai kas – net ir rinkdamasis vis drąsesnius sprendimus, šis dainininkas nenutolsta nuo to, kas klausytojus pirmiausia ir suviliojo.
Tai – lengvai melancholiška, ilgesinga dainų nuotaika, rami ir susimąstyti raginanti muzikos atmosfera. Sunku įsivaizduoti M. Kiwanuką, kuriantį linksmą hitą vasaros vakarėliams. Tai – tiesiog ne jo kraujyje.
Tai, kad šeštadienį bilietų į jo koncertą nebeliko, yra nemenkas pasiekimas. Šią savaitę Vilniuje koncertavo italų roko dievukai „Maneskin“, o Kaune – roko veteranai „Whitesnake“ ir „Europe“. Šeštadienio vakarą su M. Kiwanuka konkuravo Vingio parke Vilniuje savo jubiliejaus koncertą surengusi madingoji Lietuvos roko grupė „ba.“.
Kitą savaitę Vilniuje gros Alice Cooperis, Iggy Popas, grupė „Gogol Bordello“, būrį alternatyvos žvaigždžių iš užsienio pritrauks festivalis „8 Festival”, o Kaune dar koncertuos pasaulinė popžvaigždė Dua Lipa.
Tai – skirtingų žanrų artistai, tačiau akivaizdu, kad tokios žymių užsieniečių koncertų koncentracijos Lietuvos publika nematė jau seniai. Klausytojų kišenės nėra be dugno, todėl jei jie noriai perka bilietus, vadinasi, atlikėjas iš tiesų laukiamas ir norimas.
Keisčiausia – jog koncertas Vilniuje teoriškai galėjo ir neįvykti. M. Kiwanuka atvyko pasirodymų serijai visose trijose Baltijos šalyse. Prieš porą dienų Taline dėl logistikos problemų į koncertą neatvyko jo pasirodymui reikalinga technika. Koncerto rengėjams „8 Days A Week” teko verstis per galvą ir paskutinę akimirką aparatūros ieškoti Estijoje.
Galiausiai viskas pavyko, o M. Kiwanukos įranga ir dekoracijos atlikėją penktadienį pasiekė Latvijoje. Šeštadienio vakarą Lietuvos publika pamatė tokį koncertą, kokį atlikėjas ir buvo suplanavęs.
Be jokių apšildančių atlikėjų apie devintą vakaro į sceną žengęs britas šiam turui paruošė programą, sudarytą iš populiariausių savo kūrinių.
Keletą dainų, kurios skamba kiekvieno M. Kiwanukos gerbėjo telefone, dainininkas sugrojo jau koncerto pradžioje.
Su grupe į Lietuvą atvykęs atlikėjas – ne iš tų, kurie tarp dainų dešimt minučių ragina pakelti rankas ir rėžia monologus, jog apsilankyti šioje šalyje – jo viso gyvenimo svajonė.
Santūrus, gana kuklus, visiškai įsijautęs ir susitelkęs į muziką – M. Kiwanuka visą koncerto istoriją pasakoja dainomis, kurios jau yra išsklidusios itin plačiai.
Jo dainos jau skamba dešimtyse kino filmų ir TV serialų – tarp jų ir „Kostiumuotieji“ bei „Grei anatomija“.
Yra manančių, kad būtent tai smarkiai padidino šio atlikėjo populiarumą. Kita vertus, jis nusipelno kiekvieno savo sėkmės procento.
Žiūrint į publiką buvo akivaizdu, kad mažiausiai pusės šį vakarą Vilniuje skambėjusių priedainių žiūrovai moka atmintinai.
„Home Again“, „Cold Little Heart“, „Love And Hate“ – tai kūriniai, kurie skamba taip, lyg galėjo būti parašyti ir šiandien, ir 1970-aisiais.
Gal tai irgi yra viena atlikėjo sėkmės paslapčių – 35-erių M. Kiwanukos muzika neturi nieko bendra su besikeičiančiomis madomis. Ji primena, kad gera jausminga daina yra visais laikais išlieka galingas ginklas. Ypač, kai ji atliekama balsu, talpinančiu savyje tiek emocijų ir įtaigos.
Šeštadienio vakarą pirmą sykį apsilankęs Lietuvoje, M. Kiwanuka neturėjo daug laiko pramogoms – dėl įtempto kelionės per Baltijos šalis grafiko atsisakė interviu ir susitikimų su gerbėjais. Nepaisant to, atrodo, kad šis vizitas jam turėjo patikti. M. Kiwanuka Lietuvoje turi būrį draugų. Būtent taip norisi vadinti atėjusius į koncertą, nes ryšys, kurį su žiūrovais užmezga ši muzika, tikrai yra daugiau nei tiesiog malonumas pasiklausyti populiaraus hito.
