Jau šį savaitgalį Italijos mieste Turine prasidės pirmosios „Eurovizijos“ dainų konkurso repeticijos. Penktadienį į Turiną išvykstanti Lietuvos atstovė Monika Liu šeštadienį arenoje susitiks ir su ukrainiečiais „Kalush Orchestra“, laikomais šių metų konkurso favoritais.
Reperio Oleho Psiuko suburtos grupės triumfas, jei tikėsime lažybų ekspertais, gegužės viduryje vyksiančioje „Eurovizijoje“ yra tik formalumas.
Ukrainos „Eurovizijos“ atranka, įvykusi dar prieš karo pradžią, buvo skandalinga, tačiau dabar tai jau pamiršta.
Atrankos finale triumfavo dainininkė Alina Pash, tačiau kilo triukšmas ir įtarimai dėl neskaidrių rezultatų, o po kelių dienų pati atlikėja pasitraukė, mat nesugebėjo pateikti įrodymų, kad Rusijos aneksuotame Kryme lankėsi legaliai.
Kelialapis į konkursą buvo perduotas publikos favoritams „Kalush Orchestra“, sukūrusiems folkloro skambesiu nuspalvintą repo dainą „Stefania“.
Prasidėjus karui, kūrinys įgijo naujų atspalvių. Jis dažnai naudojamas Ukrainos kariškių internete talpinamuose įrašuose iš mūšio lauko ir tapo vienu iš kovos už laisvę simbolių.
Rusijai užpuolus Ukrainą, buvo spėliojama, kad Ukraina gali trauktis iš „Eurovizijos“, tačiau jau netrukus buvo patvirtina, kad šalies atstovai didžiausiame Europos dainų konkurse būtinai dalyvaus.
Su ukrainiečiais LRT.lt šį mėnesį susitiko Izraelyje – tradiciniame išankstiniame šių metų „Eurovizijos“ dalyvių koncerte „Israel Calling“.
Tel Avivo arenoje žiūrovai ukrainiečius pasitiko ovacijomis, grupė aplankė ir Jeruzalę bei susitiko su pabėgėliais iš Ukrainos.
Gegužę „Eurovizijoje“ dalyvausiančiai grupei tai buvo pirmoji kelionė į užsienį nuo karo Ukrainoje pradžios.
Ekskursijos, priėmimai ir vakarėliai – „Kalush Orchestra“ visur išsiskyrė iš minios.
Pirmiausia dėl rimtumo – per visą viešnagę Izraelyje ukrainiečiai, regis, nė sykio nenusišypsojo.
Kita vertus, akivaizdu, kad atlikėjus slegia sunkios mintys dėl karo gimtinėje. Tačiau portalui LRT.lt „Kalush Orchestra“ lyderis sakė, kad dalyvauti „Eurovizijoje“ grupei yra svarbu. Pirmiausia – dėl Ukrainos balso, kuris turi būti girdimas kuo plačiau.
– Ukrainoje vyksta karas. Kodėl šiame fone jums svarbi „Eurovizija“?
– „Eurovizija“ – tai geras papildomas ruporas, kuris padeda papasakoti apie save, atkreipti į mūsų šalį dėmesį, visomis prasmėmis.
– Lažybininkai sako, kad jūsų pergalė „Eurovizijoje“ – kone garantuota.
– Taip, mačiau, kad lažybininkai mums prognozuoja pirmąją vietą, bet dar iki karo pradžios ji buvo favoričių penketuke. Tai reiškia, jog turime gerą dainą, kuri patinka ne tik ukrainiečiams, bet ir kitiems europiečiams.
– Ką Ukrainai reikštų pergalė „Eurovizijoje“?
– Manau, kad šiuo metu Ukrainai bet kokia pergalė yra svarbi.
– Jūsų pasiruošimas „Eurovizijai“ – tikrai kitoks nei kitų šalių muzikantų.
– Taip, prasidėjus karui, mes ilgai neturėjome galimybės susitikti, buvome išsibarstę po Ukrainą ir tik prieš kelias dienas atsirado proga parepetuoti kartu. Viską turime daryti neįprastomis aplinkybėmis, greitai.
Sunku susitelkti į muziką, nes galvoje sukasi daugybė kitų dalykų, taip pat noras padėti kitiems Ukrainos žmonėms.
– Ką veikėte, prasidėjus karui?
– Visi ukrainiečiai, kurie iki karo užsiėmė kitais darbais, dabar pirmiausia susitelkę, kad gintų savo šalį ir padėtų kitiems. Vienas mūsų grupės narys įstojo į teritorinę gynybą, gynė Kyjivą. Aš įkūriau savanorių būrį, kuriame yra 35 žmonės.
Padedame žmonėms rasti transportą, nakvynę, vaistų, visaip, kaip tik galime. Visi, kuriuos pažįstu – mano šeima, draugai – dabar savanoriauja, renka aukas, padeda kitiems ukrainiečiams. Tokios mūsų šalies žmonių vienybės niekada nesu matęs. Džiaugiuosi dėl to.
– Jūsų artimoje aplinkoje yra nuo karo nukentėjusių žmonių?
– Taip, ne vienas mano pažįstamas žuvo šiame kare. Tai žmonės, kurie buvo mano draugai. Ne vienas draugas yra ir kariauja okupuotose teritorijose, miestuose, kurie keliauja iš rankų į rankas. Visa tai labai baisu.
– Ką padarytumėte, jei dabar čia pamatytumėte Vladimirą Putiną?
– Pakviesčiau ukrainiečių karius.
– Jūsų daina „Stefania“, atrodo, karo fone įgijo visiškai kitą prasmę.
– Šią dainą parašiau savo mamai. Dabar aš pastebiu, kokia populiari ši daina karo metu. Ji skamba visur. Kai kas ją jau vadina antruoju šalies himnu. Žmonės jaučia su šia daina ryšį. Juk daina – apie mamą, o daug žmonių dabar negali būti savo motinomis.
Tekste žmonės įžvelgia panašumų su šių dienų Ukrainos padėtimi. Ukrainiečiai įsileido šią dainą į savo širdį.
– Lietuvos žmonės smarkiai išgyvena dėl karo Ukrainoje ir stengiasi padėti, kuo gali. Ką jūs girdėjote apie lietuvių pastangas?
– Žinome, kad Lietuva mus labai palaiko. Ir esame labai už tai dėkingi.
Deja, nesu buvęs Lietuvoje, neturiu ten pažįstamų ir draugų, bet esu laimingas, kad mūsų šalių santykiai tokie šilti. Noriu labai jums padėkoti už visą pagalbą.
– Kaip manote, kada ir kaip baigsis šis karas?
– Nežinau, aš ne pranašas. Viena, ką žinau – karas baigsis greičiau, jei kiekvienas žmogus, visame pasaulyje, ir tie, kurie dabar žiūri ar skaito, kasdien padarys kažką dėl Ukrainos. Kiekvieną dieną, bent po mažą dalyką.
Tada karą sustabdysime. Ir karas neateis į jūsų kraštą.
– „Kalush Orchestra“ – tarsi jūsų ankstesnio projekto „Kalush“ tęsinys, sužibėjęs „Eurovizijos“ atrankoje. Ar ketinate su šia grupe kurti toliau?
– Sunku dabar kažką prognozuoti, tiek daug neatsakytų klausimų. Neaišku, kada baigsis karas, kokia bus padėtis Ukrainoje, kaip seksis „Eurovizijoje“. Bet tikiuosi, kad sukursime daug gerų dainų, jausime įkvėpimą ir viskas bus gerai.
– Kuo dar mes galėtume prisidėti, kad karas Ukrainoje baigtųsi?
– Mes matome pasaulio pagalbą Ukrainai, mes ją vertiname ir esame labai dėkingi. Žinoma, yra šalių, kurios gali padaryti dar daugiau ir padėti sustabdyti šį karą. Prašau visų – kalbėkite su savo politikais, rašykite socialiniuose tinkluose, reikalaukite nutraukti karą Ukrainoje. Tegul jūsų balsas būna išgirstas. Tikiu, kad susivieniję, visi kartu galime padėti gėriui laimėti.
– Teko girdėti ukrainiečių nuomonę, kad Vakarai bent jau karo pradžioje padarė nepakankamai.
– Taip, mes tikėjomės, kad mūsų prezidento prašymai bus išgirsti. Tikėjomės didesnės karinės pagalbos. Galbūt žmonės kiek nusivylę. Bet mes neprarandame kovinės dvasios.
Mes dėkingi už visą pagalbą, kurią gauname. Tikiu, kad jei ne šiandien, tai rytoj ar poryt pagalba ginklais ir kitais būdais, apie kuriuos kalba mūsų prezidentas, bus suteikta. Nes tai išgelbėtų daugybę gyvybių.
– Kokią žinią norėtumėte perduoti „Eurovizijos“ žiūrovams Lietuvoje?
– Branginkite taiką. Ir saugokite ją. Kai jos nėra, supranti, kokia brangi yra taika. Prieš kelias dienas mačiau vaikus, gal penkerių metų. Jie žaidė kamuoliu lauke. Jie buvo laimingi, nes negalėjo suprasti, kokia rimta yra padėtis. Kad už 150 kilometrų nuo jų vyksta mūšiai.
Kai tai matai, supranti, kad niekas nėra apsaugotas nuo karo, kad visa tai gali nutikti ir čia. Todėl branginkime taiką.
