Rugsėjo 16 d., eidamas 98-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Albertas Vitkus (1929–2026), pranešė jo anūkė Deimantė Vitkutė.
A. Vitkus 1954 m. baigė Kauno medicinos institutą, 1971 m. tapo profesoriumi.
Vėliau ilgus metus dirbo Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), 1971–1994 m. vadovavo Histologijos ir embriologijos katedrai.
Profesorius reikšmingą savo mokslinės veiklos dalį skyrė eksperimentiniams miokardo infarkto, širdies audinių ir kitų su širdies veikla susijusių procesų tyrimams. Už mokslinių tyrimų ciklą 1987 m. jis tapo Lietuvos Respublikos valstybinės premijos laureatu.
Spręsdamas kardiologijos klausimus jis siekė peržengti vienos mokslo srities ribas, į bendrus tyrimus įtraukdamas biochemikus bei kitų medicinos sričių mokslininkus, rašoma redakcijai atsiųstame laiške.
Profesoriaus mokslinis palikimas – daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių, knygos, vadovėliai ir metodinės mokymo priemonės. Jis paruošė ir išleido keturis vadovėlius studentams. Tarp jų – 1970 m. išleistas pirmasis vadovėlis lietuvių kalba „Histologija“, antrasis vadovėlis „Histologija“ (1990 m.), „Žmogaus histologija“ (2003 m.) ir „Burnos ertmės organų histologija ir embriologija“ (2008 m.), skirtas stomatologijos studentams. Prof. A. Vitkus taip pat paruošė keturias mokymo priemones: „Žmogaus embriono vystymasis“ (1971 m.), „Urogenitalinės sistemos organų histofiziologija“ (1977 m.), „Nervų sistemos histofiziologija“ (1979 m.) ir „Endokrininių liaukų histofiziologija“ (1980 m.).
A. Vitkus didelį dėmesį skyrė lietuviškai terminijai ir išleido „Histologijos nomenklatūrą“ (1976 m.), „Tarptautinę histologijos nomenklatūrą“ (1976 m.), „Embriologijos nomenklatūrą“ (1977 m.), „Histologijos ir embriologijos vardyną“ (2002 m.) bei „Terminų vardyną“ (2002 m.), kuriais naudojosi ne viena Lietuvos medikų karta.
Profesoriaus mokslinė veikla apėmė ir praktinius išradimus: 1989 m. buvo sukurti histologinių preparatų gamybos ir vainikinių kraujagyslių okliuzijos prietaisai.
A. Vitkus aktyviai dirbo gydytoju ir dėstytoju, vadovavo doktorantams ir studentų moksliniams darbams, dalyvavo Lietuvos morfologų bendruomenės veikloje, vadovavo Lietuvos anatomų, histologų ir embriologų mokslinei draugijai.
A. Vitkaus gyvenime mokslas ir medicina nebuvo vieninteliai svarbūs dalykai. Meilę muzikai jis paveldėjo iš savo šeimos. Jo tėvas buvo dailidė, vadovavo Grinkiškio kapelai ir grojo smuiku. Muzikavo ir pats profesorius – grojo smuiku bei akordeonu. Laisvalaikiu jis taip pat mėgo žaisti stalo tenisą. Gimtasis Grinkiškis jam buvo pasaulio centras, o Lietuva – visas pasaulis, rašo anūkė.
Atsisveikinimas su A. Vitkumi vyks spalio 19 d. nuo 12 iki 20 val. Gerojo Ganytojo parapijos didžiojoje salėje Kaune. Spalio 20 d. 9 val. Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčioje bus aukojamos šv. mišios, o 13 val. profesorius bus išlydėtas į Petrašiūnų kapines.
