Rusija sparčiai juda į priekį kurdama kosminį interneto tinklą, galintį panaikinti pranašumą, kurį Ukrainai mūšio lauke suteikia „Starlink“. Tačiau, kaip teigia ekspertai, Rusijos palydovinis internetas karo metu greičiausiai turės vieną esminę silpnąją vietą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Įgyvendinant Rusijos bendrovės „Bureau 1440“ projektą „Rassvet“ (liet. „Aušra“) kovo mėnesį į orbitą buvo iškelta pirmoji 16 funkcinių palydovų partija. Antroji partija buvo paleista liepą, o iki kitų metų, kaip pranešama, bendrovė planuoja į orbitą iškelti šimtus palydovų.
„Bureau 1440“ rinkai pristatė civiliniam naudojimui skirtą „Starlink“ tipo interneto sistemą, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai kalbėjo apie šį projektą Ukrainos karo kontekste. Birželio 12 d. Kremliuje vykusiame susitikime V. Putinas karių grupei sakė, kad darbai kuriant „Starlink“ analogą „vyksta sparčiu tempu“ ir jis tikisi, kad kariai „netrukus pajus jo naudą fronte“.
Kinija, ES ir kelios kitos valstybės taip pat kuria savo „Starlink“ analogus.
Didžiosios Britanijos kariuomenėje tarnavęs kosminių sistemų inžinierius Ianas Muirheadas „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) teigė, kad šiandien stebima skuba kurti žemosios Žemės orbitos palydovinį internetą didžiąja dalimi paaiškinama tuo, kad „šiuolaikinė kariuomenė negali veikti be ryšių, užtikrinančių didelę duomenų perdavimo spartą“.
Pasak jo, konfliktas Ukrainoje parodė, jog „vienintelis realus būdas užtikrinti [intensyvų duomenų srauto perdavimą] konfliktų zonose yra palydovų grupės“.
Senesnėse kosminėse interneto sistemose buvo naudojami pavieniai palydovai, esantys dešimčių tūkstančių kilometrų atstumu nuo Žemės, todėl ryšys trūkinėdavo ir būdavo nepatikimas. Tuo tarpu „Starlink“ palydovai skrieja „sluoksniais“ 550 ir 350 kilometrų aukštyje ir leidžia žymiai greičiau perduoti duomenis, tačiau tam reikia, kad orbitoje cirkuliuotų palydovų spiečiai, užtikrinantys galimybę bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos prisijungti bent prie vieno palydovo.
I. Muirheado teigimu, Rusijos žemosios Žemės orbitos internetas neprilygs „Starlink“ sistemai, šiuo metu turinčiai daugiau nei 10 000 aplink Žemę skriejančių palydovų ir milijonus už paslaugas mokančių klientų. Tačiau jis sako, kad „bet kokio standarto žemosios Žemės orbitos tinklo įdiegimas ženkliai išplės [Rusijos] kariuomenei prieinamas ryšių galimybes ir turės realios įtakos jos vadovavimo ir kontrolės gebėjimams“.
Visgi jis atkreipia dėmesį į vieną esminį Ukrainos naudojamo „Starlink“ saugumo pranašumą prieš analogišką Rusijos sistemą. Tai – antžeminės stotys.
Antžeminės stotys paprastai yra antenų masyvas, fiziškai prijungtas prie antžeminio interneto. Šios stotys yra interneto duomenų šaltinis, iš kurio duomenys siunčiami į viršų per praskriejančius palydovus ir vėl grįžta atgal atskiriems vartotojams.
Antžeminės stotys yra didelės, nepajudinamos ir skleidžia elektromagnetinius signalus, todėl jas sunku paslėpti.
„Starlink“ vartotojams Ukrainoje šiuo metu paslaugas teikia Lenkijoje, Lietuvoje ir Turkijoje esančios antžeminės stotys. Visos trys šalys yra NATO narės, o tai reiškia, kad pasikėsinusi sunaikinti paslaugas Ukrainai teikiančias stotis, Rusija rizikuotų išprovokuoti JAV remiamą karinį atsaką.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas įrodė, kad naudodamas tolimųjų nuotolių dronus, gali smogti taikiniams visoje Rusijoje. Jei „Rassvet“ pradės veikti visu pajėgumu, bet kokios antžeminės stotys Rusijos teritorijoje greičiausiai taps pagrindiniais Kyjivo taikiniais.
„Esu įsitikinęs, kad Rusijos prioritetinis taikinys yra „Starlink“, tačiau ji negali sunaikinti „Starlink“ antžeminių stočių, o Ukraina gali pulti analogiškas stotis Rusijoje. Net jei [„Rassvet“ antžeminė stotis] būtų Sibire, niekas nesutrukdytų Ukrainai jos atakuoti“, – sakė I. Muirheadas.
Ukrainos gynybos žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis rugpjūčio 10 d. paskelbtame interviu teigė, kad orbitoje jau yra dešimtys „Rassvet“ palydovų, o tai reiškia, kad Rusijos kariai jau gali naudotis šiuo tinklu „trumpai, kol palydovas skrieja virš mūsų teritorijos“, ir pridūrė, kad „jau vyksta diskusijos, kaip į tai reaguoti“.
„Secure World Foundation“ kosminio saugumo ir stabilumo skyriaus vadovė Victoria Samson RFE / RL teigė, kad riboti Rusijos palydovų paleidimo pajėgumai bus viena iš pagrindinių kliūčių, trukdysiančių „Rassvet“ pasiekti platesnį aprėpties mastą.
Rusai „tiesiog neturi pakankamų paleidimo pajėgumų, – sakė ji. – Tai nereiškia, kad jie negalės sukurti palydovinio interneto tinklo, bet jis tikriausiai nebus toks greitas ar veiksmingas kaip „Starlink“ (arba dvi Kinijos kuriamos versijos, pavadintos „Guowang“ ir „Qianfan“).“
