Vilnietį nustebino artimojo skambutis: paaiškėjo, kad balsą „pavogė“ sukčiai

Įsivaizduokite, kad sulaukėte artimo žmogaus skambučio, – ekrane matote jo nuotrauką ir telefono numerį, atsiliepę išgirstate pažįstamą balsą, tačiau pokalbis jums pasirodo keistas – tai skubios pagalbos prašymas. Ar nekiltų įtarimų, kad bendraujate su sukčiais? Kibernetinio saugumo ekspertas teigė, kad nors telefoninis sukčiavimas nėra naujas reiškinys, dirbtinis intelektas iš tiesų gerokai palengvino sukčių darbą, tad budrumo nereikėtų prarasti, net kai esate įsitikinęs, kad kalbate su artimu žmogumi.

Tokia istorija su LRT GIRDI redakcija pasidalino vilnietis Domantas (pašnekovo pavardė redakcijai žinoma – aut. past.). Vyras papasakojo apie neseniai sulauktą sesės skambutį.

„Skambino mano sesuo – ekrane mačiau nuotrauką, sesers vardą ir jos numerį. Atsiliepiau. Telefone girdėjau savo seserį – ji prašė pagalbos, nes pateko į bėdą. Pasirodė labai keista, nes mano sesuo nevairuojanti ir šiaip tokia labiau namisėda“, – portalui LRT.lt pasakojo Domantas.

Supratęs, kad pokalbis gali būti apgaulė, vyras jį užbaigė ir tuoj pat perskambino seseriai.

Ši teigė, kad yra namuose, žiūri serialą ir broliui neskambino.

Tiesa, išgirdusi pastarojo pasakojimą, ji prisiminė, kad neseniai buvo sulaukusi skambučio iš įmonės, kurios pavadinimo nepamena, tačiau skambinęs įmonės atstovas siūlė jai pirkti prekę ar paslaugą. Šis pokalbis truko kelias minutes, kol mergina patikino, kad jai tikrai nieko nereikia.

Domantas sakė, kad nors ir buvo girdėjęs apie panašias sukčių pasitelkiamas gudrybes, iki tol, kol tai nutiko jam pačiam, manė, kad tai labiau legenda nei tikrovė, tačiau pridūrė, kad toks nusikaltėlių triukas – labai įtikinamas.

„Jei tai būtų rytas, būčiau pažadintas iš miego ir nebūtų tos visiems gerai žinomos frazės „Labas, patekau į nelaimę, man reikia pagalbos“ – tikrai būčiau apsigavęs. Būkite budrūs, ir net jei atrodo tikrai tikra – tikrinkite patys dar kartą, nes, atrodo, sukčiavimas koja kojon žengia su technologijų plėtra“, – patirtimi dalijosi vyras.

Kaip tai veikia?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas portalui LRT.lt teigė, kad toks telefoninis sukčiavimas, apsimetimas artimuoju, banko darbuotoju, policininku ar kitu autoritetu nėra jokia naujiena.

„Tačiau generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) pakeitė vieną esminį dalyką: sukčiui nebereikia labai įtikinamai vaidinti žmogaus – jis gali pasitelkti balsą, kuris skamba kaip realus artimojo balsas. Policija tiesiogiai įspėja, kad nusikaltėliai naudoja DI generuotą garsą artimųjų, viešų asmenų ar kitų pasitikėjimą keliančių žmonių balsui imituoti, o tokie skambučiai dažnai naudojami prašant skubios finansinės pagalbos ar išpirkos“, – teigė ekspertas.

Pasak dr. Š. Grigaliūno, tokio tipo schema paprastai susideda iš kelių dalių.

Pirmiausia sukčiai iš anksto renka informaciją apie žmogų: jo vardą, pavardę, telefono numerį, šeimos ryšius, socialinių tinklų profilius, nuotraukas, vaizdo įrašus, komentarus, darbovietę, gyvenamąją vietą, viešus įrašus.

Dalis informacijos gali būti surenkama iš socialinių tinklų, dalis – iš nutekėjusių duomenų bazių, dalis – per ankstesnius sukčiavimo bandymus.

Pašnekovas pabrėžė, jog tam, kad kažkas galėtų surinkti pakankamai informacijos apie asmenį, nereikia ilgų ir išsamių įrašų – viešai dalindamiesi šeimos narių vardais, gimtadieniais, mokyklomis, augintinių vardais ir kita asmenine informacija, žmonės patys gali suteikti sukčiams medžiagos socialinei inžinerijai, o tam, kad galėtų „pavogti“ svetimą balsą, užtenka ir trumpo vaizdo ar garso įrašo socialiniuose tinkluose.

„Kai kuriais atvejais sukčiai gali specialiai paskambinti žmogui, užduoti kelis nekaltus klausimus ir taip gauti natūralaus balso pavyzdžių. Paprasčiausiu atveju sukčius pasiruošia iš anksto sugeneruotas frazes. Sudėtingesniu atveju naudojamas realaus laiko balso keitimas, kai sukčiaus ar operatoriaus kalba perdirbama taip, kad skambėtų kaip kito žmogaus balsas. Dar sudėtingesnėse schemose DI gali būti derinamas su scenarijumi, automatizuotu dialogu ir asmenine informacija apie auką“, – kalbėjo KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas.

Dr. Š. Grigaliūnas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad telefone rodomas pažįstamo žmogaus vardas nebūtinai reiškia, kad skambinama iš jo telefono.

„Jei sukčius suklastoja skambinančiojo numerį, telefone gali būti parodytas kontaktas taip, kaip jis įrašytas adresų knygoje. <...> Technologija čia nėra visa ataka. Ji tik sukuria pasitikėjimo iliuziją. Pagrindinis mechanizmas yra socialinė inžinerija: skubumas, baimė, gėda, prašymas niekam nesakyti, prašymas greitai pervesti pinigų, perduoti kortelę, patvirtinti operaciją, pasakyti PIN ar „Smart-ID“ kodą arba prisijungimo duomenis“, – aiškino pašnekovas.

Jis pabrėžė ir tai, kad net jei ir perpratote nusikaltėlį, veltis su juo į ilgesnį pokalbį nereikėtų, mat svarbu ne tik neatiduoti savo pinigų, bet ir nesuteikti papildomos informacijos apie save.

„Kuo ilgiau žmogus kalba, tuo daugiau sukčius sužino: kaip žmogus reaguoja, kokie šeimos narių vardai, kokie santykiai, kokios detalės atrodo įtikinamos, kokie klausimai sukelia stresą. Ilgesnis pokalbis gali duoti daugiau balso medžiagos. Nereikia dramatizuoti, kad vienas žodis automatiškai leis pavogti tapatybę, tačiau natūralesnis, ilgesnis kalbėjimas padeda surinkti intonaciją, tempą, emocines reakcijas, būdingas frazes.

Tai gali būti panaudota kitoms atakoms. Sukčiai yra treniruoti palaikyti pokalbį ir didinti spaudimą – jie gali keisti istoriją pagal aukos reakcijas. Jeigu žmogus pradeda klausinėti, sukčius gali pateikti papildomų detalių, kurios atrodo įtikinamos, nes dalis jų gali būti surinkta iš viešų šaltinių“, – aiškino KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas.

Kaip atpažinti, kad tai gali būti sukčius?

Pasak dr. Š. Grigaliūno, svarbiausia suprasti, kad vien pažįstamas balsas ar telefono numeris nebėra pakankamas tapatybės įrodymas, – reikia vertinti visą situaciją.

Anot eksperto, išduoti, kad telefonu kalbate ne su žinomu kontaktu, o su sukčiumi, gali tai, jog skambutis dažniausiai būna netikėtas ir emociškai stiprus: paskambinęs „artimasis“ kalba apie avariją, sulaikymą, ligoninę, skubią skolą, baudą ar kitą didelę bėdą, prašo greitai pervesti pinigų, perduoti grynųjų, nupirkti dovanų kortelių, pateikti kodus, atidaryti nuorodą.

Dažnai tokiais atvejais prašo apie pokalbį niekam nesakyti, nekviesti policijos, vengiama patikrinimo – nenori, kad perskambintumėte, atsisako pasakyti šeimos sutartą saugos frazę, spaudžia palaikyti pokalbį.

Apie apgavikų žabangas išduoti gali ir tai, kad nesutampa detalės, pavyzdžiui: žmogus kalba panašiu balsu, bet ne taip dėlioja sakinius, klysta dėl šeimos įvykių, painioja vietas, vardus, laiką, yra įvairių techninių keistenybių, kaip antai: nenatūralios pauzės, vėlavimas, keistas foninis triukšmas, monotoniškumas, pernelyg taisyklinga kalba, frazių kartojimas.

„Vis dėlto vien techniniais požymiais pasikliauti pavojinga, nes DI balsai sparčiai gerėja“, – pabrėžė dr. Š. Grigaliūnas.

KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas norintiems apsisaugoti rekomendavo tikrinti skambinančiojo tapatybę nepriklausomu kanalu, pačiam susirasti žinomą numerį ir perskambinti, taip pat atkreipti dėmesį į balso toną, žodžių pasirinkimą ir galimą DI balso klonavimą.

Šeimos ir artimieji taip pat gali susitarti dėl saugos frazės, kuri galėtų būti vartojama tuo atveju, jei kas nors kada nors bandytų prisistatyti artimuoju ir prašyti pagalbos, taip pat nesiimti jokių finansinių veiksmų tik po vieno skambučio.

„Tai gali būti trumpas sakinys ar klausimas, kurio atsakymą žino tik artimieji. Tačiau saugos frazė neturi būti vaiko vardas, augintinio vardas, gimimo data ar kita informacija, kurią galima rasti socialiniuose tinkluose. Ji turi būti dirbtinė, neintuityvi ir neviešinta“, – patarė pašnekovas.

Taip pat vertėtų mažinti viešą asmeninį pėdsaką ir neskelbti viešai telefono numerių, šeimos struktūros, vaikų mokyklų, kelionių planų, per daug atvirų šeimos nuotraukų ir vaizdo įrašų su balsu, peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus, tai yra kas mato įrašus, kas gali komentuoti, kas gali matyti draugų sąrašą, kas gali rasti profilį pagal telefono numerį ar elektroninio pašto adresą.

Jei nukentėjote nuo sukčių, atskleidėte banko duomenis, atlikote pavedimą – nedelsdami kreipkitės į savo banką, apie įvykį praneškite policijai.

Policija: šiemet sukčiai jau išviliojo daugiau kaip 21 mln. eurų

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, kol kas DI naudojimas sukčiaujant dar nėra masinis reiškinys, tačiau pastebima, kad sukčiai vis dažniau įtraukia šį įrankį į savo kuriamas sukčiavimo schemas.

„Tikėtina, kad, tobulėjant DI, sukčiai jį vis dažniau išnaudos. Didelė tikimybė, kad sukčiai vis daugiau išnaudos DI galimybes, tiek siųsdami balso pranešimus, tiek generuodami vaizdo įrašus ar naudodami kitus DI įrankius. Visuomenė turi išlikti kritiška – kilus menkiausiai abejonei dėl pokalbio autentiškumo, pokalbį reikėtų nutraukti ir su artimuoju susisiekti kitu, jums įprastu, ryšio kanalu, taip pat nepriimti skubotų sprendimų“, – portalui LRT.lt komentavo R. Matonis.

Pasak jo, konkrečios statistikos, kaip dažnai sukčiai nusikaltimams pasitelkia DI, nėra, tačiau bendra pastarųjų metų sukčiavimo statistika – iškalbinga: 2023 m. fiksuoti 4 003 sukčiavimo atvejai, 2024 m. – 4 739, 2025 m. – 4 398, šių metų sausio–gegužės mėnesiais – 1 918 atvejų, tai yra 9,4 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Šiemet sukčiai iš žmonių išviliojo daugiau kaip 21 mln. eurų, pernai per visus metus – daugiau kaip 34 mln. eurų“, – brangiai kainuojančią statistiką įvardijo pašnekovas.