Artėjant vėžiavimo sezonui, mokslininkas teigia, jog būtent draudimas gaudyti plačiažnyplius vėžius turėjo įtakos jų populiacijos sumažėjimui – esant didelei vėžių koncentracijai telkinyje, juos labiau paveikia ligų sukėlėjai, kurie galiausiai sunaikina visą populiaciją: „Atrodo, padarėme viską, kad vėžius būtų įmanoma sunaikinti“, – sako ekspertas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše:
Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis sako, kad gaudyti vėžius Lietuvoje leidžiama nuo liepos 15 iki spalio 15 dienos.
„Tai susiję ne su oru, o su jų biologinėmis ypatybėmis, kadangi vėžių patelės ikriukus nešioja iki pat birželio ir birželio gale jau ikriukai išsirita į vėžiukus, dar savaitę panešioja tuos vėžiukus prisilipinusi prie pilvelio ir po to, kai jau lieka be ikrų, leidžiama gaudyti“, – teigia G. Vaitonis.
Pasak jo, plačiažnyplius vėžius gaudyti draudžiama, nes jie įtraukti į Raudonąją knygą, o siauražnyplių vėžių vienam asmeniui leidžiama sugauti iki 50 vienetų, naudojant bučiukus arba samtelius. Tuo metu invaziniams vėžiams netaikomi nei dydžio, nei gaudymo būdų apribojimai.
Jo teigimu, nors dažniausiai vietinių vėžių galima aptikti švariuose vandens telkiniuose, kuriuose yra daug deguonies, pasitaiko ir išimčių.
„Mūsų vietiniai vėžiai, ypač plačiažnypliai, reikalauja pakankamai švaraus vandens ir deguonies. Nors kartais būna ir kuriozinių situacijų: tarkime, ieškodamas vėžių paklausiau vietinių gyventojų ir jie sako: „Pažiūrėk, upelyje yra daug.“ Aš sakau: „Palaukit, upelyje nėra vandens.“ Sako: „Pažiūrėk po akmenimi.“ Žinokit, tikrai buvau nustebęs. Upelyje su kaliošais gali nesušlapt kojų, o vėžių pilna“, – pasakoja G. Vaitonis.
Tuo metu, kaip pabrėžia mokslininkas, invaziniai vėžiai nėra tokie reiklūs aplinkos sąlygoms – jų buveinės pasirinkimui neturi įtakos nei vandens užterštumas, nei gylis, nei deguonies kiekis.
„Žymėtieji vėžiai irgi invaziniai, bet jie jau reiklesni. Jiems reikia pakankamai daug deguonies, todėl įprastai jų gausiausia upeliuose“, – sako jis.
Plačiažnyplių vėžių gaudymo uždraudimas turėjo priešingą rezultatą
Pasak G. Vaitonio, plačiažnyplių vėžių gaudymo ribojimas būtų buvusi efektyvesnė priemonė nei draudimas, nes vėžiai nešioja ligų sukėlėjus, kurie esant didelei koncentracijai gali sunaikinti visą populiaciją.
„Kai uždraudėme gaudyti plačiažnyplius vėžius, jų vandens telkiniuose prisiveisė labai daug, todėl padidėjo užkrato koncentracija – taip jie ir išmiršta. Kadangi gaudymas uždraustas įstatymu, belieka kelti klausimą: ką mes saugome – vėžius ar įstatymą? Be abejo, ribojimai reikalingi, bet visiškas vėžių gaudymo uždraudimas turėjo priešingą rezultatą ir tai viena iš priežasčių, kodėl plačiažnypliai šiuo metu nyksta labiausiai“, – pažymi mokslininkas.
Jo teigimu, vėžių populiacija Lietuvoje buvo naikinama jau nuo sovietmečio dėl žemės ūkio chemizacijos. Sovietmečiui pasibaigus, ji pradėjo atsistatyti, tačiau tuomet į Lietuvą pradėti gabenti invaziniai vėžiai, vėliau atkurtas ir didžiausių vėžių priešų – ungurių – planas, o galiausiai įvestas draudimas gaudyti plačiažnyplius.
„Kažkada seniai kolega pasakojo, kai vienas senolis jam sakė: „Ko jau ko, bet vėžių išnaikinti neįmanoma.“ Bet man pasistengėme. Atrodo, padarėme viską, kad vėžius būtų įmanoma sunaikinti“, – sako G. Vaitonis.
Anot jo, invazinių vėžių kiekis Lietuvoje tampa itin problemiškas. Vis dėlto, mokslininko teigimu, sustabdyti šį procesą jau per vėlu – invaziniai vėžiai išplitę daugumoje vandens telkinių.
„Mūsų motulė gamta galbūt šiek tiek gelbsti, kadangi invaziniai vėžiai patys dalinai išmiršta. Žmonės galvoja: jeigu čia nėra kitokių, normalių vėžių, atsivešiu invazinių. Nieko panašaus nesigauna. Jų prisiveisia iš pradžių labai daug, o po to, kaip ir minėjau, dėl didelės gausos prasideda ligos ir lieka vienas kitas. Užkratas lieka, o savo atvežti nebegalime“, – teigia G. Vaitonis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
