Istorinė „Artemis II“ misija sugrįžo į Žemę. NASA erdvėlaivis, kuriuo skrido keturi astronautai, kaip planuota, nusileido prie Kalifornijos krantų. Šis nusileidimas vainikavo bandomąją misiją aplink Mėnulį.
Kaip skelbia NASA, erdvėlaivis, kuriuo skrido keturi astronautai, kaip ir planuota, nusileido Ramiajame vandenyne, prie Kalifornijos krantų. Tai įvyko maždaug apie 3 valandą nakties Lietuvos laiku.
NASA ir JAV karinio jūrų laivyno gelbėjimo komandoms prireikė mažiau nei dviejų valandų, kad sutvirtintų plūduriuojančią kapsulę ir ištrauktų keturis įgulos narius – 50-metį JAV astronautą Reidą Wisemaną, 49-metį Victorą Gloverį, 47-metę Christina Koch bei 50-metį Kanados astronautą Jeremy Hanseną. NASA pranešė, kad karinio jūrų laivyno medicinos pareigūnas, trumpai apžiūrėjęs kapsulėje esančius astronautus, nustatė, jog jie visi yra sveiki.
Skirtingose pasaulio vietose, ypač JAV, daugybė žmonių „Artemis“ sugrįžimą stebėjo tiesiogiai.
Astronautams grįžtant į Žemę, jų erdvėlaivis pasiekė greitį, kuris buvo daugiau nei 30 kartų didesnis už garso greitį. Dėl to įgulos kapsulė itin įkaito. Tai buvo svarbus šilumos skydo išbandymas, kuris ankstesnėse bandomosios misijose susidūrė su
komplikacijomis. Antrosios „Artemis“ misijos sugrįžimas į atmosferą įvyko be jokių nesklandumų.
Jaredas Isaacmanas, NASA vadovas, kalbėdamas sugrįžus įgulai pareiškė, kad misija buvo sklandi, tad ir toliau bus galima ruoštis kitam žingsniui, astronautų išsilaipinimui Mėnulyje. Tai buvo pirmas toks skrydis per daugiau nei 50 metų.
Po nusileidimo, misijos vadas Reidas Wisemanas pranešė, kad jis ir kiti trys įgulos nariai – Christina Koch, Victoras Gloveris and Jeremy Hansenas – sėkmingai nusileido – yra „stabilūs“ ir „žali“.
„Tai reiškia, kad jie puikios būklės“, – šių žodžių prasmę paaiškino NASA viešųjų ryšių atstovas Robas Naviasas, kuris žiūrovams padėjo sekti „Artemis II“ sugrįžimo tiesioginę transliaciją.
NASA personalas ir JAV kariuomenė padėjo ištraukti astronautus iš vandenyne plūduriuojančios kapsulės. Tuo metu iš misijos kontrolės centro Hiustone girdėjosi plojimai. Astronautai buvo nugabenti į laivą Ramiajame vandenyne prie San Diego.
Astronautams grįžtant į Žemę kapsulės „Orion“ greitis 30 kartų viršijo garso greitį, o jos temperatūra buvę tik perpus žemesnė už Saulės paviršiaus. Tai buvo išbandymas kapsulės karščio skydui, kuris per ankstesnį bandymą be įgulos susidūrė su problemomis.
Tačiau „Orion“ įskridimas į Žemės atmosferą įvyko be kliūčių.
NASA administratorius Jaredas Isaacmanas teigė, kad astronautų kelionė į Mėnulį ir atgal buvo tobula misija.
„Mes vėl siųsime astronautus į Mėnulį. Tai tik pradžia“, – sakė jis.
J. Isaacmanas pridėjo, kad misijos į Mėnulį vyks dažnai, kol jame bus nusileista 2028 metais ir prasidės bazės statyba.
Istorinė kelionė
Nuo pakilimo iki nusileidimo „Artemis II“ misija užtruko 9 dienas, 1 valandą, 31 minutę ir 35 sekundes. Tačiau NASA šį laiką apvalina ir vadina tai 10-ies dienų misija.
Raketa „Space Launch System“ pakilo iš Floridos balandžio 1 d. Tai buvo pirmoji NASA programos „Artemis“ misija su astronautais. Jos tikslas – ilgalaikis buvimas Mėnulyje, įskaitant ir būsimos bazės statybas.
Kapsulei nusileidus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrė astronautus už jų „įspūdingą“ kelionę, išreiškė jais didelį pasididžiavimą bei vylėsi, kad ateityje vyks misijos į Marsą.
„Su nekantrumu laukiu susitikimo su jumis Baltuosiuose rūmuose jau greitai. Mes skrisime vėl, o tada – kitas žingsnis – Marsas!“ – savo socialinėje platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Antrasis „Artemis“ programos etapas buvo bandomoji misija, skirta patikrinti kapsulės „Orion“ patikimumą, kuria žmonės iki šiol neskrido.
„Artemis II“ misijos metu buvo pasiektas naujas rekordas: keturi astronautai pirmieji nukeliavo toliausiai nuo žemės – 406 771 kilometrą.
Per skrydį kosmose ir aplink Mėnulį jie padarė tūkstančius nuotraukų, kurios sužavėjo žmones.
Jie taip pat matė Saulės užtemimą ir meteoritų smūgius į Mėnulio paviršių, kurie pribloškė NASA mokslininkus.
Be to, dar keli pasiekimai padarė šį skrydį istoriniu: V. Gloveris tapo pirmuoju juodaodžiu, C. Koch pirmąja moterimi, o kanadietis J. Hansenas pirmuoju ne amerikiečiu, kurie apskrido Mėnulį.
Po astronautų skrydžio, NASA imsis tyrinėti, kaip kelionė paveikė kapsulę „Orion“.
Kaip viskas buvo suplanuota?
Planuota, kad nusileidimas prasidės, kai 02:33 val. (balandžio 11 d.), likus maždaug 20 minučių iki tos akimirkos, kai „Orion“ erdvėlaivis pasieks viršutinius atmosferos sluoksnius į pietryčius nuo Havajų, atsiskirs erdvėlaivio aptarnavimo modulis.
Aptarnavimo modulis yra „Orion“ erdvėlaivio „jėgainė“, suteikianti varomąją jėgą, elektros energiją, šilumos kontrolę, astronautams reikalingą vandenį ir deguonį. Jame yra 33 varikliai ir keturi saulės elementų masyvai. Be to, visos maisto atsargos ir per 10 dienų misiją sukauptos įgulos išmatos bei šiukšlės.
02:37 val. bus atliktas paskutinis trajektorijos korekcijos manevras, kuris tiksliai sureguliuos skrydžio kelią prieš erdvėlaiviui pradedant manevrų seriją (apsisukimus), kad saugiai nutoltų nuo atsiskyrusios įrangos. „Orion“ pasieks maksimalų greitį — apie 38 400 km/h (10 667 m/s) — prieš pat įskridimą į atmosferą.
Nors tai yra įspūdingas greitis, „Artemis II“ nepagerins „Apollo 10“ astronautų rekordo. Jie Žemės atmosferoje pasiekė 11 094 m/s greitį.
02:53 val., kai astronautai skris maždaug 122 km atkarpą, jie maždaug 6 minutėms praras ryšį su Žeme. Taip įvyks dėl to, kad, įgulos kapsulei stipriai įkaitus, aplink ją susidarys plazma. Manoma, kad tuo metu įgula patirs iki 3,9 G apkrovą. Tai galima įsivaizduoti taip: jei įprastai žmogus sveria 70 kg, tuo momentu jis jausis tarsi svertų apie 270 kg (4 kartus daugiau).
Atkūrę ryšį su Žeme, maždaug 03:03 val., būdami 6,7 km aukštyje, astronautai atvers priekinį kapsulės dangtį ir išskleis stabilizuojančius parašiutus, o apie 1,8 km aukštyje, 03:04 val., — tris pagrindinius parašiutus, kurie sulėtins kapsulę prieš nusileidimą į vandenyną prie San Diego krantų.
Per dvi valandas nusileidusi įgula bus iškelta iš „Orion“ ir sraigtasparniais nuskraidinta į laivą „USS John P. Murtha“. Ten astronautai bus mediciniškai patikrinti, o tada nuskraidinti į NASA Džonsono kosminių skrydžių centrą, Hjustone, kur pradės karantiną.
Kodėl nusileidimas toks pavojingas?
Grįždama į Žemės atmosferą, „Orion“ kapsulė bus veikiama intensyvaus karščio, bet astronautus saugos specialus šilumos skydas.
„Kapsulė, kai grįžta, nebeturi pakankamai kuro, kad galėtų sustabdyti save ir lengvai įskrieti į atmosferą. Ką ji daro? Labai dideliu greičiu atskrenda į Žemę ir dega atmosferoje, o tas degimas atsiranda dėl trinties. Bet atmosferos trintis ją sustabdo iki tam tikro greičio, kuriuo skrendant jau galima išskleisti parašiutus žemuose atmosferos sluoksniuose. Kapsulę su astronautais nuo degimo ir trinties apsaugos specialus skydas“, – anksčiau LRT.lt komentavo VILNIUS TECH dėstytojas, kosmoso inžinierius Bronislovas Razgus.
Paminėtina, kad kai 2022 m. į Žemę grįžo „Artemis I“ misijos, kurios metu aplink Mėnulį skrido manekenai, kapsulė, buvo pastebėtas didesnis, nei planuota, skydo pažeidimas. Tad ruošiantis pilotuojamai misijai skydui skirtas ypatingas dėmesys. Dabar NASA neabejoja, kad kapsulė su astronautais atlaikys iki 3000 °C temperatūrą, iki kurios ji gali įkaisti.
Toliausiai nuo Žemės nutolę žmonės
Per 10 dienų trukusią misiją Reido Wisemano vadovaujama įgula apskrido Mėnulį ir užfiksavo didžiausio pilotuojamos misijos nuo Žemės nutolimo rekordą – 406 778 kilometrai.
Ši misija išsiskyrė ir neįprasta sudėtimi: Victoras Gloveras tapo pirmuoju aplink Mėnulį apskridusiu nebaltaodžiu, Christina Koch – pirmąja tokia moterimi, o kanadietis Jeremy Hansenas – pirmuoju Mėnulį apskridusiu ne JAV piliečiu.
„Žvelgiant į Mėnulį, mane tiesiog užplūdo nepaprastai stiprus jausmas“, – sakė astronautė Christina Koch, kai „Orion“ priartėjo arčiausiai (6 545 km aukštyje) virš Mėnulio paviršiaus. – Tai truko tik sekundę ar dvi, ir aš net negalėjau to pakartoti, bet staiga tarsi buvau įtraukta į Mėnulio kraštovaizdį ir jis tapo tikras.“
Tuomet ji pridūrė: „Mėnulis iš tiesų yra unikalus dangaus kūnas Visatoje. Kai turime tokią perspektyvą ir lyginame jį su mūsų namais – Žeme tai primena, kiek daug mes turime bendro. Tačiau viskas, ko mums reikia, suteikia Žemė, ir tai savaime yra savotiškas stebuklas.“
Po 53 metų nuo paskutinės „Apollo“ misijos ir vėl aplankiusi Mėnulį NASA ir jos partneriai neketina sustoti. Kitas žingsnis – 2027 m. planuojama „Artemis III“ misija, kuri bus skirta dar kartą išbandyti erdvėlaivio „Orion“ bei mėnuleigių, kurie bus naudojami nusileidimui Mėnulyje, sistemas ir operacinius pajėgumus žemoje Žemės orbitoje.
Galiausiai 2028 m. ketinama žengti dar toliau – nusileisti Mėnulyje.
Per 30 dienų trunkančią „Artemis IV“ misiją astronautai nuskris iki Mėnulio, nusileis netoli jo pietų ašigalio, čia maždaug savaitę gyvens ir atliks mokslinius tyrimus, o vėliau grįš į Žemę.
Galiausiai įgyvendinant dar vėlesnes „Artemis“ programos bei komercinių partnerių misijas, tikimasi po truputį įkurti Mėnulio bazę ir logistikai bei ilgalaikiam astronautų gyvenimui palydove skirtą infrastruktūrą.
Ir tai – tik tarpinė stotelė prieš Marsą.
