JAV socialinių psichologų atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis apklaustųjų Šiaurės Amerikos gyventojų mano, jog pasaulio pabaiga ateis dar jų gyvenimo laikotarpiu. Tai ne tik slegia, bet ir turi neigiamos įtakos žmonių pasitikėjimui savo jėgomis karo ar klimato kaitos akivaizdoje, skelbia „Deutsche Welle“ (DW).
„Žmonės tiki įvairiausiais dalykais, susijusiais su pasaulio pabaiga“, – pokalbyje su laidos „Science Unscripted“ vedėjais Conoru Dillonu ir Gabrieliu Borrudu sakė socialinis psichologas iš Kalifornijos universiteto Irvine Matthew Billetas.
„Kai kurie žmonės turi omenyje žmonijos išnykimą, – aiškino jis. – Kiti kalba apie civilizacijos žlugimą arba tam tikrą mums žinomos civilizacijos transformaciją, kuri kartais veda link utopijos arba žmonijos atgimimo. O treti svarsto apie visišką Žemės sunaikinimą, susidūrus su kometa ar mus pasiekus Saulės pliūpsniui.“
Daugelis iš mūsų esame turėję panašių minčių apie pasaulio pabaigą. Tačiau M. Billetas ir jo kolegos norėjo išsiaiškinti, kaip šie įsitikinimai veikia žmonių požiūrį. Tyrėjai nustatė, kad žmonių požiūris į pasaulines grėsmes priklauso nuo keturių veiksnių:
- kaip greitai ateis pasaulio pabaiga;
- kokiu būdu įvyks pasaulio pabaiga;
- koks bus jų vaidmuo apokalipsės akivaizdoje;
- kaip viskas klostysis po to.
„Pavyzdžiui, jei manote, kad pasaulio pabaiga yra Dievo rankose, jei tai yra antgamtinės pranašystės išsipildymas, tai reiškia, kad nesate pasirengę imtis brangiai kainuojančių veiksmų – brangių ir kartais kraštutinių priemonių – siekdami užkirsti kelią pasaulinėms grėsmėms, tokioms kaip klimato kaita“, – sakė M. Billetas.
Be to, jei manote, kad nėra bendros ateities, mažiau tikėtina, kad pritarsite politikos priemonėms, turinčioms įtakos visai bendruomenei, pavyzdžiui, mokesčių didinimui, siekiant finansuoti pastangas mažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje.
1 iš 3 amerikiečių apokalipsę laiko „asmenine ir neišvengiama“
Mokslininkai atliko šešis bandomuosius tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 2 079 JAV ir Kanados gyventojai, taip pat išankstinės registracijos tyrimą, kuriame dalyvavo 1 409 asmenys.
Išankstinės registracijos tyrimais siekiama didinti skaidrumą ir mažinti šališkumo riziką, pavyzdžiui, „hipotezių kūrimo po to, kai rezultatai jau žinomi“ – tokiais atvejais mokslininkai pritaiko savo pradinę hipotezę prie tyrimų rezultatų, užuot pripažinę, kad duomenys jų hipotezę paneigia.
Dalyviai buvo įvairių religinių pažiūrų: katalikai, tradiciniai protestantai, evangelikai, žydai, musulmonai ir nereligingi asmenys. Vidutinis jų amžius siekė 50 metų; vyrų ir moterų skaičius buvo beveik vienodas; dauguma dalyvių save priskyrė baltaodžiams (iš viso apie ketvirtadalis save identifikavo kaip juodaodžius ar afroamerikiečius, ispanus ar lotynų amerikiečius arba azijiečius), o jų ekonominė padėtis taip pat buvo labai įvairi.
Dalyviams buvo pateiktas penkių globalių pavojų sąrašas:
- ekonominis pavojus (pavyzdžiui, tiekimo grandinės nutrūkimas, skolų krizė);
- aplinkosauginis pavojus (stichinės nelaimės, nesugebėjimas sušvelninti klimato kaitos padarinių);
- geopolitinis pavojus (atominis karas, nacionalinių valstybių žlugimas);
- visuomeninis pavojus (pasaulinė pandemija, socialinės sanglaudos silpnėjimas);
- technologinis pavojus (dirbtinis intelektas, dezinformacija).
Tada dalyviams buvo pateikti klausimai, turėję padėti nustatyti, kiek artima jiems atrodo pasaulio pabaiga, ar ją sukels žmonės, ar ji įvyks dėl dieviškos ir (arba) kosminės intervencijos, ar jie jaučia turį kokios nors įtakos įvykiams, vedantiems link pasaulio pabaigos; taip pat buvo vertinama emocinė valencija, t. y. kaip tiriamieji vertina apokalipsę – ar tai yra gerai, ar blogai?
Mokslininkai nustatė, kad nors daugumai žmonių pasaulio pabaiga atrodo „tolima ir abstrakti“, vienas iš trijų amerikiečių apokalipsę laiko „asmenine ir neišvengiama“.
„Žmonės, manantys, kad pasaulis žlugs dar jų gyvenimo laikotarpiu, linkę didesnėmis problemomis laikyti tokias pasaulines grėsmes kaip klimato kaita, pandemijos ar dirbtinis intelektas, jų bijo labiau nei kiti ir yra pasiruošę imtis brangių priemonių joms sustabdyti“, – sakė M. Billetas.
Mąstymas apie galimą apokalipsę yra ir kolektyvinis procesas
Šis tyrimas teikia vilties, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip žiūrime į pasaulio pabaigą.
Kaip paaiškino M. Billetas, kai kurie žmonės mano, kad po pasaulio pabaigos nieko gero nebebus: „Pavyzdžiui, jei prasidės branduolinis karas, viskas bus baigta. Visi žus“.
„Tačiau yra tikinčių, kad po to ateis utopija, kad Žemė bus atkurta, ypač teisiųjų labui“, – sakė jis laidos „Science Unscripted“ vedėjams.
Mintys apie pasaulio pabaigą yra labai asmeninis dalykas. Tačiau mąstymas apie galimą apokalipsę yra ir kolektyvinis procesas, teigė M. Billetas – mes visi esame į jį įtraukti, nepriklausomai nuo to, ką manome apie pasaulio pabaigą.
„Kadangi mąstymas apie pasaulio pabaigą yra kolektyvinis procesas, jis gali padėti žmonėms susitaikyti su savo grupės, bendruomenės ir mūsų civilizacijos trapumu“, – sakė jis.
„Jei manote, kad jums tenka asmeninis vaidmuo apokalipsėje, kad jūsų veiksmai turi reikšmės, ir tikite, kad po to ateis utopija, galite lengviau susitaikyti su [pasaulinėmis] grėsmėmis, kurios [kitiems] žmonėms kelia nerimą, – aiškino M. Billetas. – Yra įrodymų, kad šie įsitikinimai padeda mums gyventi apibrėžtumo stokojančiame pasaulyje.“
