Mėsa mintančiomis parazitinėmis musėmis Cochliomyia hominivorax Meksikoje ir Pietų Amerikoje užkrėtė mažiausiai 1190 žmonių, septyni iš jų mirė, o dabar JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) įspėja sveikatos priežiūros darbuotojus apie jų plitimą į šiaurę, skelbia „ScienceAlert“.
Šiuo metu Meksikoje nustatytas 601 aktyvus gyvūnų užsikrėtimo atvejis, iš kurių aštuoni užfiksuoti su Teksasu besiribojančioje Tamaulipaso valstijoje, todėl JAV CDC paskelbė sveikatos rekomendacijas. Gydytojai, veterinarai ir kiti JAV sveikatos sistemos darbuotojai raginami stebėti „pražūtingą kenkėją“, kuris buvo išnaikintas šalyje 1966 m., o vėliau vėl 2017 m.
Cochliomyia hominivorax musių lervos gyvena ir maitinasi šiltakraujų gyvūnų žaizdose ir gleivinėse. Galvijai, arkliai ir kiaulės yra dažniausiai pasitaikančios jų aukos, tačiau parazitas gali dėti kiaušinėlius ir šunų, kačių, netgi žmonių organizmuose. Negydoma infekcija gali būti mirtina ir per savaitę pražudyti suaugusią karvę.
Iki septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Teksaso galvijų augintojai kasmet susidurdavo su maždaug 1 milijonu užsikrėtimo Cochliomyia hominivorax lervomis atvejų. Todėl prie Teksaso sienų vėl priartėjusi infekcija kelia itin didelį susirūpinimą: JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, daugiausiai galvijų JAV auginančiai valstijai užsikrėtimų Cochliomyia hominivorax protrūkis galėtų kainuoti maždaug 1,8 milijardo JAV dolerių.
Radioaktyvios patelės
Vienas šio parazito biologijos ypatumas padeda kovoti su musėmis: per 21 dieną trunkantį gyvenimą patelės paprastai poruojasi tik vieną kartą, o patinai – daug kartų. 1962 m. mokslininkai pasitelkė gama spinduliuotę, padėjusią sterilizuoti musių patinėlius, kuriems susiporavus su laukinėmis patelėmis, šios padėdavo neapvaisintus kiaušinėlius.
Milijardai sterilizuotų patinų buvo paleisti iš lėktuvų pietų Floridoje, Teksase, Kalifornijoje, Arizonoje ir Naujojoje Meksikoje. Dėl „vabzdžių sterilizavimo technikos“, cheminio galvijų apdorojimo ir palankių oro sąlygų 1982 m. musė buvo paskelbta vietos mastu išnykusia JAV, Meksikoje ir dalyje Centrinės Amerikos.
Tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos esančioje Panamoje yra Darjeno sritimi vadinama gyventi netinkama laukinės gamtos teritorija, kur įsikūrusi įstaiga nuolat išleidžia į laisvę didelius kiekius sterilizuotų musių patinų – jie turėtų sudaryti savotišką barjerą tarp Šiaurės ir Pietų Amerikų. Tačiau 2023 m. musės kažkokiu būdu jį įveikė ir atnaujino plitimą į šiaurę, o 2024 m. lapkritį pasiekė Meksiką.
Mokslininkai taip pat įspėjo, kad klimato kaita gali paskatinti musių populiacijos augimą, nes šiltesnė temperatūra prailgina jų „aktyvaus gyvenimo“ laikotarpį ir išplečia geografinį paplitimą.
Kol kas JAV nebuvo pranešta apie jokius su šiuo protrūkiu susijusius užsikrėtimo atvejus, nei žmonių, nei gyvūnų.
