Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva nori stiprinti bendradarbiavimą su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), ypač dirbtinio intelekto, pažangių detektorių sistemų ir kvantinių technologijų kūrimo srityse, pranešė Prezidentūra.
„Siekiame toliau plėsti galimybes Lietuvos tyrėjams, inžinieriams ir studentams dalyvauti CERN veikloje. Tai apima gilesnį įsitraukimą į didžiuosius eksperimentus bei platesnį dalyvavimą švietimo ir mokymo programose. Taip pat siekiame stiprinti bendradarbiavimą pažangiausių technologijų srityse, įskaitant dirbtinį intelektą, pažangias detektorių sistemas ir kvantines technologijas“, – sakė Lietuvos vadovas, pirmadienį Šveicarijoje susitikęs su naujuoju CERN generaliniu direktoriumi Marku Thomsonu.
G. Nausėda pabrėžė sėkmingą Lietuvos, kaip asocijuotosios CERN narės, veiklą, o jos tarybos patvirtinimas, jog Lietuva ir toliau visiškai atitinka visus su šiuo statusu susijusius kriterijus ir įsipareigojimus, yra svarbus bendradarbiavimo su CERN etapas.
Prezidento teigimu, būtent todėl Lietuva nori pradėti kelią link visateisės narystės CERN ir inicijuoti visus būtinus procesus.
„Tai laikome natūraliu mūsų ilgamečio ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su CERN tęstinumu bei strategine investicija į Europos mokslo ateitį. Tvirtai tikiu, kad visateisė narystė CERN dar labiau sustiprintų abipusiškai naudingą partnerystę tarp CERN ir pažangios Lietuvos lazerių bei fotonikos pramonės“, – tvirtino šalies vadovas.
Prezidentas akcentavo, jog Lietuvos mokslininkai, medicinos specialistai ir verslo atstovai yra pasirengę bei nusiteikę daug plačiau prisidėti prie CERN projektų ir veiklų.
Pasak pranešimo, Lietuvos tyrėjai dalyvauja kompaktiško miuonų solenoido (angl. Compact Muon Solenoid, CMS) ir didžiojo hadronų greitintuvo (Large Hadron Collider, LHC) eksperimentuose, detektorių mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose.
Prezidentas kartu su M. Thomsonu atidarys aukšto lygio Lietuvos ir CERN mokslo ir inovacijų forumą „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas siekiant užtikrinti Europos aukštųjų technologijų ateitį“.
