Estetiška aplinka ir dermė joje svarbi žmogui bei siunčia būtinus saugumo signalus smegenims, laidoje „Smegenų DNR“ pasakoja neuromokslininkė. Pasak jos, estetika žmogaus gyvenime mažina stresą, nerimą, suteikia saugumo jausmą, sukelia pozityvias emocijas ir net formuoja žmogaus elgesį.
„Kai patiriame grožį – nesvarbu, ar tai būtų paveikslas, aplinka, žmogaus veidas, ar garsai – mūsų smegenyse aktyvuojamas atlygio tinklas. Tai tos pačios smegenų sritys, kurios įsijungia kai valgome mėgstamą desertą ar patiriame sėkmę. Jų aktyvacija išskiria dopaminą, kuris mums sukelia malonumo, džiaugsmo, ir pasitenkinimo jausmą“, – teigia Laura Bojarskaitė.
Anot neuromokslininkės, smegenys neatsitiktinai apdovanoja malonumu už tam tikrus vaizdus ar garsus – dalis šių reakcijų yra evoliuciškai užkoduota ir žmonės gimsta mėgdami tam tikrus vaizdus dėl to, kad tai padėjo jų protėviams išgyventi.
„Pavyzdžiui, simetriški veidai signalizuoja sveikatą. Kraštovaizdžiai, kuriuose gausu augmenijos, matosi toliai ir yra vandens šaltinis, rodo saugią, ištekliais turtingą aplinką“, – pažymi neuromokslininkė.
Pasak L. Bojarskaitės, daugelis klasikinių estetikos principų tokie kaip auksinis pjūvis, simetrija, pusiausvyra, kontrastas smegenims patinka dėl to, nes tokią informaciją apdoroti lengviausia ir tam išnaudojama mažiausiai kognityvinių resursų.
„Tam tikri vaizdai mums „malonūs“ ne tik akiai – smegenims juos lengva apdoroti ir jie signalizuoja didesnį išgyvenimo šansą, todėl jos apdovanoja malonumo jausmu, kad vis grįžtume į būtent šias patirtis“, – sako neuromokslininkė.
Ekspertės teigimu, mūsų estetinė sistema yra lanksti – ją taip pat formuoja kultūra ir asmeninės patirtys. Pavyzdžiui, mylimas veidas stipriau suaktyvina smegenų atlygio sistemas nei klasikinis grožis, tad dalis estetikos yra išmokta, o smegenys prisitaiko prie to, ką dažnai matome ir ką mums pristato kaip vertybę.
„Neretai manome, kad estetika yra susijusi su meno galerijomis ar ypatingomis progomis, bet iš tikrųjų ji kasdien veikia mūsų emocijas, protą ir elgesį. Nuo drabužių, kuriuos pasirenkame ryte, iki namų ir darbo vietų – estetiniai sprendimai nuolat veikia smegenis, net jei to nepastebime“, – atkreipia dėmesį L. Bojarskaitė.
Anot neuromokslininkės, tyrimai rodo, kad grožis aktyvuoja smegenų emocijų reguliacijos centrus ir greitai sukelia teigiamas emocijas – džiaugsmą, ramybę – kurios išlieka ilgai ir taip prisideda prie geresnės psichinės sveikatos.
Taip pat vis daugiau tyrimų rodo, kad įsitraukimas į meną ar buvimas estetiškai patrauklioje aplinkoje mažina stresą ir nerimą, veikdamas panašiai kaip terapija. Pavyzdžiui, pacientai gamtos elementų turinčiose ligoninės palatose sveiksta greičiau ir vartoja mažiau skausmą malšinančių vaistų nei tie, kurie guli steriliose, monotoniškose patalpose, teigia L. Bojarskaitė.
„Estetiniai potyriai taip pat sukelia į sąmoningumą panašią, „susitelkusio, bet atpalaiduoto“ dėmesio, būseną – ji pagerina gebėjimą pastebėti detales, apmąstyti ir reflektuoti. Tokia būsena skatina smalsumą, kūrybiškumą ir net mokymąsi. Tyrimai rodo, kad biuruose estetiškai patraukli aplinka kelia produktyvumą, darbuotojų pasitenkinimą ir įsitraukimą. Tas pats galioja ir ugdymo aplinkoje: vaikai mokosi geriau, kai jų klasės yra estetiškai patrauklios“, – aiškina neuromokslininkė.
Pasak jos, maloni aplinka keičia netgi žmonių elgesį – joje tampame ramesni, labiau linkę bendrauti, padėti kitiems, esame atidesni aplinkai. L. Bojarskaitė pabrėžia, jog daugiau estetikos į savo gyvenimą galima įnešti paprastais būdais: pavyzdžiui, rūpinantis tvarka arba į aplinką įtraukiant daugiau gamtos elementų – augalus, natūralią šviesą, medį ar akmenį interjere.
„Pasirinkite spalvas ir apšvietimą pagal erdvės paskirtį: mėlyni ir žali tonai ramina, o geltoni ar oranžiniai suteikia energijos. Rūpinkitės tvarka ir vizualine darna – mažiau chaoso, mažiau jutiminio triukšmo, aiški struktūra, banguotos linijos, ir jokių aštrių kampų“, – sako L. Bojarskaitė.
„Grožis nėra tik retas malonumas ypatingoms progoms – tai kasdienis mūsų psichikos maistas, kuris praturtina gyvenimą ir padeda palaikyti gerą savijautą“, – teigia specialistė.
