Kodėl kai kuriose pasaulio vietose žmonės gyvena ilgiau ir sveikiau? Genetikas sako, kad „mėlynųjų zonų“ gyventojus vienija ne stebuklingi genai, o gyvensenos ypatumai: mažesnis stresas, Viduržemio jūros tipo mityba ir stiprūs socialiniai ryšiai. Šias gyvensenos taisykles galime pritaikyti ir savo kasdienybėje.
Mažas streso lygis ir bendruomeniškumas
Genetikas, ilgaamžiškumo tyrimų Lietuvoje pradininkas daktaras Vaidas Dirsė LRT TELEVIZIJAI pasakoja, kad „mėlynųjų zonų“ terminas ilgaamžiškumo tyrimų lauke atsirado 2004 m., kuomet pora mokslininkų pradėjo ieškoti zonų, kuriose būtų daugiausia šimtamečių, esančių geriausios sveikatos.
Anot V. Dirsės, mėlynųjų zonų pavadinimas atsirado paprastai – šias zonas tyrinėję mokslininkai jas žemėlapyje žymėjo mėlynu pieštuku.
„Tai tiesiog ir išėjo „mėlynosios zonos“, – aiškina V. Dirsė. – Bet iš esmės tai yra kelios zonos pasaulyje, kur yra daug šimtamečių ir jie gyvena labai kokybiškai.“
Kaip pasakoja mokslininkas, šios zonos yra labai aiškiai apibrėžtos. Tokiomis zonomis laikoma Okinavos sala, Sardinija Italijoje, Graikijos sritis Ikarija, Kosta Rika ir viena Kalifornijos sritis. Šias sritis tyrinėjantys mokslininkai išskiria jų specifinę mitybą, geografinę padėtį.
„Yra ir streso mažinimo rodikliai šitoje zonoje, ir bendruomeniškumas. Tai yra pagrindiniai dalykai, kurie iš esmės ir vienija šias zonas“, – pažymi V. Dirsė.
Kaip sako pašnekovas, visas tendencijas, kurios ir matomos mėlynosiose zonose, mes galime taikyti ir kasdienybėje.
„Visų pirma, numeris vienas yra streso mažinimas, – pažymi V. Dirsė. – Tose zonose stebimas ypatingai mažas stresas. Visose zonose mityba labai panaši į Viduržemio jūros dietos mitybą. Tai yra daug žuvies, daržovės, ankštinės kultūros ir pan. Na, ir ką aiškina mokslininkai – tai yra tas bendruomeniškumas ir socialiniai ryšiai, kurie netgi keliami į pirmą vietą, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris skatina ilgaamžiškumo tendencijas.“
Ilgaamžiškumo ekspertas pasakoja apie tyrimus, parodžiusius, kad bendruomenė ir stiprūs ryšiai stresą gali sumažinti iki 50 proc. Būtent stresas yra svarbiausias veiksnys, neigiamai veikiantis ilgaamžiškumą.
„Okinavoje yra mažos bendruomenės, penkių-šešių asmenų. Sardinija pasižymi didelėmis šeimomis, kai vienuose namuose gyvena ne tik tėvai, vaikai, bet ir seneliai. Mano minėtoje Kalifornijos srityje yra labai stiprios religinės bendruomenės. Na ir būtent tas ir atsispindi, ir tikėtina, kad būtent streso mažinimas čia būtų pagrindinis dalykas“, – sako pašnekovas.
Bandoma atkurti ir kitose vietovėse
Nors mėlynosiose zonose toks gyvenimo būdas susiklostė natūraliai, panašų gyvenimo modelį bandoma atkurti ir kitose vietovėse. Viena iš tokių – Singapūras. Šioje šalyje investuojama ne tik į sveikatos priežiūros sistemą, bet ir į ilgaamžiškumą, mediciną.
„Ten yra ilgaamžiškumo medicinos klinikos, kurios yra finansuojamos valstybės. Tai reiškia, yra personalizuota prevencinė medicina. Į tai kreipiama daug dėmesio ir matomi neblogi rezultatai. Iš esmės tą atkartoti kaip ir galima“, – sako V. Dirsė.
Kaip pasakoja mokslininkas, panašių žmonių grupių yra ir Lietuvoje, o ilgaamžiškumo entuziastų bendruomenė vienija apie tūkstantį asmenų, kurie ypatingai gilinasi į šią sritį, ją praktikuoja ir rodo išties neblogus rezultatus.
Mėlynųjų zonų teorija yra sulaukusi ir kritikos dėl esą tyrime pasitaikiusių statistinių klaidų. V. Dirsė sako, kad bet kokia mokslinė sritis sulaukia kritikos, tačiau kritika ir yra mokslo varomoji jėga. Kaip teigia pašnekovas, net jei statistika nebuvo surinkta visiškai teisingai, tai nesumenkina mėlynųjų zonų vertės, nes visi jų principai yra tyrinėjami moksliškai.
„Tas pats mano minėtas stresas, miego kokybė, trukmė, mityba. Ir tos tendencijos atsispindi, kad jeigu yra subalansuoti šitie gyvensenos dalykai, mes galime turėti visai neblogų rezultatų. Tai į viską reikia žiūrėti kritiškai. Bet manau, kad tendencijos išlieka vis tiek“, – sako mokslininkas.
Ilgaamžiškumui įtakos turi ir genetika, aiškina pašnekovas, tačiau ne tiek daug, kiek galėtume įsivaizduoti. Genetika lemia viso labo 10–20 proc. ilgaamžiškumo.
„Yra netgi keletas genų, kurių genetiniai pokyčiai pastebimi mėlynosiose zonose. Tarkim, yra toks FOXO3 genas. Jeigu tu turi tam tikrą pokytį, tai, sakykime, sumažėja rizika širdies ir kraujagyslių ligoms. Keletas kitų genų gali sumažinti ir senatvinės demencijos riziką. Tačiau bet kuriuo atveju, net jeigu turi ir gerus genus, ilgaamžiškumo genus, reikia vis tiek žiūrėti ir savo gyvenseną“, – sako V. Dirsė.
Anot jo, gyvensena lemia apie 80 procentų ilgaamžiškumo, tad net ir turint puikius genus, tačiau nesilaikant sveikos gyvensenos, kokybiškų šimto metų sulaukti nepavyks.
Laukiama proveržio
Ilgaamžiškumo tyrimai sulaukia daug dėmesio, o šiame lauke vis atsiranda intriguojančių tyrimų, sukeliančių tikrą proveržį. V. Dirsė ilgaamžiškumo tyrimų lauke išskiria tris kryptis.
„Visų pirma yra vadinamieji „Yamanaka“ faktoriai. Tai yra tam tikrų genų grupė. Kai jais manipuliuoja genų inžinerija, gali priversti ląstelės ciklą suktis atgal. Paprastai kalbant, tu gali savo suaugusio audinį atjauninti iki net embriono stadijos“, – pasakoja V. Dirsė.
Būtent šiemet startuoja pirma klinikinė studija, atliekama su žmonėmis. Jos metu bus bandoma atjauninti akies audinį. Vis dėlto, greitų rezultatų tikėtis neverta. Jie pasirodys tik po keleto metų.
„Bet manau, kad ši klinikinė studija bus pirmas žingsnis, kai mes jau galėsime mokslo pagalba atjauninti tam tikrą audinį“, – pasakoja mokslininkas.
Kita V. Dirsės išskiriama kryptis – genomo žirklių technologija. Jos pagalba galima iškirpti ligą sukeliantį geną.
„Šiandieną vyksta net 70 klinikinių studijų su žmonėm. O ties dviem ligom jau leidžiama taikyti praktikoje, Anglijoje dvi kraujo ligos jau leidžiamos gydyti (vaistas patvirtintas naudojimui ir kitose Europos šalyse – LRT). Tai laukiam tų kitų 70 ligų ir galbūt net jų ir neliks artimiausioje ateityje“, – svarsto pašnekovas.
Taip pat mokslininkas išskiria dar kiek futuristiškai skambančią mokslo sritį – prevencinę personalizuotą mediciną.
„Mes galime tiesiog išsitirti savo genus ir pagal tai netgi susimodeliuoti savo gyvensenos protokolus ir pasiimti iš mokslo tai, ką jau galime šiandien pasiimti“, – aiškina V. Dirsė.
Nors dalies tyrimų rezultatų dar turėsime kiek palaukti, mokslininkas sako, kad siekti ilgaamžiškumo galime jau dabar.
„Daug dalykų mes jau taip žinome ir matome iš mėlynųjų zonų. Tai yra stresas, mityba, miegas. Tas yra tikrai nebrangu, nekainuoja. Tą galime padaryti ir dabar. O visų kitų tendencijų dar siūlyčiau palaukti penketą-šešetą metų. Laikas prabėgs greitai ir, manau, kad tas ilgaamžiškumo rytojus bus visai linksmas“, – sako V. Dirsė.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
