Balandžio 22 d. minima Motinos Žemės diena skatina akimirkai sustoti, atsikvėpti ir apsižvalgius aplinkui pasidžiaugti mus supančia nepakartojama gamta. Gyvybės užuomazgos mūsų gimtojoje planetoje atsirado prieš daugiau nei 3,5 mlrd. metų. Tai, kas kadaise prasidėjo nuo vienaląsčių organizmų, šią dieną išsivystė į begalę skirtingų individų, stebinančių savo unikaliomis savybėmis. Štai 10 neįtikėtinų faktų apie Žemėje klajojančius gyvūnus, kurių nežinojote.
Moliuskai gyvena 400 metų
Kol žmonija svajoja apie ilgą gyvenimą, dvigeldžiai moliuskai (Bivalve) išgyventi gali net iki 400 metų. Šiai gyvūnų grupei priklauso moliuskai, austrės, midijos, šukutės, ir pastaruoju metu ilgaamžiškumą tyrinėjantys mokslininkai jiems skiria vis daugiau dėmesio.
Dvigeldžiai moliuskai gali būti ilgiausiai gyvenantys gyvūnai. Užfiksuota, kad daugybė rūšių gyvena šimtmetį ar ilgiau, įskaitant Ramiojo vandenyno geodukinį moliuską (168 metai), gėlavandenę perlinę midiją (190 metų) ir neseniai atrastą milžinišką giliavandenę austrę. Nustatytas jos amžius – daugiau kaip 500 metų.
Kodėl šie gyvūnai gyvena taip ilgai, išlieka didelė paslaptis, rašo „The Atlantic“. Geresnis supratimas galėtų padėti atskleisti, kaip įvairūs gyvūnai – nuo dvigeldžių moliuskų iki ryklių – išvengia senėjimo.
Nesunaikinami lėtūnai
Vieni mėgstamiausių gyvūnėlių tarp mokslininkų – lėtūnai, dar vadinami vandens meškučiais. Tai mikroskopiniai (iki 0,5 milimetrų dydžio) vandenyje gyvenantys gyvūnai, pirmą kartą vokiečių zoologų aprašyti dar 1773 metais. Nuo to laiko šie padarėliai buvo aptikti visur – nuo vandenynų gelmių, Himalajų viršūnių, ašigalių ir net nuskraidinti į kosmosą.
Mokslininkus šie organizmai domina dėl savo galimybės išgyventi net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis – lėtūnai jose išgyvena nuslopindami savo medžiagų apykaitą ir pereidami į miego būseną. Jie gali išgyventi šimtus kartų žmogui mirtiną lygį viršijančias radiacijos dozes bei temperatūras, svyruojančias nuo -273 iki 150 laipsnių Celsijaus. Taip pat gali išbūti ilgus periodus be vandens ir maisto.
3 metrų tinginiai
Šiandieną mums pažįstami tinginiai yra ne aukštesni nei 70 centimetrų, atrodo itin mieli ir didžiąją savaitės dalį praleidžia medžiuose. Tačiau taip buvo ne visada.
Milžiniški žeme vaikštinėję tinginiai moksliškai vadinami Megatherium americanum – pavadinimas reiškia „didysis žvėris iš Amerikos“. Šie gražuoliai buvo 10 kartų didesni už dabartinius tinginius ir sverdavo iki 4 tonų (panašiai kaip dramblys). Ant užpakalinių kojų galėjo siekti ir 3,5 metrus, rašo „Britannica“.
Pirmąsias M. americanum fosilijas 1787 m. Argentinoje atrado Manuelis Torresas, o vėliau jos buvo nugabentos į Nacionalinį mokslo muziejų Madride, kur iki šiol eksponuojamas originalus skeletas. Fosilijos datuojamos nuo 400 000 iki 8000 m. pr. Kr.
Aštuonkojai mėto akmenis į savo gentainius
Išanalizavę prie Australijos krantų filmuotą medžiagą mokslininkai priėjo prie unikalios išvados – aštuonkojų patelės mėto akmenis ir kitus daiktus į patinus, kurie jas persekioja ir erzina. Žinoma, kad naudodami metimo judesį aštuonkojai mėgsta atsikratyti maisto likučių, tačiau vaizdo įrašuose taip pat aptikta daug atvejų, kai aštuonkojai mėtomais objektais pataiko į kitus individus.
Štai 2016 m. viena aštuonkojo patelė 10 kartų metė dumblą į netoliese esantį patiną, kuris bandė su ja poruotis, rašo „New Scientist“.
Drambliai „klausosi“ per kojas
Drambliai yra iš tiesų didingi gyvūnai, stebinantys savo dydžiu ir intelektiniais sugebėjimais. Tačiau yra dar viena mažiau žinoma jų savybė, kuri tikrai nustebins, – drambliai klausosi ne tik ausimis, bet ir pėdomis.
Nors jų įspūdingai didelės ausys gali užfiksuoti garsus, sklindančius dideliu atstumu, yra įrodymų, kad dramblių pėdų pagalvėlės gali užfiksuoti kitų gyvūnų sukeliamus žemo dažnio virpesius ir kaulų laidumu perduoti vibracijas į smegenis.
Taip yra todėl, kad jų pėdose yra daug receptorių, kurie yra sujungti su smegenų dalimi, apdorojančia prisilietimus. Techniniu požiūriu, kai drambliai „girdi“ per pėdas, iš tikrųjų naudojamas lytėjimo pojūtis. Tačiau šio metodo ir tradicinės klausos derinys gali padėti drambliams priimti sprendimus pagal garsus.
Baltasis lokys iš tiesų nėra baltas
Baltieji lokiai laikomi didžiausiais Arkties plėšrūnais. Ir nors iš toli šie gyvūnai atrodo turintys storą, baltą kailį, iš tiesų jų oda yra juoda.
Tamsi odos spalva svarbi dėl dviejų priežasčių – tamsesnės spalvos geriau sugeria saulės šviesą, o tai reiškia, kad juoda oda padeda baltiesiems lokiams išlikti šiltiems esant minusinei temperatūrai.
Antra, juoda oda pasižymi dideliu melanino kiekiu. Melanino turtinga oda padeda apsaugoti baltuosius lokius nuo padidėjusio kenksmingos ultravioletinės spinduliuotės kiekio, kuris fiksuojamas Arktyje.
Gimdo jūrų arkliukų patinai
Nors gamtoje įprasta, kad vaisius užsimezga ir yra išnešiojamas patelės, jūrų arkliukams ši taisyklė negalioja.
Patinai po uodega turi uždaras sterbles, į kurias poravimosi metu patelės sudeda iki 1500 kiaušinėlių. Patinas juos nešiojasi nuo 9 iki 45 dienų, kol išsirita visiškai išsivystę, bet labai maži jūros arkliukai.
Delfinai turi vardus
Vardų turėjimas atrodo itin žmogiškas dalykas, bet ir čia gamta skuba mus pergudrauti. Dar 2011 m. mokslininkai nustatė, kad kašalotai gali suteikti vienas kitam vardus, o 2006 m. tyrėjai nustatė, kad delfinai sau priskiria unikalaus švilpimo garsą, rašo „NPR“.
Jau anksčiau buvo nustatyta, kad delfinai dažnai leidžia specialius garsus, per kuriuos bendrauja su kitais genties nariais. O pastaruoju metu pastebėta, kad į unikalų švilpimą delfinas sureaguoja ir atsiliepia panašiai kaip žmonės į savo vardą.
Žuvis su žmogaus dantimis
Dar viena savybė, kuri nėra būdinga tik mums – žmogiški dantys. Pietų Afrikoje gyvenančios pacu žuvys, priklausančios piranijų šeimai, turi kraupiai atrodančius žmogiškus dantis.
Šių žuvų dydis svyruoja nuo maždaug 4 cm iki šiek tiek daugiau nei 1 metro ilgio, o svoris gali siekti 40 kg. Kitaip nei piranijų, pacu dantys nėra aštrūs ir trikampiai. Jie panašūs į mažus žmogaus krūminius dantis.
Mums pasisekė, kad pacu mitybą daugiausia sudaro žolėdžių maistas: sėklos ir riešutai. Nors kai kurios rūšys kartais minta mažomis žuvimis ir bestuburiais.
Ūdros laikosi už rankų
Jūrų ūdros dažnai plūduriuoja vandens paviršiuje, gulėdamos ant nugaros ir ramiai ilsėdamosi. Taip jos miega, dažnai susibūrusios į grupes. O tam, kad nepasimestų, laikosi susikibusios rankomis.
Jūrų ūdros yra vienintelės ūdros, kurios gimdo vandenyje. Motinos jauniklius augina plaukiodamos ant nugaros. Jos laiko kūdikius ant krūtinės, kad galėtų maitinti, taip demonstruodamos itin meilius apsikabinimus.
