Tutanchamono kapavietė Egipto Karalių slėnyje jau seniai glumina archeologus. Ar už jos sienų galėtų būti paslėptos slaptos erdvės, kuriose, kaip įtariama, saugomi Nefertitės palaikai? Dabar mokslininkai teigia, kad rado naujų įrodymų, patvirtinančių šią prieštaringą išvadą, skelbia „Nature“.
Jei tai pasitvirtins, šis atradimas galėtų „patekti į labiausiai revoliucinių šiuolaikinės eros archeologinių atradimų sąrašą“, teigė pagrindinis tyrėjas Mamdouh Eldamaty, buvęs Egipto vyriausybės senienų ministras.
Tutanchamono kapavietė, pastatyta 14 a. pr. m. e. ir atrasta 1922 m., archeologams kelia daug klausimų, nes, atsižvelgiant į tai, kad tai karališka kapavietė, ji yra neįtikėtinai maža.
2015 m. daug Karalių slėnyje dirbęs egiptologas Nicholas Reevesas iškėlė hipotezę, kad viena iš kapavietėje esančių sienų yra apgaulinga – tokio tipo sienos dažnai būdavo naudojamos senovės Egipto kapų statytojų, siekiant paslėpti tolimesnes erdves.
Anot jo, KV62 vadinama kapavietė iš pradžių buvo kur kas didesnė: kai jaunas Tutanchamonas netikėtai mirė, gilesnės dalys buvo užmūrytos, tačiau jose galėtų būti paslėpta Tutanchamono pirmtakės Nefertitės poilsio vieta. Daugelis egiptologų mano, kad ji trumpą laiką valdė kaip faraonė.
Deja, tyrimai, kuriais siekta patikrinti N. Reeveso teoriją, iki šiol davė prieštaringus rezultatus.
Dabar M. Eldamaty ir jo kolegos dar kartą pasinaudojo skvarbiuoju grunto radaru, kad ištirtų vidines kapavietės sienas. Tyrimo bendraautorius George‘as Ballardas, statybos inžinierius ir tarptautinės geofizikos konsultacijų įmonės „GBG Group“ prezidentas, išanalizavo šiuos rezultatus, taip pat visus turimus ankstesnių tyrimų duomenis. G. Ballardas yra įsitikinęs, kad jie rodo 2 metrų pločio koridorių, tankiai užpildytą griuvėsiais, vedantį tolyn nuo laidojimo kameros. Anot jo, ankstesnės komandos jo nepastebėjo, nes ieškojo didelės tuštumos tiesiai už sienos.
Skvarbusis grunto radaras, kuriuo buvo tiriamos sienos iš kapavietės vidaus, turi ribotą veikimo nuotolį, todėl komanda taip pat pasinaudojo mikrogravitacijos tyrimu – neinvazine technika, kuri matuoja tankį pagal nedidelius Žemės gravitacinio lauko svyravimus – siekdama ištirti plotą virš kapavietės ir aplink ją. G. Ballardas teigimu, duomenys, gauti iš daugiau nei 1 200 matavimų 35 kvadratinių metrų plote, rodo galimas dirbtinai sukurtas erdves.
Kiti geofizikai yra susidomėję, bet atsargūs. Pavyzdžiui, archeologas ir grunto skvarbos radaro specialistas Christopheris Gaffney, iš Bredfordo universiteto (Jungtinė Karalystė), apibūdina ataskaitą kaip „įspūdingą“, tačiau teigia, kad joje nepateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima daryti galutines išvadas.
M. Eldamaty ir jo kolegos pasiūlė išgręžti keletą mažų, 7–8 centimetrų pločio skylučių nuo paviršiaus žemyn link „anomaliijos Nr. 10“ – vieno iš nustatytų mažiausio tankio objektų, esančio keletą metrų į šiaurę nuo laidojimo patalpos. Mokslininkai jau bando nuotoliniu būdu valdomų mažyčių traktorių sistemą, kurioje įmontuotos kameros; juos būtų galima nuleisti pro skyles žemyn, kad būtų galima pamatyti, kas yra už jų.
Sprendimą dėl to, ar verta žvilgtelėti į tariamas erdves, esančias už kelių metrų nuo esamos kapavietės, turi priimti Egipto Aukščiausioji senienų taryba.
Tyrimas čia.
