Gyvybės mokslų srityje dirbantis startuolis „Atrandi Biosciences“ sulaukė didžiulės – 25 mln. dolerių – investicijos iš JAV. Jos vadovas dr. Juozas Nainys sako, kad ši žinia yra ne tik įmonės kuriamos technologijos patvirtinimas, bet ir įrodymas, kad Lietuva, kalbant apie biotechnologijų sritį, tikrai turi tašką pasaulio žemėlapyje.
„Pagrindinis šioje investicijoje yra „LUX Capital“ fondas. Jis garsėja tuo, kad investuoja į technologijas dažniausiai labai labai ankstyvoje stadijoje ir jiems dažnai pasiseka nuspėti, kurios technologijos pakeis industrijas“, – sako J. Nainys.
Dirba su pavienių ląstelių analizavimo technologijomis
„Atrandi Biosciences“ kuria prietaisus, reagentus, duomenų analizės sistemas, skirtas pavienių ląstelių tyrimams.
J. Nainys pasakoja, kad norint suprasti biologines sistemas – žmogaus organizmą, auglį, mikrobiomą ir kt., svarbu atskirai analizuoti fundamentinius jų vienetus – ląsteles ir nepamiršti, kad jos yra skirtingos.
„Pavyzdžiui, auglys yra sudarytas iš labai daug ląstelių: ten yra vėžinių ląstelių, imuninių ląstelių, kartais – bakterinių. Tai yra ekosistema. Jei mes iš to mėginio paimsime biopsiją, ją sumalsime ir pažiūrėsime genetinę medžiagą, turėsime to viso auglio vidurkį. Ir tada yra tokia problema, kad, du žmones paėmus, jų vidurkis bus vienodas, nes mūsų genetinė medžiaga yra labai panaši, – pasakoja Juozas Nainys. – Tačiau jei žiūrėsime pavienių ląstelių lygmeniu, tai mes pradėsime matyti skirtumus tarp žmonių, tarp auglių.“
Anot pašnekovo, jei kalbame apie vėžį, tik tiriant pavienes ląsteles galima sukurti ir pritaikyti individualius vaistus.
„Atsiranda galimybė personalizuoti mediciną, kai mes, pamatę ir supratę auglio ekosistemą, galime tikrai sakyti, kad vieni vaistai veiks, o kiti neveiks, – aiškina jis. – Galbūt ten yra kažkokia reta ląstelių populiacija, kuri atspari bendram gydymui, ir išvedus vidurkį ta populiacija dings. Tai pavienių ląstelių tyrimai yra vienintelis būdas tokias populiacijas pažinti.“
Kapsulių technologija
„Atrandi Biosciences“ 2016 m. įkūrė 5 mokslininkai, tuomet jie vystė populiarią pavienių ląstelių tyrimuose naudojamą technologiją – lašelių mikroskysčius. „Ląstelės patalpinamos mažuose lašeliuose, kuriuose galima atlikti molekulinės biologijos reakcijas“, – sako J. Nainys. Visgi ilgainiui buvo pastebėti šios technologijos ribotumai.
„Problema su lašelių technologija yra ta, kad kai suformuoji lašelį, tu nebegali nei pridėti, nei išimti iš jo dalykų (...), be to, yra daug molekulinės biologijos reakcijų, kurios nepersikelia į lašelius. Vadinasi, su pavienėmis ląstelėmis galima atlikti tik dalį analizių“, – pasakoja pašnekovas.
Todėl komanda kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjais sukūrė ir rinkai pristatė kapsulių technologiją, kitaip tariant, pakeitė lašelius savotiškais maišeliais. Ši technologija išlaiko geriausius lašelių atributus – kapsulės yra mažos, galima tirti daug ląstelių vienu metu, bet kiekviena jų yra izoliuota. Tačiau kitaip nei iš lašelių, iš kapsulių galima išimti reagentus jų neišardant, tad galima atlikti žymiai kompleksiškesnius eksperimentus.
„Yra nemažai tą darančių [parduodančių pavienių ląstelių analizės technologijas] kompanijų, visos jos siūlo skirtingus būdus [analizuoti ląsteles]. Mūsų platforma tuo išsiskiria, kad mes siūlome daugiausia būdų pamatuoti tą ląstelę. Taikant kitas technologijas galima pamatuoti tik baltymus, o mes sakome, kad galime pamatuoti ir baltymus, ir genomą (DNR – LRT), ir transkriptomą (RNR – LRT). Ir, aišku, kuo išsamesni duomenys, tuo daugiau įžvalgų galime padaryti ir tada didesnį potencialą tiek vaistų kūrime, tiek diagnostikoje turi tokia technologija“, – technologijos privalumus vardija dr. J. Nainys.
Tad vienas iš motyvų įkurti ir toliau vystyti startuolį buvo siekis patobulinti esamas technologijas.
„Per pastarąjį dešimtmetį rinkoje susiformavusi tokia įdomi situacija: sekoskaita (DNR kodo nustatymo technologijos – LRT) pinga, mikroskopai gerėja, atsiranda dirbtinis intelektas, kuris leidžia matuoti labai kompleksinius duomenų masyvus, o technologijos, leidžiančios paruošti mėginį, nelabai ženkliai ir patobulėjo, – sako Juozas Nainys. – Norėdami žengti tą kitą žingsnį ir geriau pažinti biologiją, mes turime rasti metodų geriau ją pamatuoti.“
Visgi kita įmonės atsiradimo priežastis, anot pašnekovo, yra siekis parodyti, kad Lietuvos biotechnologijų sistema yra gyvybinga, pilna idėjų, o jas galima realizuoti ir čia, savame krašte.
Globalus požiūris
Šiandien gyvybės mokslų startuolis skaičiuoja jau 8 gyvavimo metus. Per šį laikotarpį ženkliai išaugo tiek darbuotojų, tiek ir klientų skaičius. Svarbiausias įrodymas, kad įmonė juda tinkamu keliu, yra neseniai sulaukta 25 mln. investicija iš JAV. Pasak J. Nainio, viena iš priežasčių, kodėl lietuviškas startuolis galimai sudomino užsienio investuotojus, yra globalus potencialas.
„Čia daugiausia padėjo tai, kad mūsų verslo požiūris yra globalus, mes kuriame produktus, kurie būtų patrauklūs mokslininkams visame pasaulyje – tiek akademijoje, universitetuose, tiek farmacijos įmonėse ir visur, kur dirbama su mokslu.“
Be kita ko, įmonė ėmėsi spręsti sudėtingas problemas, kurių kiti nenorėjo spręsti.
„Mikrolašelių technologija egzistuoja gerus 25 metus, kapsulės atsirado prieš maždaug 4 metus, mums bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Ir tada kyla klausimas, kaip pademonstruoti idėją, kuri yra akivaizdi. Visiems papasakoji ir jie sako: oho, visada norėjau tai padaryti. Bet visa esmė – detalės, nėra taip paprasta pasiekti techninius parametrus, kurie padaro technologiją komerciškai prasmingą“, – teigia J. Nainys.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad per keletą metų atsiras panašių technologijų [kapsulių], nes kai pademonstruoji, kad tą galima padaryti, tai pasidaro akivaizdu. Tačiau esame pirmi [pasaulyje], kurie tą padarėme [sukūrėme kapsulių technologiją]“, – priduria Vilniuje įsikūrusio startuolio vadovas.
Pasak J. Nainio, svarbu ne tik investicija į įmonę ar technologiją, bet ir dėmesys visai Lietuvai.
„Man atrodo, kad tai [investicija] yra stiprus validavimas, kad jie mato Lietuvą kaip šalį, kur gali gimti tokios technologijos. Jie mato, kad Lietuvos žmonės yra tokie patys pajėgūs kaip ir bet kur kitur, kur yra technologijų lopšys. Tai tikrai labai stiprus validavimas Lietuvos [verslo] ekosistemai.“
Amerikoje niekas nieko ant lėkštutės nepadės
Pats Juozas Nainys savo studijas pradėjo Vilniaus universitete, tačiau studijuodamas doktorantūrą buvo išvykęs ir į Ameriką. Kai kurie kiti startuolio bendrakūrėjai patirtį taip pat kaupė užsienyje. Tačiau startuolis įsteigtas, čia, Lietuvoje.
Galėtų atrodyti, kad paprasčiau tai galėjo būti padaryti tokioje šalyje kaip JAV. Visgi J. Nainys paneigia šį plačiai įsišaknijusį mitą – verslą galima kurti ir Lietuvoje, sako jis.
„Būdamas Amerikoje supratau, kad Lietuvos ekosistema niekuo nesiskiria nuo Amerikos ekosistemos: čia žmonės tokie pat protingi, įrangos yra tiek pat, finansavimo mokslui, jei tai yra įdomios ir prasmingos idėjos, irgi yra. Tai klausimas tada, kam būti toje Amerikoje? (...) Akivaizdu, kad mūsų įmonės įkūrėjams patinka gyventi Lietuvoje, tad tai tikrai buvo vienas iš motyvų grįžti“, – teigia pašnekovas bei priduria, kad tik iš šono atrodo, kad Amerikoje laukia lengvesnis kelias.
„Gali atrodyti, kad jei darytum Amerikoje, galbūt, greičiau padarytum, galbūt daugiau talentų ten surastum, bet iš tikrųjų (...) ko žmonės nemato, tai, kad Amerikoje yra greitesnis ciklas make or break (liet. daryk arba žlugsi) ir labai daug įmonių nepasiseka. (...) Ten konkurencija yra ženkliai didesnė ir ten ant lėkštutės irgi niekas nieko nepadeda. Lietuvoje yra labai daug galimybių, reikia tik norėti ir mokėti jas išnaudoti.“
Pašnekovo teigimu, Amerikoje spręsti sudėtingas problemas yra sunkiau, nes ten visi nori greito augimo, greitos kapitalo grąžos ir nėra sukuriama laiko įsigilinti į problematiką bei sukurti sprendimus. Ir tai iš tikrųjų yra fundamentiniai Europos ir Amerikos rinkų požiūriai.
„Aišku, kai pasieki tam tikrą stadiją, atsiranda tokia problema, kad ta ekosistema, kuri skatina greitą augimą pasidaro patrauklesnė. Ir šitoje vietoje mes kryptingai pasirinkome Amerikos investuotojus, kadangi jie turi matymą ir supratimą, kaip nuo tam tikros stadijos augti greičiau ir pasiekti daugiau klientų“, – sako Juozas Nainys.
Lietuva turi savo tašką žemėlapyje
Juozas Nainys giria Lietuvos biotechnologijų sektorių. Anot jo, jei nubrėžtume grafiką, kaip ekosistema keitėsi nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų, gautume aukštyn kylančią startuolio pajamų kreivę.
„Biotechnologijos Lietuvoje yra kuriamos labai ilgą laiką, nedidelės grupelės žmonių, kurie pasišventė dviem dalykam – mokslui ir Lietuvai. Ir kryptingai, dar ir sovietmečiu, kūrė Lietuvoje su mintimi, kad kažkada Lietuva bus nepriklausoma ir matė potencialą biotechnologijose ir žinojo, kad ateis laikas, kai galėsime kažką daryti savo, ir iš to auginti didelę industriją, – kalba gyvybės mokslų startuolio vadovas. – Tai, manau, kad dar esame pradžioje, dar viskas tik kils ir didės. Bet jei pažiūrėtume į mokesčių mokėtojus jau dabar „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra didžiausias mokėtojas, ir, manau, potencialo Lietuvoje yra bent kelioms tokioms įmonėms.“
Nors daug girdime apie tai, kad Lietuva pirmauja lazerių srityje, J. Nainys tikina, kad mūsų šalis turi savo tašką pasaulio žemėlapyje ir kalbant apie biotechnologijas.
„Daug tenka bendrauti su Amerikos įmonėmis, žmonėmis, besisukančiais toje ekosistemoje, ir kas trečias, jei ne kas antras sako: oh jes, Lithuania, I have been here, „Thermo Fisher“ (liet. Lietuva, taip, buvau ten, „Themo Fisher“). Tai iš tikrųjų žmonės žino. Senesni sako: aš prisimenu, „Fermento“ mėgintuvėliai būdavo pas mus šaldikliuose. Yra prof. V. Šikšnys, prof. L. Mažutis (ir čia tik iš VU) (...) Ekosistemoje yra svarbus žinomumas ir Lietuva tikrai jį turi“, – pasakoja Juozas Nainys.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai yra nubrėžus tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad Lietuvoje 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukurtų gyvybės mokslų sektorius. Pašnekovo nuomone, tai – ambicingas tikslas ir kad jis būtų įgyvendintas svarbu investuoti į augančius startuolius. Tačiau sėkmė priklaus ne tik nuo valstybės, bet ir nuo žmonių, kuriančių įmones, nuo krypčių, kurias jie pasirinko, nuo globalios rinkos.
„Vienos idėjos realizuosis, kitos – ne, o kurios – niekas nežino. Tai, jeigu pasiseks, kad idėjos, kurios čia vystosi pasieks savo maksimalų potencialą, tai 5 proc. bus, jei ne, tai jie [5 proc.] bus kažkada vėliau – ne 2030 m., o 2035 m. Industrija šita auga ir augs, potencialas Lietuvoje yra labai didelis“, – užbaigia „Atrandi Biosciences“ vadovas dr. Juozas Nainys.
