Johnas J. Hopfieldas ir Geoffrey E. Hintonas tapo 2024 m. Nobelio fizikos premijos laureatais. Apdovanojimas mokslininkams atiteko už atradimus, kurie įgalina mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus.
Johnas Hopfieldas sukūrė asociatyviąją atmintį, kuri gali saugoti ir atkurti vaizdus ir kitų tipų duomenų modelius. Jeffrey Hintonas išrado metodą, galintį savarankiškai atpažinti konkrečius elementus paveikslėliuose.
Kai kalbame apie dirbtinį intelektą, dažnai turime omenyje mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus. Šią technologiją iš pradžių įkvėpė smegenų struktūra. Dirbtiniame neuronų tinkle smegenų neuronus reprezentuoja mazgai, turintys skirtingas reikšmes. Šie mazgai daro įtaką vienas kitam per ryšius, kuriuos galima prilyginti sinapsėms ir kuriuos galima sustiprinti arba susilpninti. Tinklas mokomas, pavyzdžiui, kuriant stipresnius ryšius tarp mazgų. Šių metų laureatai nuo 1980-ųjų atliko svarbų darbą su dirbtiniais neuronų tinklais.
2024 m. fizikos srities Nobelio premijos laureatai paskelbti Švedijos karališkoje mokslų akademijoje.
Premijos diplomai, medaliai ir maždaug 957 tūkst. eurų vertės piniginis prizas mokslininkams bus įteiktas gruodį.
1895 m. lapkričio 27 d. Alfredas Nobelis pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją savo turto dalį skyrė Nobelio premijoms. Jis nurodė apdovanoti „tuos, kurie per praėjusius metus atnešė didžiausią naudą žmonijai“. Verslininkas ir dinamito atradėjas nurodė 5 sritis, kuriose dirbantys mokslininkai gali būti apdovanoti: fizikos, chemijos, medicinos, taikos, literatūros. Šiandien taip pat skiriama ir ekonomikos premija, kurią A. Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas.
Fiziką A. Nobelis 1895 m. testamente paminėjo pirmąją.
Nobelio premijos pradėtos teikti nuo 1901 m. Nuo tada paskirta 117 fizikos premijų, iš viso apdovanoti 225 mokslininkai, tačiau tik 5 jų yra moterys: Marie Ciuri, Maria Goeppert Mayer, Donna Strickland, Andrea Ghez ir Anna L'Huillier.
Anna L'Huillier kartu su kolegomis Pieru Agostiniu ir Ferencio Krauszu buvo apdovanota tik pernai. Premija įvertinas mokslininkų darbas atosekundžių fizikos srityje.
„Tai (Nobelio fizikos premija – LRT) man reiškia labai daug. Tai prestižiškiausias apdovanojimas. Tai neįtikėtina. Nėra daug moterų, kurios gavo šį apdovanojimą, todėl tai dar ypatingiau“, – per 2023 m. Nobelio premijos paskelbimo ceremoniją sakė laureatė Anne L'Huillier.
