Antradienį į kosmosą pakilo „SpaceX“ vadovaujama misija „Polaris Dawn“, kurios metu 4 astronautai žengs į atvirą kosmosą. Tai pirmas toks kartas, kada į kosmosą žengia privačios bendrovės astronautai.
Misija, pavadinta „Polaris Dawn“, startavo 12.23 val. Lietuvos laiku.
„SpaceX“ renginį tiesiogiai transliavo „X“ – socialiniame tinkle, anksčiau žinomu kaip „Twitter“ pavadinimu, kurį 2022 m. įsigijo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas.
Watch live as Falcon 9 launches the @PolarisProgram’s Polaris Dawn crew on a multi-day mission orbiting Earth https://t.co/u1KqQx5AFr
— SpaceX (@SpaceX) September 10, 2024
Kapsulei pakilus į Žemės orbitą, antžeminiai dispečeriai, vadovaujami „SpaceX“ paleidimo vadovo Franko Messinos, padrąsino „Polaris Dawn“ įgulos narius, tarp kurių buvo pirmieji į kosmosą pakilę „SpaceX“ darbuotojai, rašo CNN.
„Žvelgdami į Šiaurinę žvaigždę prisiminkite, kad jūsų drąsa nušviečia kelią būsimiems tyrinėtojams. Mes pasitikime jūsų įgūdžiais, drąsa ir komandiniu darbu, kad įvykdytumėte laukiančią misiją. Žinokite, kad visa čia esanti komanda yra su jumis kiekviename žingsnyje, stebi ir palaiko jus, kai žengsite į kosmosą. Siunčiame jums apkabinimus iš Žemės“, – sakė dispečeris.
Prie kelionės finansavimo prisidėjo milijardierius Jaredas Isaacmanas, kuris šį kartą dalijasi išlaidomis su įmone „SpaceX“, įskaitant visiškai naujų skafandrų kūrimą ir bandymus, siekiant išsiaiškinti, kaip jie veikia kosmose.
Jei viskas vyks pagal planą, tai bus pirmas kartas, kai privatūs asmenys išeis į atvirą kosmosą.
Išėjimai į atvirą kosmosą, laikomi viena rizikingiausių kosminių skrydžių dalių, yra išimtinai profesionalių astronautų sritis nuo tada, kai 1965 metais tai atliko buvusi Sovietų Sąjunga, o po jos sekė JAV.
Šiandien tai reguliariai atliekama Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
J. Isaacmanas kartu su pora „SpaceX“ inžinierių ir buvusiu karinių oro pajėgų pilotu prieš aušrą pakilo į orbitą „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ iš Floridos. Išėjimas į atvirą kosmosą numatytas vėlai trečiadienį arba ketvirtadienį, įpusėjus penkių dienų skrydžiui.
Misijos „Polaris Dawn“ įgula taip pat siekia nuskristi giliau į kosmosą nei bet kuri kita pilotuojama misija per daugiau nei pusę amžiaus ir pasiekti didžiausią 1,4 tūkst. km aukštį.
Misija buvo kelis kartus atidėta – iš pradžių dėl techninių problemų, o vėliau dėl oro sąlygų.
