Septyniose valstybėse pradėti pirmosios pasaulyje iRNA (angl. mRNR) vakcinos nuo plaučių vėžio bandymai su pacientais. Tačiau kol aplink pasaulį sparčiai skriejanti žinia kelia optimizmo bangas, Vilniaus universiteto pulmonologijos profesorius Edvardas Danila į situaciją ragina žvelgti realistiškai: „Tai yra tik eilinės vakcinos eilinė kelio pradžia“.
Plaučių vėžys yra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis ir kasmet nusineša apie 1,8 mln. gyvybių. Ypač prastai išgyvena sergantieji pažengusiomis ligos formomis, kai navikas išplitęs.
Dabar septyniose šalyse (Jungtinėje Karalystėje, JAV, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) pradėti naujos „BioNTech“ vakcinos, žinomos kaip BNT116, bandymai su žmonėmis. Kaip informuoja bendrovė, vakcina skirta gydyti nesmulkialąstelinį plaučių vėžį (NSLPV) – labiausiai paplitusią ligos formą.
BNT116 sukurta remiantis ta pačia iRNR technologija, kuri buvo itin veiksmingai pritaikyta vakcinoms nuo COVID-19. Injekcija siekiama sustiprinti žmogaus imuninį atsaką į vėžį nepažeidus sveikų ląstelių, priešingai nei chemoterapijos atveju.
Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo, gydytojo pulmonologo prof. E. Danilos teigimu, pastaruosius 20 metų vakcinų nuo plaučių vėžio bandymai vyksta sparčiu tempu, tačiau koją pakiša unikali plaučių vėžio prigimtis.
„Čia ne ta vakcina, kad žmogų paskiepysim, ir jis nesusirgs plaučių vėžiu. Eina kalba apie tai, kad žmogus, kuris jau serga plaučių vėžiu, jam būtų suleidžiamas preparatas, kuris pastimuliuotų imuninę sistemą kovai su jau esančiu vėžiu“, – pasakoja pulmonologas.
Profesoriaus teigimu, prieš virusinius sukėlėjus, pavyzdžiui – gripą, vakcinas sukurti nėra taip sudėtinga, kaip prieš vėžinius susirgimus.
„Virusas yra santykinai paprasta struktūra, nėra labai daug antigenų (molekulių, sukeliančių imuninės sistemos reakciją – LRT), tad yra ganėtinai nesudėtinga prieš tam tikrą antigeną paruošti organizmą kovai“, – aiškina profesorius.
Tuo tarpu kalbant apie plaučių vėžį, nėra vieno antigeno, kurį galima užblokuoti ir liga būtų sustabdyta.
„Plaučių vėžys yra heterogeniškas – labai įvairialypis. Kodėl taip yra – rūkymo metu normalus bronchų epitelis (dengiamasis audinys – LRT) yra nuolat pažeidžiamas ir pradeda kisti jo genetinė informacija. Ir tų mutacijų yra tūkstančiai, dėl to navikas būna labai labai skirtingas. Plaučių vėžiui pritaikomas gydymas pagal geną vedlį – jis būna veiksmingas tik tam tikrą laiką, nes yra daug daugiau kelių vėžiui atsirasti ir plisti“, – ligos eigą komentuoja E. Danila.
Dėl to, gydytojo nuomone, žinia apie naujos vakcinos bandymus dar nieko nereiškia.
„Dabar kiekviena įmonė reklamuoja save, traukia investicijas, žinomumą. Iki šiol atlikta nemažai įvairiausių vakcinų nuo vėžio bandymų, bet nei viena nepriėjo prie trečios stadijos. Dėl to labai per anksti kalbėti apie kažką, nes tai yra tik eilinės vakcinos eilinė kelio pradžia. Kaip bus toliau – niekas nežino. Visada tas optimizmas kaip ir turėtų būti, bet ateitis parodys“, – tikina pulmonologas.
Iš viso tikimasi, jog vakcinos tyrime dalyvaus apie 130 plaučių vėžiu sergančių pacientų. Vienas iš jų – 67 metų Januszas Raczas iš Londono buvo pirmasis asmuo, paskiepytas vakcina Jungtinėje Karalystėje. Gegužės mėn. jam buvo nustatyta diagnozė, o netrukus pacientas pradėjo chemoterapiją ir radioterapiją.
Mokslininkas, kuris specializuojasi dirbtinio intelekto srityje, „The Guardian“ teigė, kad būtent jo profesija įkvėpė dalyvauti tyrime: „Aš taip pat esu mokslininkas ir suprantu, kad mokslo, ypač medicinos, pažanga priklauso nuo to, ar žmonės sutinka dalyvauti tokiuose tyrimuose. Be to, galiu būti komandos, kuri gali įrodyti šios naujos metodikos koncepciją, dalimi, ir kuo greičiau ji bus įdiegta visame pasaulyje, tuo daugiau žmonių bus išgelbėta.“
E. Danilos teigimu, pažangą plaučių vėžio gydyme ateityje gali atnešti tyrimai apie biologines šios ligos savybes.
„Vis daugėja vėžio žymenų – mutacijų, pokyčių naviko audinyje. Prieš tuos aptiktus žymenis randami specifiniai vaistai – jie vadinami biologine terapija – kurie gana veiksmingai lėtina vėžio augimą. Bet kol kas esminio proveržio, kad galėtume pasakyti, jog galime išgydyti plaučių vėžį vėlesnėse stadijose – nėra“, – situaciją apibendrino pašnekovas.
