NASA sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pavaizduota, kaip anglies dioksidas judėjo Žemės atmosferoje 2020 m. sausio–kovo mėnesiais, veikiamas vėjo ir atmosferos cirkuliacijos.
Dėl didelės modelio skiriamosios gebos galima pamatyti, kaip auga elektrinių, gaisrų ir miestų išmetamas anglies dioksido kiekis ir kaip vėliau jis plinta žemynuose bei vandenynuose.
„Kaip politikos formuotojai ir mokslininkai stengiamės atsižvelgti į tai, iš kur atsiranda anglies dioksidas ir kaip tai veikia planetą, – sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Grinbelte, Merilando valstijoje, klimato mokslininkė Lesley Ott. – Čia matote, kaip dėl skirtingų oro sąlygų viskas yra tarpusavyje susiję.“
Anot jos, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Pietų Azijoje daugiausiai teršalų išmeta elektrinės, pramonės objektai, lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai. Tuo tarpu Afrikoje ir Pietų Amerikoje daugiausia teršalų susidaro dėl gaisrų, ypač susijusių su žemės tvarkymu, kontroliuojamu žemės ūkio paskirties žemės deginimu ir miškų kirtimu, taip pat deginant naftą ir anglis. Degdama ugnis išskiria anglies dioksidą.
Anglies dioksido yra visur atmosferoje, todėl NASA Goddardo kosminių skrydžių centro vyresniojo vizualizavimo dizainerio A. J. Christenseno užduotis buvo parodyti šių nematomų dujų tankio skirtumus.
„Nenorėjome, kad žmonėms susidarytų įspūdis, jog šiuose rečiau apgyvendintuose regionuose nėra anglies dioksido, – sakė A. J. Christensenas. – Tačiau taip pat norėjome išryškinti tankiai apgyvendintus regionus, nes tai yra įdomi duomenų ypatybė. Stengėmės parodyti, kad virš Niujorko ir Pekino tankis yra didesnis.“
Žemėlapio pulsavimas
Žemėlapis atrodo taip, tarsi pulsuotų. Yra dvi pagrindinės tai aiškinančios priežastys. Pirma, gaisrams būdingas aiškus dienos ir nakties ciklas. Paprastai jie įsiplieskia dieną ir nurimsta naktį.
Antra, matote, kaip vykstant fotosintezei medžiai ir augalai absorbuoja ir išskiria anglies dioksidą. Žemės sausuma ir vandenynai sugeria apie 50 proc. anglies dioksido; tai yra natūralūs anglies dioksido absorbentai. Dienos metu vykdydami fotosintezę augalai sugeria anglies dioksidą, o naktį jį išskiria kvėpuodami. Atkreipkite dėmesį, kad daugiausia pulsuoja tie regionai, kuriuose auga daug medžių, pavyzdžiui, vidutinių ir aukštutinių platumų miškai. Kadangi duomenys buvo renkami Pietų pusrutulio vasarą, daugiau pulsavimo pastebima atogrąžose ir Pietų Amerikoje, kur tuo metu buvo aktyvus vegetacijos sezonas.
Iš dalies pulsavimą taip pat lemia ribinis atmosferos sluoksnis – žemiausias 900 metrų atmosferos sluoksnis, kuris pakyla, kai Žemės paviršių dieną įkaitina Saulės spinduliai, o naktį vėsdamas leidžiasi.
L. Ott teigimu, negalime kovoti su klimato kaita, nesuvokę, kad išmetame didžiulius kiekius CO2 ir dėl to atmosfera šyla.
