„Jeigu palmių aliejaus poreikis kils, prognozuojama, bioįvairovė sumažės iki minimumo“, – sako klimatologas dr. Justinas Kilpys. Anot mokslininko, dėl milžiniškos palmių aliejaus gamybos, yra kertami tropiniai miškai, kurie palaiko pasaulio klimato pusiausvyrą: sulaiko CO2, drėkina atmosferą. LRT PLIUS laidoje „Prognozė“ ekspertai dalijasi nuogąstavimais apie milžinišką palmių aliejaus vartojimo žalą klimatui ir atogrąžų miškų biologinei įvairovei.
Palmių aliejus – naujausiųjų amžių druska
Pagrindinė palmių aliejaus masinio naudojimo priežastis yra jo pritaikymas įvairiuose sektoriuose. Anot klimatologo prof. dr. Arūno Bukančio, palmių aliejus paplitęs ne tik maisto gamybos sektoriuje.
„Kai buvo sukurta technologija iš palmių sėklų išgauti aliejų, buvo pastebėta, jog jis 10 kartų efektyvesnis, jį galima produktyviau išnaudoti nei saulėgrąžų ar rapsų aliejus. (...) Pirmiausia jis naudojamas konditerijoje, maisto gamyboje. Tačiau palmių aliejus naudojamas net kaip degalų rūšis, iš jo gaminami tepalai“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A Bukantis.
Palmių aliejaus naudojimo spektras platus ne tik dėl žemos kainos ar gero skonio, bet ir dėl technologinių savybių: kambario temperatūroje aliejus sukietėja, yra atsparus oksidacijai ir ilgai nesensta. Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto mokslininkas dr. Justinas Kilpys tikina, kad dėl šių priežasčių palmių aliejus paplitimu nenusileidžia druskai.
„Palmių aliejus gali būti naudojamas ir kosmetikoje. Dabartiniame pasaulyje, dvidešimt pirmajame amžiuje, tai [palmių aliejus] tapo it druska“, – sako VU mokslininkas dr. J. Kilpys.
Baltijos aplinkos forumo bioįvairovės ekspertas Gintaras Riauba teigia, kad šiandien kas antro produkto sudėties aprašyme galima atrasti užrašą „Palmių aliejus“.
„Vertinama, jog 50 proc. produktų sudėtyje turi palmių aliejaus“, – priduria G. Riauba.
Tačiau VU Filosofijos fakulteto mokslininkė dr. Sandra Kairė įsitikinusi, jog išaugus maisto produktų kainoms, mažesnes pajamas gaunantys žmonės produktų be sudėtyje esančio palmių aliejaus negali įpirkti. Anot jos – palmių aliejus ilgainiui tapo pigesne ir prieinamesne alternatyva.
„Maisto vartojimas yra bazinis poreikis, tai stipriai susiję su tuo, ką aš galiu sau leisti. Neseniai pasirodė komentarai, jog Lietuvoje maisto kainos išaugo 40 proc. Tai [produktai su palmių aliejumi] tampa pigesne alternatyva, patogiu sprendimu“, – įžvalgomis dalijasi dr. S. Kairė.
Palmių aliejus – grėsmė atogrąžų miškams
Aliejinių palmių augimui būtina tropinė drėgmė ir šiluma. Dėl šios priežasties – palmės gali augti tik pusiaujo klimato sąlygomis. Tačiau tam, kad palmių aliejus būtų išgaunamas efektyviau ir didesniais kiekiais, yra kertami milžiniški drėgnųjų atogrąžų miškų plotai. Vėliau šie plotai užsodinami palmių miškais.
„Tai [atogrąžų miškai] yra vienas įvairiausių ir unikaliausių biologinių regionų pasaulyje. Ten gyvenančioms endeminėms rūšims (vietinėms rūšims – LRT.lt) pavojus išnykti yra didelis, o padariniai yra negrįžtami“, – teigia G. Riauba.
Klimatologas prof. dr. A. Bukantis teigia, jog atogrąžų miškų kirtimas gali turėti įtakos ne tik regioninio, bet ir globalaus klimato kaitai.
„Tropiniai miškai yra ne tik Žemės plaučiai, kaip įprasta sakyti, tačiau jie išgarina didelius kiekius drėgmės atgal į atmosferą. Drėgmė patenka į cirkuliacijos struktūrą ir yra išnešiojama į kitas platumas. Nuogąstaujama, jog tropinių miškų kirtimo poveikis gali būti globalus “, – sako prof. dr. A. Bukantis.
Kertamuose ir atsodinamuose tropinių miškų plotuose mažėja bioįvairovė. VU mokslininkas dr. J. Kilpys sako, jog nemažinant kirtimų dažnio, biologinė įvairovė gali ir išnykti.
„Tropiniuose regionuose, bioįvairovės prasme, auga patys turtingiausi miškai. Jų pakeitimas į palmių plantacijas yra dykumos sukūrimas. Jeigu palmių aliejaus poreikis kils, prognozuojama, bioįvairovė sumažės iki minimumo“, – tikina dr. J. Kilpys.
Tačiau nepaisant šių veiksnių, poreikis didinti palmių plantacijas auga kartu su palmių aliejaus paklausa. Atsižvelgiant į pastarųjų metų duomenis, 1996 m. buvo pagaminta 16 mln. tonų palmių aliejaus, o 2017 m. – 61 mln. tonų palmių aliejaus.
„Ši industrija plečiasi ir toliau. Jei per dvidešimt metų plantacijų kiekis padidėjo keturis kartus, tai toks pat didėjimas planuojamas ir iki 2030 metų. Mastas auga ir problemos didėja: prastėja klimatas, keičiasi biologinė įvairovė“, – įžvalgomis dalijasi Baltijos aplinkos forumo bioįvairovės ekspertas.
Palmių aliejus prisideda prie klimato kaitos
Anot Klimatologo prof. dr. A. Bukančio, išaugusi palmių aliejaus produkcija kelia riziką ne tik atogrąžų miškų ar jų bioįvairovės išnykimui, tačiau ir didėjančiai klimato kaitai.
„Iškirtus miškus, prasideda pelkėjimo procesai, todėl teritorijas pradedama sausinti. Kadangi šiose teritorijose yra susiformavęs storas durpių sluoksnis, jį nusausinus, jis pradeda irti. Irimo proceso metu išsiskiria milžiniški kiekiai anglies dioksido“, – priduria klimatologas.
Dr. J. Kilpys papildo sakydamas, jog dirbtinės palmių plantacijos daug prasčiau sugeria CO2 nei natūralios, įprastos ekosistemos.
„Natūralios ekosistemos daug geriau sugeria CO2 ir paverčia jį į anglį, užrakinant jį bio masėje ir dirvožemyje. Jei prasideda masiniai kirtimai, CO2 yra išlaisvinamas – jis išsiskiria atgal į sistemą. Taip pat reikėtų pridėti tiekimo grandinę, kurioje CO2 pėdsakas dar padidėja“, – teigia dr. J. Kilpys.
Lokaliu mastu, dėl masinio atogrąžų miškų kirtimo, pasikeičia kritulių kiekis, padidėja potvynių mastai, pasikeičia upių nuotėkis.
„Ties pusiauju egzistuoja konvergencijos zona, kurios intensyvumas lemia kritulių kiekį, kuris iškrenta ties arba abipus pusiaujo. Pastebima, jog lietingi sezonai tapo per daug lietingi arba nepakankamai lietingi, atsirado išbalansuotas kritulių pasiskirstymas. Pasikeitė drėgmės režimas, potvynių mastas. (...) Tai yra grandinė neigiamų efektų“, – sako prof. dr. Arūnas Bukantis.
Kertant atogrąžų miškus ir jų vietoje sodinant alyvinių palmių rūšis išauga vietinių gaisrų pavojus.
„Tokiose šalyse, kurios pirmauja palmių aliejaus gamyboje, kaip Indonezija, Malaizija, kyla milžiniški gaisrai, kai kurių nepavyksta užgesinti ir keletą mėnesių. Gaisrų metu išmetami dideli kiekiai anglies dioksido ir kitų pavojingų teršalų. Šios teritorijos tampa mažai tinkamos net pačių aliejinių palmių auginimui“, – teigia prof. dr. A. Bukantis.
Alternatyvos (kol kas) nėra
Nors palmių aliejaus gamybos procesas prisideda prie klimato kaitos ir atogrąžų miškų kirtimo, šiandien pigesnės jo alternatyvos ar pakaitalo nėra. VU Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. S. Kairė tikina, jog ateitis priklauso nuo vartotojo pasirinkimo pirkti arba nepirkti produktų, kuriuose aptinkama palmių aliejaus.
„Tarp palmių aliejaus vartojimo ir miškų kirtimo bei neigiamo poveikio sveikatai yra lygybės ženklas. Svarbu pereiti nuo žinojimo prie veiksmo, reikia ilgalaikio mokymo, kad vartotojas imtųsi keisti savo vartojimo įpročius“, – priduria ji.
Baltijos aplinkos forumo bioįvairovės ekspertas priduria, jog šiuo metu pagrindinis siekis yra nedidinti palmių plantacijų plotų, atsižvelgiant į tai, jog pakaitalo alyvinei palmei nėra, todėl išmesti ją iš rinkos yra sunku.
„Globaliu mastu, teisingiausia būtų siekti, kad alyvinių palmių plantacijų plotai nesiplėstų. (...) Alyvinė palmė yra efektyviausias augalas, jei norėtume jį pakeisti, turėtume auginti augalus kitose pasaulio vietose, tačiau dar didesniuose plotuose“, – teigia G. Riauba.
Lietuva palmių aliejaus problemą sprendžia savarankiškai – sėjant rapsus.
„Reikia pripažinti, jog rapsų laukų žala yra mažesnė. Nėra kertami Lietuvos miškai, rapsus galima sodinti žemės ūkio laukuose, kartu su kitomis kultūromis“, – sako VU mokslininkas dr. J. Kilpys.
Parengė Emilija Balcerytė
Plačiau LRT PLIUS laidoje „Prognozė“.
