Kadangi mokslo finansavimo situacija Lietuvoje prasta, norint vykdyti mokslinę veiklą, moterims mokslininkėms geriau susirasti turtingus vyrus – tokia mintis nuskambėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) organizuotoje konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“. Kilus jaunųjų mokslininkių pasipiktinimui, LMA žada svarstyti seksizmu kaltinamo akademiko elgesį ir spręsti dėl jo šalinimo iš akademijos.
Konferencijoje lapkričio 23 d. dalyvavusios ir pasisakymą girdėjusios jaunosios mokslininkės LRT.lt sakė, kad būtent tokiais žodžiais akademikas užbaigė konferencijos Bendrosios biologijos sekciją.
„Pasibaigus Bendrosios biologijos sekcijos pranešimams, akademikas tarė baigiamąjį žodį. Paminėjo, kad mokslininku būti sunku, laukia sunkūs laikai, nes kitais metais mažėja finansavimas tyrimams. Tuomet pridūrė, kad, „kadangi visos -ytės, -aitės – tikriausiai netekėjusios (visos pranešėjos buvo merginos), dar galite susirasti turtingą vyrą ir tęsti mokslinę veiklą“, – pasakoja viena iš doktorančių ir priduria, kad jau studijų metu buvo susidūrusi su tokio tipo dėstytojo žodžiais.
LRT.lt šaltinių duomenimis, „diskusiją“ apie netekėjusias doktorantes pradėjo LMA tikrasis narys emeritas akad. Vaidutis Kučinskas, pridėdamas, kad mokslo finansavimas Lietuvoje prastas. Tuomet įsitraukė LMA narys akad. Vincas Būda, bandydamas paprieštarauti, kad situacija su finansavimu nėra tokia bloga. Visgi, kas galiausiai iš dviejų pranešimų sesijai pirmininkavusių profesorių išsakė nuomonę apie turtingus vyrus, šaltiniai nesutaria.
Viena iš pokalbį girdėjusių jaunųjų mokslininkių pastebėjo, kad, sprendžiant iš tono, komentaras apie turtingus vyrus galbūt galėjo būti pasakytas juokais, bet tai, pasak jos, nėra pasiteisinimas.
„Tokius „juokus“, žeminančius moteris, reikėtų pasilikti sau ir viešai apskritai nesakyti“, – sako pašnekovė.
Ši doktorantė užsiminė ir apie tai, kad kai kurių „senųjų akademikų“ pasisakymuose sekcijos užbaigimo metu taip pat nuskambėjo frazė „gražios merginos“, kuri, pasak jos, buvo ištarta ne laiku ir ne vietoje.
„Aplinka yra akademinė ir, mano nuomone, tokių replikų, vertinančių moters išvaizdą, sakyti nederėtų, atsižvelgiant į tai, kad daugumą mūsų jie matė pirmą kartą“, – teigė pranešimą skaičiusi tyrėja.
Be kita ko, jaunoji mokslininkė sakė, kad „diskusijoje“ nedalyvavęs Jaunosios akademijos narys [Vaidas Palinauskas – LRT] įsiplieskusį pokalbį dėl nekorektiško siūlymo mokslininkėms mėgino švelninti. Jis teigė, kad palinkėjimų susirasti turtingus vyrus pranešėjoms nereikia.
V. Būda: apgailestauju, jei pajuokavimus kažkas suprato ne taip
LRT.lt susisiekus su vienu iš posėdžiui pirmininkavusių akademikų V. Būda, jis patvirtino, kad pabaigoje buvo kalbama apie mokslo finansavimą, tačiau tikslas buvo pokalbį nukreipti į tai, kad vykdant mokslinę veiklą visuomet yra svarbi artimųjų parama.
„Kad apie prastą finansavimą užėjo kalba, tai taip. Vis dėlto manau, kad jaunųjų mokslininkų nereikėtų nuvilti, nors, palyginti su Vakarų šalimis, situacija tikrai yra tokia. Tad norėjosi pataisyti, kad ne vien tik finansavimas svarbus moksle, bet ir bendras nusiteikimas ir aplinkinių parama tokiai veiklai irgi svarbi: moralinė, ir jei yra, kitokia. Tai norėjosi į šitą pusę kažkaip nukreipti“, – pasakoja LMA tikrasis narys.
Pasak V. Būdos, apie šeimos paramą buvo kalbama juokais, todėl jis apgailestauja, jei kažkas tokį pasakymą suprato kaip seksistinį.
„Manau, kad jei taip suprato, tai tas pajuokavimas buvo tikrai nevykęs. Jei kažkas nevienodai suprato, aišku, reikia apgailestauti, matyt, kartų skirtumas daro savo“, – sakė akademikas.
Klausiamas, ar pats patarė doktorantėms susirasti turtingus vyrus, tikslaus atsakymo akademikas nepateikė.
„Aš kalbėjau apie šeimą ir artimus žmones, kad yra svarbu, jog jie remtų jauno mokslininko veiklą“, – sakė LMA tikrasis narys.
Su V. Kučinsku LRT.lt portalui telefonu susisiekti nepavyko. Klausimai akademikui išsiųsti raštu, juos gavę, tikimės papildyti tekstą.
Mokslų akademija diskutantą slepia, bet svarstys
LMA LRT.lt patvirtino, kad seksistiniai komentarai konferencijos pirmojo Bendrosios biologijos sekcijos posėdžio metu išsakyti buvo, tačiau konkretaus asmens, kuris išsakė savo moteris diskriminuojančią nuomonę, neįvardijo.
Taip pat LMA teigė, kad palaiko lyčių lygybę ir pasisako prieš bet kokio tipo diskriminaciją.
„Reaguodama į konferencijos „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos 2023“ metu išsakytas netinkamo pobūdžio mintis, Lietuvos mokslų akademija kategoriškai pareiškia, kad visada buvo ir bus už lyčių lygybę ir pagarbą vieni kitiems. Bet kokios formos diskriminacija, tarp jų ir lyties pagrindu, yra nepriimtina šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, todėl yra smerktina ir netoleruotina“, – teigia organizacijos atstovai.
LRT.lt pasiteiravus akademijos apie tolimesnius veiksmus sprendžiant susiklosčiusią situaciją, organizacija pranešė, kad kitą savaitę vyksiančiame posėdyje bus nagrinėjamas sankcijų kalbėjusiam žmogui bei galimo jo šalinimo iš akademijos klausimai.
LMA Jaunoji akademija (LMAJA) atsiribojo nuo konferencijos
Pasirodžius žiniai apie LMA konferencijos metu nuskambėjusį seksistinį pasisakymą, LMA Jaunoji akademija pareiškė, kad konferencijos metu pasakyti žodžiai nėra suderinami su organizacijos tikslais ir vertybėmis, tad Jaunoji akademija atsiriboja nuo išsakytų moteris žeminančių komentarų.
„LMA Jaunoji akademija yra jauniesiems mokslininkams ir mokslininkėms atstovaujanti organizacija, priklausanti Lietuvos mokslų akademijai. Vienas iš mūsų pamatinių tikslų ir vertybių yra lygybė siekiant mokslininko/-ės karjeros. Norime prisidėti prie to, kad Lietuvoje mokslininko/-ės karjeros siekiantys jauni žmonės nebūtų diskriminuojami jokiais aspektais, įskaitant lytį, šeiminę padėtį, rasę, tautybę, seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę.
Konferencijos metu vieno iš sesijos moderatoriaus išsakyta nuomonė apie Lietuvos mokslo padėtį ir mokslininkių karjeros galimybes neatitinka minėtų LMAJA pamatinių vertybių, todėl būdami LMA dalimi jautėme pareigą išsakyti savo nuomonę viešai ir atsiriboti nuo komentarų, diskriminuojančių moterų karjeros galimybes mokslo srityje“, – LRT.lt sakė LMA Jaunosios akademijos pirmininkė dr. Ieva Plikusienė.
Lyčių lygybės ekspertė: tokius įvykius turime kelti į dienos šviesą
Viena iš prieš seksualinį smurtą nukreiptos organizacijos „Ribologija“ įkūrėjų, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė taip pat sureagavo į situaciją. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji užsiminė, kad lyčių stereotipai kinta labai lėtai dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, pasak R. Butkevičiūtės, jie išlaiko galią tiems, kurie turi privilegijų. Antra, juos naudojant nereikia mąstyti, nes pamatę žmogų pagal tam tikras charakteristikas sudedame jį / ją / juos į surūdijusią lentyną savo galvoje.
R. Butkevičiūtė primena, kaip svarbu tokias situacijas, kaip kad įvyko LMA renginyje, kelti į dienos šviesą ir taip keisti nusistovėjusius stereotipus.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, jei panašūs prieš moteris nukreipti žodžiai būtų pasakyti arba publikuoti, pavyzdžiui, darbo santykių kontekste kolegų atžvilgiu ar pasakyti bei paskelbti apie klientus, teikiant paslaugas ir parduodant prekes, jie būtų vertinami kaip galimas priekabiavimas dėl lyties ar kitų tapatybės požymių.
Lyčių lygybė – sisteminė problema Lietuvos mokslo institucijose
Viena iš LMA organizuotoje konferencijoje dalyvavusių ir seksistinius pasisakymus girdėjusių jaunųjų mokslininkių LRT.lt portalui papasakojo, kad, deja, su panašiomis, moteris mokslo srityje diskriminuojančiomis situacijomis teko susidurti ir anksčiau.
Ši susiklosčiusi situacija ir pasisakymai man nėra pirmi ir, labai tikėtina, ne paskutiniai. (...) Daug vilčių dedu į Jaunąją akademiją, kad galime pakeisti sovietines nuostatas ir „tradicijas“.
– Bendrosios biologijos posėdyje pranešimą skaičiusi doktorantė
„Ši susiklosčiusi situacija ir pasisakymai man nėra pirmi ir, labai tikėtina, ne paskutiniai. Tai man girdėti nėra malonu, bet tenka tai praleisti pro ausis, kadangi, kol esi doktorantė ar šiaip mokslo karjera tik prasidėjusi, nesi pozicijoje kažkam paprieštarauti ar pamokyti, kai kalbame apie akademinę hierarchiją. Daug vilčių dedu į Jaunąją akademiją, kad galime pakeisti sovietines nuostatas ir „tradicijas“, – sako jaunoji mokslininkė.
Vis dėlto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba LRT.lt patvirtino, kad skundų ir paklausimų dėl diskriminacijos lyties pagrindu akademinėje srityje sulaukia retai. Pastarąjį kartą diskriminacija nustatyta Kauno technologijos universitete, kai studentams užduotys buvo paskirstytos pagal lytį.
Manau, kad situacija tikrai gerėja, tačiau vis dar pasitaiko tokių atvejų kaip šis. Tai [lyčių nelygybė] sisteminė problema Lietuvos mokslo institucijose.
– I. Plikusienė
I. Plikusienė sako, kad nors situacija gerėja, lyčių nelygybė yra sisteminė problema Lietuvos mokslo institucijose.
„Manau, kad situacija tikrai gerėja, tačiau vis dar pasitaiko tokių atvejų kaip šis. Tai sisteminė problema Lietuvos mokslo institucijose. Gera žinia, kad Lietuvoje yra stebimas moterų profesorių skaičiaus didėjimas, tačiau vadovaujamose pozicijose jų vis dar yra per mažai, ypač tiksliųjų mokslų srityje.
Taip pat Lietuvoje turime didelį moterų mokslininkių skaičių, bet LMA jų yra tikrai per mažai, tai rodo ir nepakankamą atstovavimą joms“, – teigia mokslininkė.
LMAJA pirmininkė I. Plikusienė pastebi, kad Jaunoji akademija stengiasi keisti situaciją ir rodyti pavyzdį.
„Mūsų organizacijos pirmininkė ir vicepirmininkė – moterys, jos išrinktos anoniminio balsavimo būdu, o biurui atstovauja trys moterys ir du vyrai. Biuro atstovai taip pat renkami balsavimu skyriuose. Tikime ir sieksime, kad lygus reprezentavimas taptų standartine praktika Lietuvos mokslo institucijose“, – sako pašnekovė.
LMA jau anksčiau buvo kaltinama seksizmu
Anksčiau LMA taip pat buvo patekusi ir į kitą seksistinį skandalą, kai 2022 m. į prezidiumą išrinko vien tik vyrus. Tuomet buvo keliamas klausimas, ar tokios sudėties aukščiausią valdymo organą turinti LMA iš tiesų gali atstovauti visiems mokslininkams ir mokslininkėms.
Anksčiau LMA taip pat buvo patekusi ir į kitą seksistinį skandalą, kai 2022 m. į prezidiumą išrinko vien tik vyrus
LMA vadovas Jūras Banys tuomet tikino susiklosčiusioje situacijoje neįžvelgęs seksizmo ar nelygybės.
„Prezidiumo sudėtį sudaro skyrių pirmininkai ar pirmininkės. Kadangi skyriai išrinko vyrus, negaliu nesiūlyti skyrių pirmininkų į prezidiumą pagal Mokslų akademijos statutą. Skyriai taip apsisprendė, tokius rinkimus padarė, tą išrinko, taip įvyko“, – LRT.lt sakė J. Banys.
Be kita ko, jis pridūrė, kad LMA tikslas – skatinti moterų mokslininkių veiklą.
„Mes, Mokslų akademija, labai remiame moteris. Yra tokios „L’Oreal“ premijos jaunoms mokslininkėms. Mokslų akademija labai aktyviai dalyvauja šiame procese, kad moterys būtų keliamos kuo aukščiau“, – teigė J. Banys.
Moteris diskriminuojantys pasisakymai jau sugriovė žymaus žmogaus karjerą
Situacijų, kai vyrai mokslininkai viešai netinkamai kalbėjo apie moteris mokslininkes, pasaulyje buvo ne viena, o plačiausiai nuskambėjusi visiems laikams sugriovė Nobelio premijos laureato fiziologijos ir medicinos srityje Timo Hunto reputaciją.
2015 m. jis Pasaulio mokslo žurnalistų konferencijoje pareiškė, kad su mokslo srityje dirbančiomis „merginomis“ susijusi bėda yra tai, kad, „kai jos dirba laboratorijoje, nutinka trys dalykai: tu jas įsimyli, jos įsimyli tave, o kai jas kritikuoji, jos verkia“.
Pasak „The Guardian“, tyrėjas dar pridūrė, kad mokslininkai turėtų dirbti laboratorijose, kuriose vyrai ir moterys būtų suskirstyti pagal lytį.
Vėliau BBC jis teigė, kad, nors gailisi, savo žodžių neatsiima.
Po šio įvykio T. Huntas buvo priverstas atsistatydinti iš Londono universitetinio koledžo Gyvybės mokslų fakulteto garbės profesoriaus pareigų.
