Nors naujų rūšių moksliniai pavadinimai dažniausiai kuriami lotynų kalba, juose galima aptikti ir lietuviškų žodžių. Pasak Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Kristinos Valavičiūtės-Pocienės, tarp pasaulio mokslininkų vartojamų vabzdžių pavadinimų yra atsidūrę ir tokie žodžiai kaip „rasa“, „druska“, „spalvota“ ar „kitokia“.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše:
Pasak jos, kiekvienos rūšies mokslinis pavadinimas sudaromas pagal nustatytas taisykles – jį paprastai sudaro du žodžiai: pirmasis nurodo gentį, antrasis yra rūšies epitetas. Nors dažniausiai naudojami lotyniški žodžiai, taisyklės leidžia į pavadinimus įtraukti ir kitų kalbų elementus.
„Mūsų kalba yra labai sena, labai graži, ir aš manau, kad ji puikiai tinka šiems pavadinimams“, – sako mokslininkė.
Tokių pavyzdžių jau yra ne vienas. Viena vabzdžių genčių pavadinta lietuvišku žodžiu „rasa“, o tarp rūšių epitetų galima rasti ir tokių žodžių kaip „druska“, „spalvota“ ar „kitokia“.
„Kartais tie pavadinimai susieti su vietove, kur rūšis gyvena, kartais – su jos išvaizda ar kitais specifiniais bruožais“, – aiškina pašnekovė.
Vienas tokių pavyzdžių – Fragmaticia druska, pavadinta pagal vabzdžio gyvenamąją aplinką Armėnijos druskožemiuose. Tuo metu rūšies epitetas „spalvota“ suteiktas iš kitų rudeninių pelėdgalvių ryškiomis spalvomis išsiskiriančiam drugiui.
Dar viena rūšis pavadinta „kitokia“ – taip pat dėl išskirtinumo tarp savo genties atstovų. „Kai kuriems užsienio mokslininkams šis žodis net skamba japoniškai“, – šypsosi pašnekovė.
„Būna ir įvairių tarimų, visai kitokių nei mums įprasta“, – priduria ji.
Tokių lietuviškų pavadinimų daugėja ir dėl aktyviai naujas rūšis aprašančių Lietuvos mokslininkų darbo. Vienas jų – entomologas Aidas Saldaitis.
„Manau, kad jo aprašytų rūšių skaičius netrukus peržengs 300“, – sako K. Valavičiūtė-Pocienė.
Moksliniuose pavadinimuose – ir kolegų pavardės
Nors mokslinių rūšių pavadinimai kuriami pagal griežtas taisykles, mokslininkams paliekama nemažai laisvės. Kaip aiškina K. Valavičiūtė-Pocienė, nors pavadinimas turi atitikti nustatytą struktūrą – žodžių skaičių, jo turinį dažnai lemia tyrėjų kūrybiškumas.
„Mokslininkai tikrai diskutuoja, tariasi, kaip geriau pavadinti rūšį, į kokius požymius atsižvelgti. Kartais pavadinimus nulemia ir tiesiog linksmi įvykiai“, – pasakoja ji.
Vis dėlto laisvė nėra beribė. Anot mokslininkės, tarptautinėje bendruomenėje vis dažniau diskutuojama apie tai, kokių žodžių reikėtų vengti.
„Teko skaityti straipsnį, kuriame mokslininkai ragino vengti rasistinių ar kitaip jautrių žodžių. Tokie pavadinimai vis dar egzistuoja, tačiau džiugu, kad mūsų kolegų aprašomi pavadinimai yra labai gražūs, lietuviški“, – sako pašnekovė.
Nemažai rūšių pavadinimų skiriama ir žmonėms pagerbti. Tarp lietuvių mokslininkų aprašytų rūšių galima rasti kolegų pavardėmis pavadintų vabzdžių.
Pavyzdžiui, viena rūšis buvo pavadinta buvusios Gamtos tyrimų centro darbuotojos garbei – Patoptoformis rimsaite. Kitos rūšys dedikuotos entomologui Sigitui Podėnui (Acalyptris podenasi) ar gamtininkui Mindaugui Survilai.
„Tipula survilai – taip mano kolega pavadino rūšį mūsų žinomo Sengirės fondo įkūrėjo Survilos garbei“, – pasakoja K. Valavičiūtė-Pocienė.
Taip lietuviški žodžiai ir pavardės atsiduria tarp mokslinių pavadinimų, kuriuos vėliau naudoja tyrėjai visame pasaulyje.
