Mokslininkai stebi Ramiajame vandenyne prasidėjusį klimato reiškinį, pavadinimu El Nino. Prognozuojama, kad dėl jo ir klimato kaitos šie metai greičiausiai bus šilčiausi per visą istoriją. Vieni ekonomistai sako, kad šis klimato reiškinys gali atsiliepti ir tam tikrų prekių kainoms Lietuvoje, bet kita dalis ekspertų galvoja priešingai.
Jau kurį laiką Ramiajame vandenyne vyksta El Nino – taip vadinamas klimato reiškinys, kai vykstant vandenyno srovių pokyčiams, pakyla vandenyno paviršiaus temperatūra. Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Rimkus teigia, kad šis reiškinys kartojasi nereguliariai, gali trukti metus ar ilgiau.
„Jeigu El Nino bus pakankamai stiprus, labai tikėtina, kad netgi po poros metų, jei jis užsitęstų, mes galime perlipti tą globalaus atšilimo pusantro laipsnio ribą. Bet kita vertus, jam pasibaigus, prasidėjus šaltajai fazei, ji gali šiek tiek sumažėti“, – vertina jis.
Pasak E. Rimkaus, El Nino poveikis daliai vietovių – didelis.
„El Nino poveikis ypač didelis yra Pietryčių Azijai, kadangi ten tuo metu sausėja, yra mažiau lietaus, daugiau sausrų tikimybė. Australijoje gaisrai. Daugiau drėgmės vienareikšmiai yra Pietų Amerikoje, ypatingai Peru ir Ekvadoras. [Jie] labiausiai nukenčia, kadangi ten keičiasi vertikalūs vandens srautai pakrantėje“, – aiškina pašnekovas.
Jeigu El Nino bus pakankamai stiprus, labai tikėtina, kad netgi po poros metų, jei jis užsitęstų, mes galime perlipti tą globalaus atšilimo pusantro laipsnio ribą.
E. Rimkus
Profesorius prognozuoja, kad dėl vandenyno srovių pokyčių kitąmet gali būti fiksuota rekordinė temperatūra pasaulyje.
„Labai tikėtina, kad bus užfiksuota, tarkim, aukščiausia nuo 1880-ųjų metų globali oro temperatūra. Mes ir dabar turėjom rekordų dabar liepą, kada buvo pati šilčiausia diena per žemės istoriją“, – akcentuoja jis.
E. Rimkus tvirtina, kad Lietuvoje El Nino labiau paveiktų ne orus.
„Mes El Nino galbūt poveikį jaučiame labiau per kainas negu per tiesioginį orų pasireiškimą“, – tvirtina profesorius.
Ekonomistė Jonė Kalendienė svarsto, kad dėl klimato reiškinio gali pabrangti kava, kakava ir egzotiniai vaisiai.
„Kas mums atrodo egzotiniai vaisiai – bananai, melionai, papajos. Visi tie, kurie atkeliauja iš šiltų kraštų. Gal jie nėra patys svarbiausi, galim be to gyventi, bet kita svarbi produktų grupė yra kava ir kakava. Čia, nors ir atrodo, kad, na, kava daugelis sakys „negeriam“, bet tada tai tampa sudėtinis produktas šokolade, pereina per daugiau vietų“, – teigia ekonomistė.
Mes El Nino galbūt poveikį jaučiame labiau per kainas negu per tiesioginį orų pasireiškimą.
E. Rimkus
Ekspertė teigia, kad El Nino veiktų ir cukraus kainą.
„Būdami Lietuvoje, galim sakyt, kad lyg ir fabriką turim. Bet svarbus ir pasaulyje pagaminamas cukraus kiekis. Pietinėje Amerikos dalyje, kur auginami dideli cukranendrių plotai, sumažėjus gamybai, natūralu, pasaulyje [būna] jo mažiau ir cukraus kaina kyla“, – dėmesį atkreipia ji.
J. Kalendienės teigimu, neaišku, kaip greitai ir stipriai dėl klimato reiškinio pasikeistų kai kurių prekių kainos. Kita vertus, ekonomistė įsitikinusi, kad dalis Lietuvos gyventojų to nepajustų.
„Priklauso labai nuo to, ką mes perkam, ką vartojam. Mano tie patys minėti egzotiniai vaisiai – turbūt pusė Lietuvos gyventojų gal bananus perka dažniau, gal bananų kainų pakilimas būtų didesnis pamatymas. Bet kitų egzotinių vaisių mes tiek daug nevartojam, bet yra kas juos valgo, gal labiau net tokia prabangos prekė tampa. Tas pabrangimas tikrai paliečia nedidelę dalį“, – sako ekonomistė.
Tuo metu kitas ekonomistas Algirdas Bartkus abejoja klimato reiškinio El Nino poveikiu ne tik Lietuvai, bet ir pasaulinei rinkai.
„Į tarptautine rinkas šitas dalykas greičiausiai neišeis, aukšta palūkanų norma, kurią taiko centriniai bankai, nulemia tai, kad mes funkcionuojame tokioje specifinėje ekonominėje aplinkoje, kur pinigai turi savo aukštą vertę, nes palūkanos yra pinigų vertė. Žmonės į kainų padidinimus žiūri labai nepalankiai, jie tokiu atveju dažnai yra linkę primažinti šiek tiek vartojimą. O gamintojai, kurių interesas yra, žinoma, vartojimus išlaikyti kaip įmanoma didesnius, tokioje aplinkoje nėra itin linkę tas kainas revizuoti aukštyn.
Netgi susidūrę su kažkokiais nepalankiais žaliavų šokais, gamintojai neskubės kainų revizuoti. Jeigu jie turi rezervą dėl pigesnės energetikos, jie kainas paliks tame pačiame lygmenyje, kad nesmukdytų paklausos“, – įsitikinės A. Bartkus
Gamintojai, kurių interesas yra, žinoma, vartojimus išlaikyti kaip įmanoma didesnius, tokioje aplinkoje nėra itin linkę tas kainas revizuoti aukštyn.
A. Bartkus
Tuo metu profesorius E. Rimkus neatmeta, kad klimato reiškinio El Nino galimiems padariniams turi būti pasiruošta ir Lietuvoje.
„Mes irgi turim pasiruošti, kad jeigu, pavyzdžiui, mes žinom, kad importuojam ką nors iš Ekvadoro ir galim laukti, kad toks reiškinys turės poveikį, galbūt trumpalaikį, bet turės. Ir tada galvoti, iš kur gauti žaliavos, jeigu mums kažko reiktų“, – atkreipia dėmesį profesorius.
