Dėl nepasiektų oro taršos mažinimo tikslų prieš Lietuvą šiemet pradėta ES teisės pažeidimo procedūra. Sunkiausiai Lietuvai sekasi sumažinti azoto oksidų, kurių pagrindinis šaltinis yra kelių transportas, t. y. seni lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, autobusai. Aplinkos ministerija subūrė darbo grupę, kuri peržiūri Nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir per metus tikisi parengti atnaujintą jo variantą.
Šiandien oro tarša laikoma svarbiausiu aplinkos rizikos veiksniu Europos gyventojų sveikatai. Tačiau vienoms visuomenės grupėms užterštas oras kenkia labiau nei kitoms. Kaip skelbia Kopenhagoje įsikūrusi Europos aplinkos agentūra, tai yra vaikai. LRT RADIJAS pasikalbėjo su Gerardo Sanchezu, Europos aplinkos agentūros sveikatos ir gerovės ekspertu, vienu iš ataskaitos „Oro tarša ir vaikų sveikata“ autorių.
– Kuo paremtas Europos aplinkos agentūros teiginys, kad oro tarša yra didžiausias aplinkos rizikos veiksnys vaikų sveikatai?
– Jis paremtas itin plačia mokslinės literatūros apžvalga. Šią apžvalgą rengiame jau daugelį metų. Mes peržiūrime daugybę mokslinių tyrimų ir įrodymų, juos sudedame į vieną ataskaitą, o išvadas aptariame su mokslininkais. Vaikai nėra vienintelė oro taršai pažeidžiama visuomenės grupė. Visi yra pažeidžiami. Tačiau vaikai, pagyvenę žmonės ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės yra ypač pažeidžiami.
Jei kalbame apie vaikus, taip yra todėl, kad jų organai vis dar vystosi, jų plaučiai vis dar auga, ir jų imuninė sistema yra silpnesnė. Vaikų biologija yra kitokia, todėl negalime jų laikyti mažais suaugusiaisiais.
Vaikai kvėpuoja kitaip nei suaugusieji. Jie kvėpuoja greičiau ir pagal savo kūno masę įkvepia daugiau oro nei suaugusieji, tokiu būdu gaudami daugiau taršos. Jie dažniau kvėpuoja per burną, todėl oras mažiau filtruojamas. Vaikai yra arčiau žemės, nes yra mažesni, ir arčiau tokių taršos šaltinių, kaip automobilių išmetamieji vamzdžiai.
Taip pat vaikai daugiau laiko praleidžia lauke ir yra fiziškai aktyvesni. Taigi, vaikai elgiasi kitaip nei suaugusieji, jų biologija yra kitokia, todėl jie jautresni ir pažeidžiamesni oro taršai.
– Kai kalbame apie oro taršos poveikį sveikatai, apie kokias rizikas, poveikį sveikatai kalbame?
– Skirtingas visuomenės grupes oro tarša veikia skirtingai. Jei kalbame apie vaikus, oro tarša juos paveikia dar prieš gimstant. Tarkim, pastebėta, kad jei mamos kvėpuoja labai užterštu oru, didėja tikimybė, kad naujagimio svoris bus mažas. Matome, kad užterštas oras padidina šansus susirgti astma, o tai yra labai rimta liga. Užterštas oras turi didelį poveikį vaikų vystymuisi. Jis lemia aukštesnes kvėpavimo takų infekcijų, ausų uždegimo rizikas. Taip pat alergijas, įskaitant šienligę. Tai rimtos sveikatos problemos. Turime įrodymų, kad žmonės, kurie vaikystėje kvėpuoja užterštu oru, būdami suaugę turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.
– Jei kalbame apie lauko oro taršą, kurie teršalai yra patys pavojingiausi?
– Oro teršalų yra įvairiausių. Bet pats dažniausiai randamas ir blogiausią poveikį sveikatai turintis teršalas yra kietosios dalelės, turinčios labai mažytį skersmenį: tik 2,5 mikronų. Jos gali prasiskverbti giliai į plaučius, patekti į kraujotaką. Europoje kietosios dalelės yra labiausiai nerimą keliantis teršalas.
Piečiau esančiose šalyse dėl karščio susidaro daug ozono. Svarbus teršalas yra ir azoto dioksidas.
– Vienas didžiausių tiek kietųjų dalelių, tiek azoto dioksidų šaltinių yra kelių transportas.
– Tai vienas didžiausių šaltinių, bet ne vienintelis. Šilumos ūkis, pramonė ir žemės ūkis taip pat gali būti reikšmingi šių teršalų šaltiniai. Tarkim, iš žemės ūkio ateinantis amoniakas generuoja kitus oro taršos šaltinius, t.y. kietąsias daleles.
– Pakalbėkime apie politikos formavimo aspektus. Savo ataskaitoje teigiate, kad vaikai yra pažeidžiami oro taršai ne tik dėl savo biologijos ir elgsenos, bet ir dėl to, jog jie nėra įtraukiami į sprendimų priėmimą. Kodėl tai svarbu?
– Tai yra esminė mūsų žinutė. Ji nedažnai atvirai ir aiškiai pasakoma. Turime moralinę pareigą suteikti geresnę aplinką ir švaresnį orą savo vaikams. Dėl daugelio priežasčių: ne tik dėl geresnės sveikatos, bet ir dėl to, kad dabarties sprendimai nulems jų ateitį. Jie juk negali pasirinkti kelio į mokyklą, kaip jie pasiekia mokyklą, kiek yra žalumos aplink mokyklą. Jie neturi įtakos politikos formavimui. Daug aplinkos gerinimui skirtų politinių strategijų neatsižvelgia į tai, kad vaikų biologija kitokia, kad jie yra jautresni ir pažeidžiamesni. Šiose strategijose jie laikomi mažais suaugusiaisiais. Bet reikia turėti galvoje, kad jų biologija yra kitokia, jie kitaip juda.
– Gal galite pateikti pavyzdžių, kurios šalys galbūt jau ėmė atsižvelgti į vaikų pažeidžiamumą. Tarkim, rengdamos nacionalinius oro taršos mažinimo planus?
– Egzistuoja du pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų nuveikti šalis, jei kalbame apie vaikų sveikatą ir oro taršą. Visų pirma, reikia sumažinti oro teršalų emisijas, teršalų koncentracijas ir poveikį žmonėms. Šiuo metu vykstanti Europos Sąjungos Aplinkos kokybės direktyvos peržiūra yra esminė. Europos Komisija ir šalys narės šiuo metu baigia susitarti dėl naujų oro taršos koncentracijų normų, jos turėtų būtų paremtos griežtesnėmis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis.
Tačiau tai užtrunka, politinėse derybose reikia atsižvelgti į visus interesus, ne tik sveikatos. Kol derybos vyksta, šalys narės gali kai ką nuveikti. Jos gali imtis priemonių, dėka kurių vaikai būtų geriau apsaugoti nuo užteršto oro.
Naujausioje apžvalgoje įvertinome, ką būtų galima nuveikti mokyklos ar darželio aplinkoje, kur vaikai praleidžia daug laiko. Viena efektyviausių priemonių yra švaraus oro gatvės aplink mokyklą. Aplink mokyklą automobilių eismas turėtų būti ribojamas. Mat prie mokyklos per vaikų atvežimo, ar paėmimo valandas neturėtų būti daugybės burzgiančių automobilių. Vaikai įkvepia daugiausiai užteršto būtent tomis valandomis, kai automobiliai susigrūda prie įėjimo į mokyklą.
Vaikus reikėtų skatinti į mokyklą keliauti pėsčiomis ar dviračiu. Tačiau kai kurių gatvių oras yra labai užterštas. Todėl galima parengti žemėlapius, rodančius, kokiais keliais atėję ar atvažiavę dviračiu, vaikai oro taršos gautų mažiau. Tokiu būdu ne tik sumažintume oro taršos poveikį vaikams, bet ir paskatintume fizinę veiklą, kuri vaikams taip pat yra labai svarbi.
Taip pat labai svarbu, kad mokyklą suptų žaluma. Moksliniai tyrimai rodo, kad žalios zonos veikia ne tik kaip buferis, atskiriantis taršos šaltinius nuo vaikų. Žalios zonos taip pat veikia kaip oro filtras.
Svarbu paminėti, kad svarbi ir patalpų vidaus oro kokybė. Būtina užtikrinti ventiliaciją. Per pandemiją pastebėta, kad anglies dvideginio matuoklis yra labai gera priemonė, padedanti stebėti vidaus oro kokybę klasėje, ir ji nėra brangi.
– Skamba taip, lyg šios iniciatyvos galėtų ateiti ne tik iš vyriausybės, bet ir iš mokyklos ar darželio bendruomenės?
– Tiesa. Bet kartu, manau, labai svarbi ir vyriausybės bei savivaldybės politika, kad bendruomenės jaustųsi įgalintos reikalauti pokyčių.
Savo ruožtu, mes stengiamės suteikti kuo daugiau įgalinančios informacijos visuomenei. Pavyzdžiui, neseniai paskelbėme Europos aplinkos atlasą. Žmonės gali įvesti bet kokį adresą ir pamatyti, kokia toje vietoje yra oro kokybė ir triukšmo lygis. Šiame atlase oro kokybę vertiname pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas normas.
