Dirbtinis saldiklis sukralozė (parduodamas pavadinimu „Splenda“) plačiai naudojamas ir randamas tokiuose produktuose kaip dietiniai gazuoti gėrimai ir kramtomoji guma. Naujo tyrimo išvados rodo, kad jis gali pažeisti DNR medžiagą mūsų ląstelėse, rašo „Science Alert“.
Kadangi DNR yra genetinis kodas, kontroliuojantis mūsų kūno augimą ir vystymąsi, tai – rimta problema, galinti sukelti daugybę sveikatos problemų.
Gavę tyrimo išvadas, mokslininkai taip sunerimo, kad ragina maisto standartų agentūras peržiūrėti šio cukraus pakaitalo saugumą ir reglamentavimo statusą.
Techninis terminas, kuriuo apibūdinamas toks DNR pažeidžiantis veiksnys, yra genotoksiškumas, o tyrime konkrečiai buvo analizuojamas sukralozės-6-acetatas – šis cheminis junginys, kaip nurodyta 2018 m. su žiurkėmis atliktame tyrime, susidaro pavartojus sukralozės ir organizmui ją metabolizavus.
„Kad būtų aiškiau, koks yra kontekstas, Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad visų genotoksiškų medžiagų toksiškumo slenkstis yra 0,15 mikrogramo vienam žmogui per dieną, – sako biomedicinos inžinierė iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto Susan Schiffman. – Mūsų tyrimas rodo, kad sukralozės-6-acetato pėdsakai, esantys viename sukraloze saldintame gėrime, viršija šią ribą. Ir čia net neatsižvelgiama į sukralozės-6-acetato kiekį, kuris metabolitų forma susidaro pavartojus sukralozės.“
Kitaip tariant, sukralozės-6-acetato šiuose gėrimuose yra dar prieš juos suvartojant, tačiau dar daugiau jo susidaro skrandyje, jų pavartojus. Sukralozė gaminama iš patobulinto sukralozės-6-acetato, kuris sintetinamas iš sacharozės cukraus.
Tyrimo metu, siekdami nustatyti reakciją į sukralozę ir sukralozės-6-acetato junginį, mokslininkai atliko keletą laboratorinių bandymų su žmogaus kraujo ląstelėmis ir žarnyno sienelių audiniu. Taip pat, taikant standartines DNR pažeidimų nustatymo analizės procedūras, buvo atliekami žarnyno ląstelių genetinio aktyvumo tyrimai.
Tyrimai patvirtino genotoksiškumo ir klastogeniškumo (DNR skaidymo) mechanizmus, taip pat parodė, kad padidėja genų, susijusių su uždegimu, oksidaciniu stresu ir vėžiu, raiška. Be to, buvo pažeista ir žarnyno gleivinė.
„[Nustatėme, kad abi cheminės medžiagos [sukralozė ir sukralozės-6-acetatas] sukelia žarnyno pralaidumą, – sako S. Schiffman. – Jas vartojant, žarnyno sienelės tampa pralaidesnės. Cheminės medžiagos pažeidžia „sandarias jungtis“ arba sąsajas, kuriomis žarnų sienelių ląstelės jungiasi vienos su kitomis.
Esant pralaidžiam žarnynui, iš dalies suvirškintas maistas ir toksinai gali prasiskverbti į kraują. Šią būklę gali sukelti įvairūs veiksniai ir ji gali paveikti įvairius organus.
Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai įspėja, kad žmonės turėtų nustoti vartoti sukralozę ir tuos produktus, kurių sudėtyje jos yra. Anksčiau šis saldiklis buvo patvirtintas remiantis tyrimais, rodančiais, kad jis pasišalina iš organizmo nepakitęs, tačiau naujausi tyrimai paneigia šias išvadas.
Taigi leidimas naudoti šį saldiklį maisto pramonėje turėtų būti peržiūrėtas. Mokslininkų teigimu, tolesniais tyrimais būtų galima atidžiau išanalizuoti galimai pavojingą sukralozės-6-acetato poveikį sveikatai.
Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „Journal of Toxicology and Environmental Health“, B dalyje.
