Naujienų srautas

Mokslas ir IT2023.01.30 23:06

Išpopuliarėjus iniciatyvai ES uždrausti bandymus su gyvūnais, mokslininkė pripažįsta: bandymų atsisakyti neįmanoma

00:00
|
00:00
00:00

Europos piliečių iniciatyva prieš bandymus su gyvūnais viršijo reikalavimą surinkti milijoną patvirtintų parašų – pateikė daugiau nei 1,2 mln. palaikymo pareiškimų ir skelbia, kad įsitraukė rekordinis skaičius šalių skaičius – 22. Tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ kalbinta Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Virginija Bukelskienė tikina, kad tyrimų su gyvūnais visiškai atsisakyti neįmanoma.

Mokslininkės teigimu, su gyvūnais atliekami įvairaus pobūdžio tyrimai, susiję tiek su pačių gyvūnų organizmų tyrinėjimais, tiek ir su medicina.

Europiečiai išreiškė poziciją prieš kosmetikos bandymus su gyvūnais: surinkta virš milijono parašų

„Ir vadinamieji baziniai tyrimai, kai stengiamasi suprasti, išsiaiškinti tam tikrus mechanizmus, vykstančius gyvame organizme. Taip pat atliekami ir taikomieji tyrimai, kai stengiamasi įvertinti, kaip <...> medžiagos veikia gyvą organizmą. Taip pat rengiami protokolai <...> tam tikroms chirurginėms procedūroms, kurios turėtų būti atliktos žmogui“, – sako V. Bukelskienė.

Specialistė pabrėžia, kad kadangi gyvūnai yra sudėtingi organizmai, šios procedūros be jų yra neįmanomos.

„Naujos chirurginės operacijos, tų pačių organų persodinimas, pirmiausia turi būti įvertinamas panaudojant bandomuosius gyvūnus“, – akcentuoja pašnekovė.

Tačiau ji pabrėžia – kartais be bandymų su gyvūnais apsieiti galima, vietoje jų galima naudoti kitokius įrankius.

„Tai būtų ir žemesnieji organizmai, pavyzdžiui, bakterijos, imunologinė technika, kompiuteriniai modeliai, įvairūs matematiniai modeliavimai, fiziniai ir cheminiai metodai“, – vardija V. Bukelskienė.

Vis dėlto, ji pripažįsta, kad tiriant viso kūno atsaką į tiriamus veiksnius, be gyvūnų neapsieinama.

Lietuvoje šiuo metu yra 16 įmonių, atitinkančios virtinę nustatytų reikalavimų, turi leidimus atlikti bandymus su gyvūnais. Dažniausiai – tai žiurkės, pelės ir triušiai. Rečiau pasitaiko kiaulės, avys ir galvijai.

Bendrai jų per metus bandymams panaudojama apie 6 tūkstančius. Tokias įmones akredituojančios ir prižiūrinčios Maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Ježis Šubelko LRT TELEVIZIJAI sakė, kad gyvūnams turi būti užtikrinamos tinkamos sąlygos ir pagarbus elgesys su jais. Jo teigimu, šiuo metu toksikologinių tyrimų su gyvūnais skaičius šiuo metu yra mažiausias visoje Bendrijoje.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą