Spalio 25 dieną – antradienį – įvyks antras ir paskutinis Saulės užtemimas šiais metais, kurį, jeigu pasiseks ir vietomis nebus apsiniaukę, galėsime stebėti ir Lietuvoje. Tai bus dalinis užtemimas, matomas Europoje, dalyje Afrikos ir Azijos šalių.
Tikslus užtemimo laikas, žinoma, priklauso nuo to, kurioje vietoje esate. Jis prasidės 8.58 val. Grinvičo laiku Atlanto vandenyne, o pasibaigs 13.01 val.
Remiantis portalo „Time and Date“ pateikiama informacija, Vilniuje užtemimas turėtų būti matomas nuo 12.15 val. ir pasibaigti 14.37 val. Dalinis Saulės užtemimas savo maksimumą pasieks 13.26 val.
Tiesa, Lietuvoje daugelyje vietų orai stebėti užtemimą gali nebūti palankūs ir per debesis, tikėtina, kad jo nesimatys, todėl tiems, kurie neturės tokios galimybės, siūloma pažiūrėti tiesioginę užtemimo transliaciją:
Užtemimo maksimumo metu Saulę Mėnulis užstos 82 proc. – tuo metu kartu su Žeme šie trys kūnai nebus tobulai tiesioje linijoje. Tai reiškia, kad geriausiu atveju iš centrinio užtemimo taško turėtų būti matoma tik nedidelė Saulės dalis – tokia vieta yra Šiaurės ašigalyje, todėl tikėtina, kad tokį užtemimą pamatys labai nedidelė dalis stebėtojų, jei išvis pamatys.
Visgi žiūrovams Europoje ir kai kuriose Afrikos bei Azijos šalyse Saulė užtems skirtingai. Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje Saulę Mėnulis uždengs apie 60 proc., o Azijos šalyse, esančiose arčiau ašigalio, pritems 70–80 proc. žvaigždės disko.
Svarbu turėti omenyje – Saulės užtemimą galima stebėti tik su specialiais akiniais, kitu atveju toks reginys gali stipriai pažeisti regėjimą. Tokie akiniai turi turėti ISO sertifikatą – tai reiškia, jog jie patvirtinti kaip saugūs stebėti Saulę ir yra patikrinta, kad pro jų šviesos filtrus neprasiskverbia daugiau nei 0,00032 proc. Saulės šviesos. Akiniai privalo būti be defektų – įbrėžimų ar kitokių pažeidimų, jie turi dengti abi akis.
Kas yra Saulės užtemimas?
Kartais, kai Mėnulis skrieja aplink Žemę, jis pakliūva tarp Saulės ir Žemės – kai taip atsitinka, mūsų palydovas užstoja žvaigždės šviesą ir ji nepasiekia Žemės. Dėl to įvyksta Saulės užtemimas – jo metu Mėnulis meta šešėlį ant Žemės.
Yra trys pagrindiniai Saulės užtemimų tipai:
Visiškas Saulės užtemimas: jis paprastai matomas nedidelėje Žemės teritorijoje. Žmonės, matantys visišką užtemimą, yra Mėnulio šešėlio centre, jam krentant ant Žemės. Dangus tampa labai tamsus, tarsi būtų naktis. Kad įvyktų visiškas užtemimas, Saulė, Mėnulis ir Žemė turi būti tiesioje linijoje.
Dalinis Saulės užtemimas: jis įvyksta, kai Saulė, Mėnulis ir Žemė nėra tiesioje linijoje. Tuomet tam tikroje dalyje Saulės paviršiaus matomas tamsus šešėlis.
Žiedinis Saulės užtemimas: toks užtemimas įvyksta, kai Mėnulis yra labiausiai nutolęs nuo Žemės, tuo metu jis ir atrodo mažesnis. Palydovas per tokį užtemimą neužstoja viso žvaigždės vaizdo – priešais Saulę esantis Mėnulis atrodo tarsi tamsus diskas ant didesnio Saulės disko, todėl atrodo, kad jį supa degantis žiedas.
Saulės užtemimai kai kur Žemėje įvyksta kas 18 mėnesių. Skirtingai nuo Mėnulio, Saulės užtemimai trunka tik kelias minutes – tai vadinamasis užtemimo maksimumas.
