Mokslas ir IT

2021.09.15 21:03

Proveržiu galintis tapti Lietuvos mokslininkų projektas negavo finansavimo – valdininkams netiko paskolos sutartis

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS2021.09.15 21:03

Vilniaus ir Klaipėdos universitetų mokslininkai kartu su verslininkais sukūrė dirbtinio intelekto valdomo krovininio laivo maketą, o realizuoti idėjai ir laivui sukonstruoti paprašė paramos. Nepriklausomi ekspertai projektui skyrė aukštus balus ir pripažino, kad projektas nusipelno finansavimo. Bet projektas finansavimo negavo, nes Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pareikalavo parodyti sąskaitoje pinigus, kuriuos verslas projektui pagal sutartį turi pasiskolinti. Verslas tvirtina, kad skolintis ir mokėti palūkanas iš anksto nėra logikos.

Laivą vairuotų dirbtinis intelektas

Verslas kartu su Vilniaus universiteto profesoriumi, dirbtinio intelekto kūrėju Aisčiu Raudžiu užsibrėžė sukurti bandomąjį krovininį laivą, kuris galėtų plaukti gana sekliomis, net 70 cm upėmis, o įprastinei baržai reikia apie 1,5 m gylio. Krovininis laivas, kitaip dar vadinamas barža, būtų elektrinis, plauktų be įgulos, jį valdytų dirbtinis intelektas.

„Atlikta išsami analizė, pasižiūrėti varikliai, susitarta su įmonėmis, kurios galėtų variklius gaminti, ir pačios baržos buvo pasižiūrėtos. Iš dirbtinio intelekto pusės, kas yra mano sritis, algoritmai buvo numatyti, kur kokie sensoriai turėtų būti, buvo rastas panašus analogas, norvegų sukurta jūrinė barža, – LRT RADIJUI pasakojo VU profesorius Aistis Rudys. – Žodžiu, koncepcija sukurta, visi paruošiamieji darbai atlikti, kad galima būtų pradėti vykdyti šitą projektą ir sudėti visus reikiamus komponentus į pirmąjį prototipą ir paleisti tą pirmąją baržą.“


Paties projekto mokslininkai konstruoti nepradėjo, nes idėjai įgyvendinti tikėjosi gauti paramą. Dirbtinio intelekto varomą laivą verslas kartu su Vilniaus universitetu, vėliau įsitraukė ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, kurti pradėjo 2018 m., po 2 m. kūrėjai pateikė paramos gavimo paraišką.

„Autonominė laivyba čia yra viena iš perspektyviausių laivybos vystymo krypčių. Lietuvoje bandome prisidėti prie pasaulinių tendencijų, dirbame šia kryptimi, nes čia tai yra laivybos ateitis“, – LRT RADIJUI kalbėjo projekte dalyvaujančio Klaipėdos universiteto docentas, transporto inžinerijos technologijų mokslų daktaras Vasilijus Djačkovas.

Klaipėdos universiteto mokslininkai turės įvertinti ir hidrodinamines laivo korpuso savybes, pagal kurias bus priimti sprendimai, kokios galios variklių laivui reikia. „Turime tiek optimizuoti laivo korpusą, kad laivą būtų galima pritaikyti autonominei laivybai ir navigacijai upėse, ir vidaus vandenyse“, – pasakojo KU Jūrų inžinerijos katedros docentas dr. V. Djačkovas.

Proveržiui parodytas „stop“ ženklas

Kūrėjai sako, kad idėja sukurti dirbtinio intelekto baržą seklioms upėms kilo matant, kad keičiantis klimato kaitos sąlygoms kasmet seklėja upės. Norint, kad laivai galėtų jomis plaukti, upes reikia nuolat gilinti, o tai valstybei kainuoja milijonus eurų. Pavyzdžiui, šiuo metu Nemuno vandens keliui įrengti statomos bunos, kurių kaina 28 mln. eurų, vandens kelias apima upės ruožą nuo Kauno iki Kuršių marių, iš viso kiek daugiau nei 200 km. Kainuoja ne tik paruošti vandens kelią, bet ir nuolat jį prižiūrėti.

Įprastos baržos įgulą sudaro nuo 2 iki 3 narių, jiems turi būti sudarytos darbo sąlygos, įgula turi būti aprūpinta maistu, turi būti miegamosios vietos laive, higienos zonos. Idėjos autoriai sako, kad dėl to laive reikia daugiau vietos, padidėja svoris, o tam reikalingos investicijos ir aptarnavimo sąnaudos, dėl to gerokai brangsta krovinių gabenimo išlaidos.

Kūrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad visi laivai, varomi dyzeliniu kuru, teršia aplinką, o kuriama dirbtinio intelekto barža būtų varoma elektra, plauktų be įgulos. „Ji (naujai kuriama barža, red. past.) yra elektrinė, t. y. žalia, anglies dioksido išmetimas nulinis, neteršiama gamta. Ji yra autonominė, vairuojama dirbtinio intelekto ir gali vežioti krovinius iš vienos vietos į kitą, – LRT RADIJUI pasakojo dirbtinį intelektą laivui kuriantis VU profesorius A. Raudys. – Pati koncepcija įdomi tuo, kad tokios upės kaip, pavyzdžiui, Nemunas, nėra tokios gilios, jos neišnaudojamos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.“

Profesorius sako, kad jeigu dirbtinio intelekto vairuojama elektra varoma barža būtų sėkmingai sukonstruota, tai būtų ryškus proveržis: „Gali būti proveržis vežioti krovinius negiliomis upėmis ne tik Lietuvoje.“

Tačiau panašu, kad proveržio gali nebūti. Palankiai nepriklausomų ekspertų įvertintas projektas neperėjo valdininkų filtro.

„Dar reikia įvertinti ir atlikti nemažai tyrimų ir visus elementus išbandyti realiomis sąlygomis, pasižiūrėti, kaip jie veikia, tada sudėti viską į vieną produktą, prototipą, jį išbandyti. Darbo dar liko nemažai, bet labai gaila, kad šitas projektas buvo nutrauktas“, – LRT RADIJUI nuogąstavo profesorius A. Raudys.

Sąskaitoje nėra visos paskolos – nėra paramos

Dviejų universitetų ir verslo kuriamą projektą vertino Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), ji pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Projekto rengėjai tvirtino, kad pinigų projektui įgyvendinti skolinsis ir pateikė paskolos sutartį, tačiau valdininkai pareikalavo, kad sąskaitoje jau gulėtų pinigai.

„Mes nesakome, kad idėja yra bloga. Idėja gera, ir nepriklausomi ekspertai, kurie vertino projektą, davė daug balų. – LRT RADIJUI kalbėjo MITA atstovė Ina Sinkevičiūtė. – Visiškai neginčijame idėjos, ir buvo pripažinta, kad idėja yra inovatyvi, turi komercinį potencialą, bet pareiškėjas nepagrindė savo įnašo.“

LRT RADIJUI pasiteiravus, kodėl netiko paskolos sutartis, o reikalauta parodyti, ar pareiškėjo sąskaitoje yra visi projektui pasiskolinti numatyti pinigai, I. Sinkevičiūtė paaiškino, kad „pareiškėjas neturėjo pinigų sąskaitoje“ savo įnašui projekte, todėl ir negavo paramos.

„Civiliniame kodekse yra nurodyta, kad paskolos sutartis tarp fizinio ir juridinio asmens, dviejų juridinių asmenų laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, būtent todėl prašome, kad teikdami pasirašytą sutartį dėl nuosavo įnašo, pateiktų ir pinigų gavimą patvirtinantį faktą“, – aiškino MITA atstovė I. Sinkevičiūtė.

„Agentūrai nustačius, kad Pareiškėjui pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį niekada perduoti nebuvo, akivaizdu, kad Pareiškėjas neužtikrino atitikimo Gairių 66.4 papunkčio reikalavimams, t. y. neužtikrino nuosavo kapitalo įnašo turėjimo, nes vien faktas, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, bet nesant fakto, kad Pareiškėjas pagal sudarytą paskolos sutartį lėšas gavo, pagal esamą paskolos teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą nedaro paskolos sandorį sudarytą ir įvykdytą. Tai reiškia, kad Pareiškėjas niekada neatitiko Gairių 66.4 papunkčio reikalavimo ir Gairių 1 priedo 10.1 papunktyje nurodyto Bendrojo atrankos kriterijaus, o tai yra vienas iš savarankiškų pagrindų paraiškai atmesti“, rašoma MITA laikinai direktorės pareigas einančios Birutės Bukauskaitės pasirašytame rašte.

Verslas: sprendimai skiriasi nuo deklaracijų

Projekte iš viso dalyvauja trys šalies įmonės, du universitetai ir Norvegijos audito kompanija, kuri, anot autorių, turėtų prižiūrėti, kad techniniai sprendimai atitiktų pasaulinės laivybos rinkos tendencijas.

Anot projekto inicijuojančios įmonės „Nemunas River Line“ atstovės Astos Aksomaitienės, paskolą pareiškėjas turėtų gauti iš savo steigėjo, kuriam pinigų paskolinti įsipareigojo Anglijos bendrovė, sutartis sudaryta pagal Anglijos teisę. „Agentūra neturėtų aiškinti sutarties kitaip, negu ją aiškina ir supranta pačios sutarties šalys“, – sako verslo atstovė. Anot jos, sutartyje numatyta, kad paskola suteikiama pagal poreikį, ir taip padaryta akcininko interesams apsaugoti, kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos nuo pervestos paskolos, ar jos dalies, kuri dar nereikalinga.

Verslo atstovai sako, kad projekto vertinimo procedūros turėjo baigtis gerokai anksčiau, tačiau valdininkai uždelsė terminus. Pagal sutartį, bendrovė paskolą turėjo gauti gegužės mėnesį, nuo to laiko jau turėjo kapsėti ir palūkanos, tačiau MITA galutinį sprendimą dėl projekto priėmė tik liepos pabaigoje. Tai esą aiškus įrodymas, kad anksčiau laiko prašyti pervesti skolinamus pinigus nėra reikalo.

„Skaitmenizacija, žaliasis kursas, inovacijos, pagalba verslui. Visa tai parašyta valstybės programoje, pagal tai mes ir planuojame, ir kuriame inovacijas. Panašu, kad kaip rezultatą pateikus pasaulinės inovacijos projektą, nes patentuotas tik vienas panašus projektas šiame sektoriuje, susiduriame su nesusipratimu. Verslininkams reikia žinoti generalinę valstybės kryptį, nes dabar vyriausybė sako viena, o institucijų veiksmai rodo ką kita“, – įsitikinusi pašnekovė.

Profesorius: valdininkų barjerai aukštesni, nei reikalaujama

„Apsidraudimą, kad sąskaitoje būtų pinigai, vertinu kaip perteklinį, – LRT Radijui kalbėjo profesorius, Vilniaus universiteto Kokybės programos vadovas Dalius Serapinas. – Čia Lietuvoje reikalavimai sugriežtinami labiau, nei reikalauja Europos Komisija. Įsivaizduoju, kad sėdi valdininkai, aišku ne aukščiausio laipsnio ir neturintys patirties nei darbo su verslu, nei versle turintys patirties, jie parašo tokius reikalavimus. Ir dažnai net pati Europos Komisija stebisi, kodėl pas mus tokie paramos gavimo reikalavimai. Manau, kad čia vidinis Lietuvos klausimas, kodėl nustatomi tokie barjerai, ir jie būna dažniausiai aukštesni negu kitose ES šalyse.“

Vilniaus universiteto profesorius siūlo valdininkams pabandyti bent įsivaizduoti, ką verslui reiškia anksčiau laiko pasiimti paskolą, pasiimti ją visą, o ne dalimis ir mokėti palūkanas kuriant inovatyvų projektą. Pašnekovas tvirtino, jog riziką turi prisiimti ne tik verslas, bet ir valstybė, nes pridėtinė vertė sėkmės atveju būtų sukurta abiem pusėms. „Įsivaizduokite, ką verslui reiškia įšaldyti kokį 100 tūkstančių eurų. Kol vyksta vertinimas, verslas gali tuos pinigus prasukti kelis kartus. O čia sustabdomas visas procesas“, – kalbėjo profesorius A. Serafinas.

Konsultantė: ministerija ta pati, vertinamai skirtingai

LRT RADIJO kalbinta projektų rengimo konsultantė, kuri nenorėjo viešai skelbti savo pavardės, tvirtino, jog per visą dešimtmetį nebuvo girdėjusi, kad valdininkai pareikalautų grynųjų 3 m. į priekį.

„Mano praktikoje, dirbu 10 m., pirmas kartas, kai turi rodyti visą paskolą banko sąskaitoje. Nėra naudinga laikyti visą paskolos sumą pareiškėjo banko sąskaitoje, dėl to, kad reikia mokėti palūkanas. Projekto trukmė 3 m. ir visa paskolos suma nereikalinga sąskaitoje prieš pradedant įgyvendinti projektą“, – kalbėjo projektų rengimo konsultantė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tiek MITA, tiek Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), kai kurios jos vykdomos programos yra pavaldžios tai pačiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tačiau teisės aktus esą traktuoja skirtingai. Pasak pašnekovės, LVPA pakanka pateikti paskolos sutartį, tuo tarpu kita tos pačios ministerijos institucija pareikalavo įrodymų – pinigų sąskaitoje.

Dirbtinio intelekto valdomas laivas pretendavo į finansavimą pagal Norvegijos finansinio mechanizmo Verslo plėtros ir inovacijų programą, tačiau kalbinta konsultantė tvirtino, kad net ir finansavimą teikiantys norvegai nereikalauja pateikti tokio įrodymo – visos paskolos sumos sąskaitoje.

„Norvegijos reglamentuose nėra reikalaujama pavedimo kopijos. Mes peržiūrėjome visus teisės aktus, aprašus, administravimo taisykles, bet tokio punkto, kad reikalaujama pavedimo kopijos, nėra parašyta“, – LRT RADIJUI sakė pašnekovė.

Ministerija nekomentuoja

LRT RADIJAS prašė ir Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentaro, tačiau ministerija nusprendė nekomentuoti.

„Atsižvelgdama į tai, kad MITA vertino šį projektą ir priėmė sprendimą jo nefinansuoti, MITA turėtų ir pakomentuoti šią situaciją“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Verslo atstovai sako, jog skirdama paramą MITA nerizikuotų, kad pinigai būtų panaudoti ne pagal paskirtį, nes pasirinktas sąskaitų apmokėjimo būdas, t. y. MITA padengtų 70 procentų sąskaitos už realiai patirtas išlaidas pagal išrašytas sąskaitas, likusią dalį apmokėtų pats pareiškėjas. Projekto vertė 2 mln. eurų.

MITA sprendimas apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.