Klimato kaita jau juntama visame pasaulyje – vargina temperatūros pokyčiai, nuostolių vis dažniau pridaro stipresni uraganai, potvyniai ir dar intensyvesni miškų gaisrai. Mokslininkai jau ne kartą perspėjo, kad klimato kaitos ignoravimas sukels „nepakeliamų kančių“ žmonijai. Dar vienas svarbus klausimas – kaip toli tai gali pažengti? Ar gali dėl klimato kaitos išnykti visa žmonija?
Praeityje masiniai išnykimai buvo siejami ir su klimato pokyčiais
Mokslininkai prognozuoja pragaištingus scenarijus, jeigu klimato kaita nebus stabdoma. Manoma, kad klimato pokyčiai gali grasinti šimtams milijonų žmonių gyvybių: daugybė pasaulio gyventojų gali likti be vandens ir maisto, o tai išjudins didžiulius socialinius konfliktus, rašo „Live Science“. To galima tikėtis, jei pasaulinė temperatūra pakils 3 laipsniais Celsijaus ir daugiau.
Dar metų pradžioje mokslininkai įspėjo, kad klimato kaita gali sužlugdyti visuomenę, sukurdama nesaugumo jausmą dėl maisto trūkumo. Šiltėjant planetai daromas neigiamas poveikis maisto pramonei, nes nuolat didėja maisto deficitas. Tokie reiškiniai turi pragaištingų pasekmių – jie gali sukelti ne tik daug mirčių, bet ir ekonomikos krizes, sociopolitinį nestabilumą.
Masinius išnykimus praeityje sukeldavo įvairūs veiksniai, tačiau, mokslininkų teigimu, jei žmonėms grėstų išnykti, klimato kaita greičiausiai būtų viena pagrindinių priežasčių.
Žemės istorijoje visų rūšių masiniai išnykimai buvo siejami su vienokiais ar kitokiais klimato pokyčiais. Tenka prisiminti ordoviko išnykimą, sukeltą pasaulinio atšalimo prieš maždaug 440 milijonų metų, kai buvo sunaikinta apie 85 proc. Žemės organizmų rūšių. Prieš daugiau nei 200 milijonų metų įvykęs permo-triaso masinis išnykimas, kurio metu žuvo 80 proc. rūšių, buvo sukeltas stipraus atšilimo.
Akivaizdu, kad Homo sapiens neišnyko, tačiau iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl prieš 40 tūkst. metų išnyko neandartaliečiai. Kai kurie mokslininkai mano, kad klimato kaita vienokį ar kitokį vaidmenį vis tiek turėjo.
Dabar nykstančių rūšių nebeliks amžiams
Vilniaus universiteto mokslininkas geologas Andrejus Spiridonovas portalui LRT.lt teigė, kad pasaulyje iki šiol įvyko 5 didžiausi masiniai išnykimai. Tai, ar dabartinis rūšių nykimas iš tiesų bus šeštasis, priklausys nuo to, kaip jis vyks ir kiek rūšių išnyks. Tačiau tai bus galima pasakyti tik jam jau įvykus – praėjus geram tūkstantmečiui nuo jo pabaigos.
„Tai, ką mes dabar matome, yra negeros tendencijos. Visos sistemos yra pažeistos ir toliau pažeidžiamos, žmonių populiacija auga, jos skverbimasis į gamtines ekosistemas yra naikinantis. Rūšys nyksta ir tuo pat metu jų stabilizuojantis poveikis gamtai irgi mažėja. Žmonės taip naikina savo aplinką“, – aiškino mokslininkas.
Pasak geologo, dabar nykstančios rūšys išmirs amžiams. Pavyzdžiui, prieš šimtą metų dar gyveno sterblinis vilkas, tačiau šiandien jo gyvo niekas nėra matęs ir daugiau nebepamatys. Jis dabar yra paleontologijos, o ne biologijos objektas. Tas pats atsitiko su daugybe kitų gyvūnų rūšių.
„Mes verčiame gamtą vis skurdesne, mažiau patvaria ir tinkama gyventi. Tas procesas visur spartėja, nes žmonės ir toliau plečia ekonomiką pasaulio mastu, didėja mūsų skaičius, tai yra didelė bėda. Žmonės nekontroliuoja savo populiacijos“, – dėstė A. Spiridonovas.
Nepaisant to, kad klimatas keitėsi ir anksčiau, tuo pačiu sukeldamas ir katastrofiškų pasekmių Žemėje gyvenančioms gyvūnų rūšims, šiandien, anot mokslininko, konkrečiai žinoma, kad klimato pokyčiai nulemti žmogaus veiklos. Todėl galbūt nereikėtų to priimti kaip natūralaus proceso ir su tuo susitaikyti.
Šalys bus priverstos kariauti
A. Spiridonovo nuomone, klimato kaita išties gali privesti žmoniją prie išnykimo, toks scenarijus tikrai realus.
„Mes vienu metu ne tik klimatą šildome, bet ir naikiname savo biotinę aplinką. Klimato šilimas kitų organizmų, nuo kurių mes irgi tiesiogiai priklausomi, egzistavimą paverčia sunkesniu. Kadangi pasikeis klimato zonos, milijonai kvadratinių kilometrų, kurie buvo puikiai gyvenami žmonėms, taps nebegyvenami. Milijardai žmonių turės arba numirti, arba keliauti į Šiaurę, kur irgi mažės išteklių. Tada prasidės pasauliniai karai, genocidai ir t. t. Mes keliaujame tokiu keliu. Ar to norime?“ – iškėlė klausimą geologas.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad tokios pasekmės priklauso ne tik nuo pačios klimato kaitos, bet ir nuo to, kaip žmonės reaguos į pokyčius. Jeigu žmonės sėdėtų savo vietoje ir tiesiog numirtų ten, kur jiems taps nebetinkama gyventi, tuomet konfliktų nekiltų. Tačiau greičiausiai taip nebus, žmonės bėgs iš tų vietų, kur sąlygos pasidarys netinkamos, kils geografinių konfliktų.
„Šalys bus priverstos kariauti viena su kita. Viskas priklausys nuo to, kaip bus išmesti kauliukai. Ar tai bus daugybė mažų konfliktų, ar bus vienas didelis. Jeigu bus paleistas branduolinis ginklas, visai kita kaskada geofizikinių procesų prasidės. Branduolinė žiema, badas iškart milijardams žmonių. Gali būti ir taip, kad klimato atšilimas pasisuks į visiškai priešingą pusę. O po to, kai tie suodžiai nukris, karštis niekur nedings, jis ir toliau alins žmones dar tūkstančius metų.
Žmonės turi suprasti, kad keliaujame į žymiai rizikingesnę ateitį. Rizika auga eksponentiškai su mūsų vartojimu, išteklių naudojimu. Mes turime mąstyti toli į priekį, taip susiplanuoti savo veiklą, taip naudoti išteklius ir išmesti tokį kiekį šiltnamio dujų, kad gyvenimas būtų tvarus ne tik dešimtmečius, bet ir šimtmečius. Niekas čia nepasibaigs. Jeigu mes kalbame, kad po dešimtmečio bus blogai, tai nereiškia, kad vėliau temperatūra pradės kristi, – ji tokia ir liks. Tūkstančius metų klimatas toks ir bus. Nebus taip, kad nespaudžiame greičio pedalo ir situacija iškart gerėja“, – aiškino A. Spiridonovas. Vadinasi, tai, ką mes į atmosferą išmetame per metus ar dešimtmečius, joje pasiliks daug kartų ilgiau.
Šiuo metu išgyvename gana vėsius periodus
Geologo teigimu, pasaulis jau dabar pajuto žiaurių klimato kaitos pasekmių. Užtenka pasižiūrėti, kokios galingos audros siaubė JAV. Pasak mokslininko, JAV netgi pripažino, kad būtent klimato kaita kelia didžiausią egzistencinį pavojų šaliai. Visai neseniai uraganas nušlavė Rytų pakrantę, Niujorke kilo potvynis, sunaikinta infrastruktūra, kainuojanti milijardus dolerių.
„Kaip epidemiologijoje eksponentiškai auga viruso plitimas, susirgimų skaičius, taip pat eksponentiškai auga ir šie neigiami klimato kaitos efektai. Iš pradžių atrodo, kad lėtai, bet tada pagreitėja ir reikia panikuoti, o kai jau įsibėgėja, nieko nebeįmanoma padaryti. Kai pajunti pasekmes, vadinasi, jau per vėlu. Veiksmų reikia imtis anksčiau. Kuo labiau stabdysime šiuos procesus dabar, tuo lengviau mums bus gyventi ateityje.
Mes kiekvienas jau pajutome tą poveikį. Aukšta temperatūra, Lietuvoje neturinti precedento. Porą mėnesių karščiai laikėsi virš 30 laipsnių. Neabejotina, kad daugybė žmonių mirė dėl širdies ligų, nes patiriamas didžiulis fiziologinis stresas. Jis atsiranda ir gyvūnams, paukščiams, kurie kontroliuoja vabzdžių populiaciją, ėdančią mūsų derlių. Destabilizuojasi visas mūsų egzistavimo pagrindas“, – pabrėžė A. Spiridonovas.
Tai, kokius gamtos reiškinius matome dabar, jau reikėtų laikyti norma. Pasak mokslininko, dabar išgyvename palyginti vėsius periodus, nes ateityje orai bus dar karštesni. Turėsime priprasti prie kur kas ekstremalesnių meteorologinių reiškinių – sausrų, katastrofinių liūčių, o kartais ir stiprių pūgų.
Tikėtina, kad kartais kokį nors kaimą nušluos uraganas ar potvynis, pietinės šalys gali patirti didesnių sausrų, nei buvo iki šiol. Tokie reiškiniai paskatins žmones plūsti į Europą, todėl svarbu suprasti, kad migrantų problema neišnyks.
„Mes turime kuo greičiau konvertuotis į atsinaujinančiąją energetiką. Turime kuo mažiau veikti gyvąją gamtą, kuri sušvelnina klimato kaitos padarinius. Reikia stengtis atsodinti miškus, natūralius biomus, reintrodukuoti regioniškai išnaikintas rūšis, nes visa ši sistema sušvelnina poveikį. Didžiuliai monokultūrų laukai, pavyzdžiui, rapsai, užsėti kilometrų kilometrais, neturi jokio teigiamo efekto klimato stabilizavimui, lyginant su miškais.
Gyvūnams užauginti žemės ūkyje išnaudojami labai dideli pasėlių plotai, tos pačios sojos dėl to sėjamos tropiniuose miškuose. Jeigu atsisakytume arba labai sumažintume suvartojamos mėsos kiekį, tuos plotus būtų galima atiduoti laukinei gamtai, kuri stabilizuotų situaciją, sumažintų ekstremalių įvykių tikimybę“, – LRT.lt paaiškino geologas A. Spiridonovas.
